darbas

Karas, kurį matome žinių reportažuose, kurį jaučiame priimdami pabėgėlius ar siųsdami paramą, kartais su savo agresijos pliūpsniais persikelia į darbą. Tai jaučiama, kai darbuotojai turi skirtingas politines pozicijas, o skyrių ir kompanijų vadovai atsiduria savotiškame psichologiniame akligatvyje. Ką daryti, kad vieta, kurioje reikia dirbti, nevirstų mūšio lauku kolegoms ir vadovams – pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Aistė Dromantaitė.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Valdžia galėtų skelbti, kokių šalių darbuotojai Lietuvoje yra pageidaujami, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas, Anot jo, neoficialiai Lietuvoje nėra pageidaujami darbuotojai iš kai kurių Azijos šalių, neaišku, kaip yra, pavyzdžiui, su Turkijos darbuotojais.    Tuo metu Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas sako, jog Lietuva turi orientuotis į „draugiškų šalių rinkas“ ir neturėtų tapti pigios darbo rinkos valstybe.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja atleisti penktadalį – 129 darbuotojus. Apie tai jis pranešė Užimtumo tarnybai. Tačiau įmonės vadovas neatmeta, jog darbuotojų atleidimų šiemet gali būti ir daugiau. Bendrovė nurodo, kad šiuo metu joje dirba 632 žmonės. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, praėjusią savaitę jai atsiųstame pranešime įmonė atleidimo priežastį nurodė darbo organizavimo pakeitimus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti karo pabėgėliams iš Ukrainos dvejus metus dirbti Lietuvoje nemokant šalies kalbos. „Tikrai labai svarbus nutarimo pakeitimas nes šio labai sudėtingu laikotarpiu, kuomet karo pabėgėlių skaičius vis auga, mes turime kuo greičiau sudaryti sąlygas ukrainiečiams geriau jaustis Lietuvoje ir taip pat kuo greičiau įsilieti į mūsų darbo rinką“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

Užimtumo tarnyba šiemet sausį-vasarį sulaukė du pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus ir numatomus atleisti 75 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu buvo dešimt pranešimų apie 0,9 tūkst. darbuotojų, teigiama tarnybos vasario darbo rinkos apžvalgoje.  Šiemet vasarį apie atleidimą pranešė viena įmonė – bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“, numačiusi atleisti 51 darbuotoją. Pernai tuo pačiu metu tarnyba buvo gavusi penkis pranešimus apie ketinamus atleisti 0,4 tūkst.

Sparčiai auganti Arvydo Paukščio kontroliuojama transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ į technologijų parką Vilniuje investuos 30 mln. eurų, įdarbins 200 žmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė pasirašiusi stambaus investuotojo sutartį su grupe, kuri per tris-keturis mėnesius sostinės Liepkalnio gatvėje įkurs „High-Tech Hill“ technologijų parką.

Vyriausybė pritarė pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios, tikimasi, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų iš užsienio, o taip pat pagelbės nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. „Tikimės, kad atvykimo išmoka iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata ir padės į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.

Kiekvienas yra girdėjęs arba pasvajojęs apie atsistatydinimą iš darbo, kuriame jaučiasi prastai, yra apsuptas nemalonios veiklos, mažai uždirba. Tačiau neretai, tam tikri dalykai ypač priverčia permąstyti, ar esame teisingame kelyje. „Tik Tok“ socialinio tinklo vartotojas, pasivadinęs @krisdrinkslemonade, vaizdo įraše įrašė darbo pokalbį, kurį turėjo su savo viršininku, kuomet šis pasikvietęs aptarė jo darbą. „Man liko vos 9 savaitės šiame darbe“, – vaizdo įrašo antraštėje rašė jis.

Vilniaus mažasis teatras nutraukė darbo sutartį su teatro įkūrėju ir meno vadovu Rimu Tuminu. Kaip pranešė teatras, sutartis nutraukta penktadienį. R. Tuminas nuo 2007 metų dirba Maskvoje, J. Vachtangovo teatro meno vadovu, tuo pačiu metu jis eina ir pareigas Vilniuje, Mažajame teatre.

