darbas

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2020 metais – šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių iš Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 6,3 procento. Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 0,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5 proc., Estijoje – 5,1 procento.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Biržų savivaldybės tarybos posėdyje prabilta apie mokytojų patiriamą psichologinį spaudimą. Mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė kalbėjo apie būtinybę mokytojams išdrįsti pranešti apie mobingo atvejus. Kitiems politikams atrodė, kad tokius atvejus sunku įrodyti, todėl pedagogai renkasi kitą kelią – pasitraukimą iš darbo. Išvargino ne tik nuotolinis mokymas? Biržų savivaldybės tarybos posėdyje išklausyta informacija apie pasirengimą naujiems mokslo metams.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Darbdaviai domisi galimybe ateityje įdarbinti iš Afganistano evakuotus Lietuvos kariams talkinusius vertėjus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

Neretai savo gimtojoje šalyje norimo darbo neatrandantys piliečiai bando ieškoti laimės svetur. Skelbimų tinklalapiuose ir įvairiose socialinių tinklų grupėse – pilna pasiūlymų dirbti Norvegijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, kad net akys raibsta nuo pasiūlos. Visgi ne visada viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: užsienyje neretai galima pakliūti į prekybos žmonėmis tinklą.

 Druskininkų viešbutis „Pušynas“ uždaromas renovacijai, todėl jo valdytoja atleidžia beveik visus įmonėje dirbančius žmones. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Pušyne“ šiuo metu dirba 36 žmonės.  „Pušyno“ vadovas Skirmantas Rumševičius BNS sakė, kad darbuotojai atleidžiami, nes viešbutis užsidaro metų trukmės renovacijai.

Jei norite laisvo pusdienio rugsėjo 1-ąją palydėti savo vaiką į mokyklą, raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Kaip savo „Facebook“ paskyroje primena asociacija, prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.

Užimtumo tarnyba pirmąjį pusmetį išdavė 313 leidimų dirbti sezoninį darbą 10-ties trečiųjų šalių piliečiams – net tris kartus daugiau nei pernai tuo pat laiku. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams (72 proc. visų leidimų), Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną-du asmenis.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tarp darbuotojų sustiprėjo lankstumo, papildomų laisvadienių ir grįžtamojo ryšio svarba, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis – net pakeitė savo kvalifikaciją.

Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Manau, kad per keletą savaičių paaiškės tas skaičius“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji. M. Navickienės teigimu, kitą savaitę jos vadovaujama ministerija savo siūlymą pateiks Vyriausybei. „Manau, kad kitą savaitę turėsime konkrečius skaičius, kuriuos aptarsime Vyriausybės pasitarime.

Nuo rugsėjo 13 dienos prekybos tinklas „Lidl“ skelbia rudens darbo laiką – dalis parduotuvių nuo šios dienos darbą pradės anksčiau, dalis – viena valanda vėliau. Keisis ir Palangoje esančios „Lidl“ parduotuvės darbo laikas – nuo rudens jis bus trumpinamas. Atsižvelgiant į pirkėjų patogumą ir pamėgtų vasaros maršrutų kryptis, vasaros metu dalis parduotuvių dirbo ilgiau, o prasidėjus rudens sezonui, grįžtama prie rudenį patogesnio darbo laiko, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmasis darbas kiekvienam jaunam žmogui yra naujo gyvenimo pradžia, atsakingas žingsnis. Tam, kad pirmoji darbovietė nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti savo teises ir pareigas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su jomis ir atkreipia dėmesį, kad bet kokio amžiaus darbuotojui svarbiausia įsidėmėti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Darbas nepasirašius sutarties – nelegalus darbas.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja komunikacijai antradienį pradeda dirbti strateginės komunikacijos specialistė, buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Ji pakeis praėjusią prieš kelias savaites ministrės komandą palikusią Liną Laurinaitytę - Grigienę. D. Ulbinaitė anksčiau yra dirbusį žurnaliste, 2006–2008 metais yra dirbusi vidaus reikalų ministro patarėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.