Policijos pareigūnai sulaukė pranešimo, kad į „Maximos“ parduotuvę bando įsilaužti du asmenys, tačiau į įvykio vietą atvykę pareigūnai pamatė visai kitokią situaciją, kurią užfiksavo TV3 laidos „Farai“ operatorius. Atvykę pareigūnai iš tiesų rado du vyrus, tačiau jie ten dirbo savo darbą. „Iš tikrųjų, plėšiame“, – juokėsi vyrai. Kokį darbą atlikinėjo vyrai, pamatykite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Buvęs prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius grąžintas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau šioje tarnyboje nedirbs. FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė antradienį informavo BNS, kad D. Kuliešius atsisakė jam pasiūlytų „lygiaverčių ar žemesnių“ pareigų tarnyboje nei anksčiau buvusios ir, jam sutikus, buvo atleistas iš vidaus tarnybos FNTT. Jis anksčiau buvo Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas.

Įsivaizduokite, kad jums sukako 95-eri ir jūs vis dar einate į darbą. Kad tai realybė, įrodo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas Vytautas Skripkauskas. Kolektyvo narius jis vis dar kviečia į repeticijas ir rengia koncertus. Muzikų bendruomenė neabejoja: Vytautas Skripkauskas – rekordininkas, vyresnio orkestro vadovo šalyje nėra. Sostinės rotušėje groja Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras „Septima“. Jį sūkūrė ir 55-erius metus jam vadovauja Vytautas Skripkauskas.

Lietuvoje nemažai daliai gyventojų senatvės pensijos bei kitos išmokos pristatomos į namus. Pernai gruodį tokių žmonių buvo 166 tūkst. – daugiau nei ketvirtadalis visų pensijų gavėjų. Kai kurie parlamentarai sako, kad šis skaičius yra per didelis ir reikia keisti tokią praktiką.  „Tai skaičiai tikrai yra dideli (...) Jeigu iš viso pensijų gavėjų yra apie 600 tūkst.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

JAV Valstybės departamentas pradės evakuoti Kijeve dirbančius amerikiečių diplomatus, didėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei, šeštadienį pranešė Amerikos ambasada. „Šiandien Valstybės departamentas nurodė išvykti iš JAV ambasados Kijeve diplomatams, neužimantiems kritiškai svarbių pareigų, dėl nuolatinių pranešimų apie Rusijos pajėgų stiprinimą prie sienos su Ukraina, kas rodo reikšmingų karo veiksmų tikimybę“, – sakoma ambasados „Twitter“ žinutėje.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Situacijai darbo rinkoje kaistant ir trūkstant darbuotojų, Lietuvos verslas prašo valdžios imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri sėkmingai vilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina ar Baltarusija. Esą mūsų kaimynai norinčiųjų dirbti dokumentus sutvarko per kelias dienas, o Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams eilėse esą tenka stovėti ištisus mėnesius. Valdžia žada padėti verslui, tačiau akcentuoja, kad pigi darbo jėga Lietuvoje yra nelaukiama.

Dešimt lietuvių palikuonių iš Venesuelos, bėgančių nuo politinės ir ekonominės krizės savo šalyje, apsigyveno Kaune, aštuoni jų jau įsidarbino šiame miete. Kaip penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, dalis įmonių atsisakė įdarbinti šiuos, teisę į Lietuvos pilietybę turinčius tautiečius iš ispanakalbės Pietų Amerikos valstybės būtent dėl kalbos barjero. Tačiau kelios įmonės suteikė tokią galimybę.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Jonavos azotinių trąšų gamykloje „Achema“ nustatė darbo laiko pažeidimų, pranešė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF).  Kaip teigiama pranešime, įmonės atstovas už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Federacija sausį kreipėsi į VDI prašydama patikrinti informaciją apie galimus pažeidimus dėl minimalaus poilsio ir maksimalaus darbo laiko normų pažeidimo, taip pat dėl viršytos leidžiamos metinės viršvalandžių normos.