Kai kai kurie biurai vėl bus atidaryti, kai sumažės ribojimų. Netrukus daugiau iš mūsų turės dirbti ne iš virtuvės. Grįžimas į biurą gali pasirodyti jaudinantis, tačiau – ne visiems. 2020 m. „YouGov“ apklausa parodė, kad dauguma darbuotojų, net panaikinus apribojimus, nori ir toliau dirbti iš namų. Tačiau kai kurios firmos paprašė darbuotojų nuo rugsėjo grįžti į biurą (vienokia ar kitokia forma), todėl vėl turėsime priprasti prie biuro sąlygų, rašo theconversation.com.

Viktorija Užusienė turi profesiją, kurioje moterų Lietuvoje beveik nėra, nors šių specialistų paklausa darbo rinkoje dabar yra milžiniška, o mokami atlyginimai – vieni iš didžiausių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Moteris yra vienos įmonės duomenų inžinierė. Ir nors tai dar gana nauja ir daugeliui nežinoma profesija, duomenų inžinieriai vadinami reikalingiausia XXI amžiaus profesija.

Alytuje pirmadienį buvo nužudytas į darbą iš mieste veikiančios atvirosios kolonijos išleistas nuteistasis.  Pirmadienį, apie 11.25 val., prie daugiabučio namo Statybininkų gatvėje buvo rastas sužalotas 26 metų jaunuolis, jam buvo padarytos durtinės žaizdos. Nukentėjusysis dėl durtinių žaizdų buvo pristatytas į ligoninę, kur po valandos, apie 12.20 min., mirė. „Dirbantis asmuo, jis buvo išleistas į darbą“, – BNS sakė Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Vygantas Laučys.

Ekonomistai skaičiuoja, kad bankų sąskaitose lietuvių santaupos nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos ir toliau auga: jei dar žiemą jos siekė 18 mlrd. eurų, tai šiomis dienomis ūgtelėjo dar vienu milijardu – iki 19. Dalis žmonių, gaudami pakankamai pajamų ar turėdami užtektinai santaupų, šiltą vasarą tiesiog atostogauja ir nesiskubina ieškoti darbo.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo pakeisti įstatymus, kad asmenims nebereikėtų atidirbti už pašalpas. Esą pašalpininkai savivaldybėms tapo pigia darbo jėga, o visuomenininkai tai vadina vergove. Savivaldybės ir seniūnijos imasi už galvų: sako jau dabar kaimuose nebėra nei kam lapų sugrėbti, nei žolę pjauti. Bedarbiai nelinkę dirbti.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Net 40 procentų britų apklausoje teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių darbe patyrė perdegimą – ekspertai sako, kad jei nesiimama jokių veiksmų, tai gali privesti prie labai rimtų problemų. Perdegimą gali sukelti nuolatinis elektroninių laiškų srautas, renginiai, kuriuose reikia bendrauti, ir net galvojimas apie tai, ką reikės valgyti vakarienei. Žmonės tiesiog bando viską suspėti, bet kai kuriems tai reiškia, kad tenka vartoti daug kofeino ir dirbti iki vėlumos.

Jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. – bedarbių gretas liepą papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) naujų darbo neturinčių jaunų žmonių sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. –  su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Kaunietė Skaistė Dumskytė buvo greitosios pagalbos medikė, labai mylinti savo darbą. Tačiau atėjusi pandemija darbo krūvį ne tik padarė nepakeliamą, tačiau ir pakeitė pačią moterį. Norėdama atsipalaiduoti ji mokėsi siūti, o dabar siuvimą gali vadinti savo pagrindiniu darbu. Nors žmonės galvojo, kad Skaistė išprotėjo medikės darbą keisdama į siuvimą, tačiau moteris sako, kad jaučiasi tikrai laiminga ir sprendimo nesigaili.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose, birželį siekęs 5,9 proc., liepą smuko iki 5,4 proc. ir buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, parodė Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Darbo vietų skaičius JAV ekonomikoje per mėnesį padidėjo 943 tūkst. – labiausiai per vienuolika mėnesių. Patikslintais duomenimis, birželį darbo vietų padaugėjo 938 tūkst., o ne 850 tūkst., kaip skelbta pirmiau. Ekspertai prognozavo, kad darbo vietų skaičius liepą padidės vidutiniškai 870 tūkst.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Trečiadienio rytą Kėdainių įmonėje rastas darbo technikos prispaustas darbuotojas. Pasirodo, vyras jau buvo miręs. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 11 val., Dotnuvos gatvėje, įmonės teritorijoje, tarp autokrano ir krovininio automobilio rastas prispaustas mirusio 69 metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Vieni darbą keičia gerai apgalvoję, ką veiks po to, kiti tai daro labiau impulsyviai. Specialistai pastebi, kad metuose išryškėja keli laikotarpiai, kai ieškančių naujos darbovietės padaugėja, o taip pat tuo metu ir darbdaviai iškelia daugiau laisvų pozicijų nei paprastai. Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.

Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. „Darnu Group“ įsteigtos  „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbas prie kompiuterio vasarą dažnam tampa nemenku iššūkiu – už lango kepinant saulei susikaupti ir atlikti suplanuotas užduotis gali būti išties keblu, o dirbant nuotoliniu būdu iš namų ar sodybos pagundų tik dar daugiau. Visgi būdų padidinti produktyvumą yra, be to, daugumą jų yra visai čia pat, jūsų kompiuteryje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kai kurioms įmonėms atsibodo laukti, kol darbuotojai vėl prisijungs prie darbo jėgos. Tik 10 proc. darbo ieškančių asmenų jo ieško skubiai, rodo neseniai atlikta milžinės „Indeed“ atlikta apklausa. Nesvarbu, ar tai būtų dėl virusų baimės, vaiko priežiūros išlaidų, sukauptų pinigų rezervuose ar padidintų pašalpų, bedarbiai neskuba rinktis daugelio siūlomų darbo vietų, kurios dažniausiai yra labiausiai nukentėję restoranai, rašo „Business insider“. Nuskanuokite QR kodą.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Vyriausybė didina spaudimą skiepytis dirbantiesiems ir ruošia teisės aktus, pagal kuriuos darbdaviai galės nušalinti nuo darbo ir nemokėti atlyginimo tiems, kas atsisakys skiepytis. Negana to, jei nesiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu, „Sodra“ jam nebemokės ir ligos išmokos. Profesinės sąjungos tvirtina, kad tai prilygsta prievartiniam skiepijimui. Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Nacionalinio masto eksperimentas – socialdemokratai siūlo išbandyti 4 dienų darbo savaitę kaip tai jau padarė islandai. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, tokia trumpesnė darbo savaitė ne tik nekenkia ekonomikai, bet ir gerina darbo našumą. O į tokius siūlymus darbdaviai žiūri skeptiškai. Verslininkai ragina valdžią pirmiausia sutvarkyti biurokratinį aparatą, kur darbuotojai skęsta popierizmo jūroje ir nespėja aptarnauti klientų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinti trečiųjų šalių, pirmiausia Baltarusijos, įmonių darbuotojų persikėlimą į Lietuvą.  Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Pasaulis – be galo įvairus ir skirtingas, bet būtent todėl ir įdomus. Lygiai taip pat ir televizija savo žiūrovus patraukia pačiomis ryškiausiomis, tačiau be galo skirtingomis asmenybėmis, įvairiomis laidomis, projektais ir pačiomis stipriausiomis, tačiau niekuomet nevienodomis emocijomis. Būtent toks bus ir naujasis TV3 sezonas, kuris žiūrovus kvies prie ekranų švęsti savo unikalumą, be jokios būtinybės kažkam įtikti.