Neseniai robotas dulkių siurblys bandė pabėgti iš Jungtinės Karalystės viešbučio, kur buvo priverstas sutvarkyti žmonių paliktą netvarką. Kembridžo įmonės „Travelodge“ neseniai įsigytas dulkių siurblys kuriam laikui išvažiavo iš viešbučio ketvirtadienį. Bandymas pabėgti nebuvo pastebėtas ištisas 15 minučių, praneša „BBC News“, o roboto paieškos iš pradžių atrodė bevaisės.

Seime skinasi kelią idėja dėl keturių dienų darbo savaitės mažus vaikus auginantiems tėvams. Tačiau kol kas tokia tvarka siūloma tik viešojo sektoriaus darbuotojams, verslas teigia nepritariantis trumpesnei darbo savaitei.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį iš esmės pritarė, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, būtų galima dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį.

Pastarąją parą ugniagesiai visoje Lietuvoje toliau šalino stipraus vėjo sukeltus padarinius – ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius. Nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto ugniagesių pajėgos medžių vyko šalinti 30 kartų. Klaipėdos apskrityje tokių darbų buvo 18, Vilniaus ir Telšių apskrityse po vieną, Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po du, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Darbo jėgos imigracija šiemet turėtų augti, sako sako Migracijos departamento vadovė. Pasak Evelinos Gudzinskaitės, pernai ji sugrįžo į ikipandeminį lygį ir netgi buvo šiek tiek didesnė.  „Imigracija darbo pagrindu šiemet turėtų augti. (...) Ta imigracija darbo pagrindu pernai sugrįžo į ikipandeminį laikotarpį ir netgi buvo šiek tiek didesnė“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen BNS sakė E. Gudzinskaitė.

Kai vaikų klausia, kuo jie nori būti užaugę, tikrai sunku įsivaizduoti, kad atsakymas bus „laidojimo namų direktoriumi“. Tačiau „TikTok“ vartotojai Lauren dirbti šioje srityje buvo sena svajonė, kuri išsipildė, kai ji įsidarbino laidojimo namuose. Tačiau po nesutarimų su bosu, Loren darbą metė ir nusprendė socialinėje žiniasklaidoje atskleisti keletą mažai žinomų savo darbo paslapčių ir atsakyti į net ir neįprastus sekėjų klausimus, rašo thesun.co.uk.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas  –  su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

Ilgą laiką dirbant šaltoje aplinkoje, gali išsivystyti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, odos ligos. Be to, kyla sušalimo ir kūno dalių nušalimo rizika. Kaip saugiai dirbti šaltyje, patarė TV3 televizijos laida „Sveikata.lt“. Tinkamai apsirenkite. Rinkitės aprangą, skirtą dirbti šaltyje. Drabužius sluoksniuokite, apsaugokite ausis, veidą, rankas. Užsidėkite akinius nuo saulės – taip išvengsite ultravioletinių (UV) spindulių žalos. Odą tepkite kremu nuo šalčio.

Policijos reforma vyksta toliau – Vilniuje bus naikinami trys policijos padaliniai ir jungiami į vieną – Reagavimo valdybą.  Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.

„Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu kalbas apie galimą karantiną Lietuvoje. Pasirodo, ne tik reanimacijos lovų užimtumas bus skaičiuojamas, bet ir specialistų resursai bei kiti dalykai. Aš ir vėl, kaip eilinė taisyklių besilaikanti pilietė, ruošiuosi jam, tačiau, deja, kai kuriems žmonėms tokie ribojimai ar uždarymai – nė motais“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo šiaulietė Milda. Praėjusią savaitę buvau grožio salone.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad, padėčiai Kazachstane stabilizuojantis, nuo sausio 13 dienos bus atnaujinamas VFS (ang. Visa Facilitation Services Global) vizų centrų Nur Sultane ir Almatoje darbas. Konsulinės funkcijos Lietuvos piliečiams bus teikiamos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad iki sausio 19 dienos Kazachstane įvesta nepaprastoji padėtis bei komendanto valanda, toliau galioja Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija nevykti į Kazachstaną.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, antradienį pranešė Pasaulio bankas. Naujausioje savo ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos perspektyvas bankas prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 5,5 proc. 2021 metais iki 4,1 proc. šiemet.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia.