česlovas juršėnas

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tarpusavyje nesutaria dėl Seime ratifikuotos Lisabonos strategijos: Seimui kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT). Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad Seimas nemato didelio reikalo kreiptis į KT ir siūlo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pirmiausia išsiaiškinti savo vidaus problemas.

Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pripažino, kad įtvirtinus net griežčiausias nuostatas atsiras tokių tautos išrinktųjų, kurie norės jas apeiti. Į kitos kadencijos Seimą pateksiantys tautos išrinktieji dėl darbo laiko bus kontroliuojami griežčiau nei dabartiniai. Tokią dovanėlę naujokams ketinama įteikti rudenį. Iki Seimo kadencijos pabaigos likus penkiems mėnesiams susirūpinta parlamentarų darbo drausme.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas kaip beišmanydamas derina pavasario sesijos pratęsimo reikalus ir dabar pateikė antrąjį Seimo nutarimo projektą, pagal kurį parlamentarai galės rinktis, ar darbą pratęsti iki liepos 15, ar iki liepos 17 dienos. Pratęsus sesiją iki 17 dienos, iš tiesų seimūnai posėdžiautų tik dvi dienas mėnesio pradžioje ir dvi dienas baigiantis sesijai, o tarp šių posėdžių susidarytų apytiksliai 10 dienų tarpas be posėdžių.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Seimui perduota peticija, kuria prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir patikrinti, ar Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties ratifikavimas Seime, o ne visuotiniame referendume, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, veikiausiai bus svarstoma ketvirtadienį - tuomet ir bus nutarta, ar ji atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus.

Žlugo piliečių iniciatyva rudenį surengti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Ar tokia visuotinė piliečių apklausa reikalinga, dabar spręs Seimas, rašo „Lietuvos žinios“. Parašų rinkimo lapus dėl IAE darbo pratęsimo politikai ir visuomeninės organizacijos Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pristatyti ateinantį pirmadienį. Tačiau jau aišku, kad reikiamų 300 tūkst. parašų surinkti nepavyko. Akcijos iniciatoriai nenusimena - jų akys nukrypo į Seimą.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Įstatymų leidėjai į iškilmėms skirtą Kovo 11-osios salę vakar įsileido Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkus ir aktyvistus, mininčius šio pergalės judėjimo dvidešimtmetį.Vakar nemažai parlamentarų galbūt pirmą kartą išgirdo apie Sąjūdį tiesiai iš jo kūrėjų lūpų. Iškilmingas posėdis surengtas toje pačioje plenarinių posėdžių salėje, kur 1990 metų kovo 11-ąją su Sąjūdžiu į valdžią atėję politikai paskelbė atkuriantys Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvoje antradienį minimas Sąjūdžio įkūrimo 20-metis. Tar proga prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos radijui teigė, kad per 20 metų būta sunkumų, tačiau Lietuva niekada neprarado esminių tikslų ir jų siekia iki šiol. „Šiandien - didelė šventė. Per 20 metų turime kuo didžiuotis, kiekvienas iš mūsų turime kuo pasidžiaugti. Tą dieną buvau toli nuo Lietuvos, bet širdis virpėjo, gaudėme kiekvieną žinelę.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Dvidešimtųjų Sąjūdžio metinių proga, šalia iškilmių ir svarbių datų, į paviršių iškilo ir nesutarimai dėl valstybės aukščiausių apdovanojimų. Lietuvos Sąjūdis apkaltino kai kuriuos savo iniciatorius, kartu su valdžia, mėginant pradėti masines ordinų dalybas. Aistras sukėlė Seimo sudarytos komisijos praėjusio pirmadienio (gegužės mėn. 26d.) balsavimas. Viena iš XI-ojo Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijų skirta kaip tik tam.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai bus siūlomas ilgametis jos vadovas Zenonas Vaigauskas, taip pat bus performuota visa komisija. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas antradienį plenariniame posėdyje ketina pateikti nutarimo projektą, kuriuo Z.Vaigauskas siūlomas į VRK pirmininkus. Z.Vaigauskas VRK vadovauja jau 14 metų, pirmą kartą komisijos pirmininku jis paskirtas 1994 metais.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai bus siūlomas ilgametis jos vadovas Zenonas Vaigauskas, taip pat bus performuota visa komisija. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas antradienį plenariniame posėdyje ketina pateikti nutarimo projektą, kuriuo Z.Vaigauskas siūlomas į VRK pirmininkus. Z.Vaigauskas VRK vadovauja jau 14 metų, pirmą kartą komisijos pirmininku jis paskirtas 1994 metais.

Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.

Vilniaus miesto tarybos opozicija norėtų, jog Seimas imtųsi keisti teisės aktus taip, kad esant bevaldystei miesto taryboje būtų įmanoma surengti pirmalaikius savivaldos rinkimus. Tokį pareiškimą parlamentui inicijavo opozicinė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, po dokumentu surinkusi 19 tarybos narių parašus. Kreipimąsi Seimui pasirašė liberalcentristai bei opozicijoje dirbantys konservatoriai.

Vilniaus miesto tarybos opozicija norėtų, jog Seimas imtųsi keisti teisės aktus taip, kad esant bevaldystei miesto taryboje būtų įmanoma surengti pirmalaikius savivaldos rinkimus. Tokį pareiškimą parlamentui inicijavo opozicinė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, po dokumentu surinkusi 19 tarybos narių parašus. Kreipimąsi Seimui pasirašė liberalcentristai bei opozicijoje dirbantys konservatoriai.

Nepaisant prieštaringų visuomenės vertinimų, antradienį per iškilmingą ceremoniją pasirašytas Vyriausybės ir „NDX energijos“ sandorio baigiamasis aktas, rašo „Lietuvos žinios“. Nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo procesas buvo baigtas Vyriausybėje pasirašius „Leo LT“ sukūrimo sutartį ir jos priedus. Šiuos dokumentus savo parašais patvirtino dviejų akcininkų atstovai - ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius.

Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė. Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Partijų atstovus iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išguiti užsimoję Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos  nariai tikisi, kad jų siūlomos įstatymo pataisos dar suspės į jau pasiruošusį pajudėti komisijos formavimo traukinį. Tačiau labai tikėtina, jog naujos sudėties VRK ir toliau posėdžiaus partijų deleguoti atstovai, o jai ir toliau vadovaus jau 14 metų nepamainomas Zenonas Vaigauskas.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pripažįsta, kad dešiniųjų politinių jėgų jungimasis yra "stipresnis ėjimas" nei socialdemokratų skaidymasis, tačiau siūlo vykstančių rokiruočių nepervertinti. "Kai mes, tai yra LDDP ir LSDP, susijungėme į vieną stiprią kairiąją partiją, iš karto rezultatas atsirado. Galima tikėtis, kad ir konservatoriams susijungus prieš tai su tautininkais, paskui su krikdemais, turėtų būti didesnis pliusas.

Praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT), vadovaujamo liūdnai pagarsėjusio buvusio pirmininko Egidijaus Kūrio, dar vienas iškeptas skandalingas išaiškinimas dėl žemės ir miškų grąžinimo tvarkos saugomose teritorijose bežemiais gali palikti tūkstančius teisėtų savininkų. Kam tarnauja KT? Akivaizdu, jog ne Lietuvos žmonėms.

Parlamentarai, nors ir niurzgėdami, tačiau yra linkę pratęsti pavasario sesiją iki liepos 17 dienos. Šiandien Seimas po pateikimo pritarė atitinkamam nutarimo projektui. Sesiją baigti liepos 17 dieną siūlo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, tačiau data dar gali keistis, jeigu to pageidaus parlamentarai.

Seimas be didesnių diskusijų skyrė Gražiną Davidonienę, Birutę Janavičiūtę,  Vincą Versecką Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas trumpai pasveikino paskirtuosius teisėjus ir palinkėjo jiems sėkmės darbe.

Lietuva savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, be aibės renginių, paminės ir proginėmis monetomis. Lietuvos bankas šia proga sumanė nukaldinti tris 100 litų monetas, pirmoji jau pasirodė. Ypatingos sukakties laukiantys šalies numizmatai tikina, kad ji verta 1000 litų nominalo monetos, rašo „Lietuvos žinios“. Šiaulių numizmatikos tėvu tituluojamas Stanislovas Rumša ėmėsi iniciatyvos ir artėjant garbingai datai raštu kreipėsi į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkciją (LTMD) bei Lietuvos banką.

Ketvirtadienį konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos balsais atidėta teismų reforma, praneša LTV „Panorama“. 2 metus vilkinant teismų reformą, patys teisėjai sako, kad tai tik skatina nusivylimą darbu. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pažymėjo, kad reformos vilkinimą lėmė skirtingi politiniai interesai. Teismų veiklą, viešumą ir skaidrumą numatančios pataisos Seimo sprendimu vėl bus nagrinėjamos iš naujo.

Parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas sako neabejojantis, kad Seimo pavasario teks pratęsti - parlamentas nespėja atlikti visų numatytų darbų. Ketvirtadienį šis klausimas bei svarbiausi įstatymai, kuriuos dar tikimasi priimti šios kadencijos Seime, aptarti Č.Juršėno ir parlamento frakcijų vadovų pietų metu. Kaip BNS po susitikimo su frakcijų seniūnais sakė Č.Juršėnas, mažai tikėtina, kad net ir pratęsus sesiją bus priimtas vienu svarbiausių laikomas naujos redakcijos Teismų įstatymas.

Prezidentūroje trečiadienį rengiama iškilminga Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymo pasirašymo ceremonija. Įstatymą pasirašys prezidentas Valdas Adamkus, renginyje dalyvaus Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, parlamento, Vyriausybės nariai. Lisabonos sutartį, kitaip dar vadinamą Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, Seimas ratifikavo gegužės 8 dieną.

Prezidentūroje trečiadienį rengiama iškilminga Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymo pasirašymo ceremonija. Įstatymą pasirašys prezidentas Valdas Adamkus, renginyje dalyvaus Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, parlamento, Vyriausybės nariai. Lisabonos sutartį, kitaip dar vadinamą Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, Seimas ratifikavo gegužės 8 dieną.

Keturiolika metų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vadovaujantis Zenonas Vaigauskas, atrodo, yra nepakeičiamas. Jam bus siūloma šias pareigas eiti dar vieną ketverių metų kadenciją. Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje VRK bus formuojama iš naujo. Įstatymas reikalauja, kad tai būtų daroma kiekvienąkart prieš Seimo rinkimus.

Šeštadienį aikštėje priešais Vyriausybės rūmus palapinę parašų rinkimui atsidarę Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo entuziastai teigia jau pasiekę teigiamą rezultatą. Anot jų, šalies valdžiai teko imtis iniciatyvų tiktai jų dėka. Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 m. ir teisės piliečiams patiems paleisti Seimą bei skelbti pirmalaikius rinkimus iniciatoriai atidarė parašų rinkėjų palapinę, kuri veiks iki birželio pradžios.

Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. „Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade.

Lietuva ir Lenkija geriau viena kitą suprastų įprasmindamos bendrą istorinę praeitį, teigia Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Šią temą, minint Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios konstitucijos metines, Č.Juršėnas, viešėdamas Varšuvoje, aptarė su Lenkijos parlamento vadovu Bronislavu Komorovskiu, pranešė Lietuvos radijas. Anot Lietuvos Seimo pirmininko, vienas iš abi kamynines valstybes vienijančių istorinių įvykių - Katynės žudynės.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas penktadienį ir šeštadienį lankysis Varšuvoje, kur dalyvaus Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios konstitucijos minėjimo renginiuose. Viešnagės metu taip pat numatyti Č.Juršėno susitikimai su Lenkijos parlamento vadovu Bronislavu Komorovskiu, užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu.

Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo. Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas penktadienį ir šeštadienį lankysis Varšuvoje, kur dalyvaus Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios konstitucijos minėjimo renginiuose. Viešnagės metu taip pat numatyti Č.Juršėno susitikimai su Lenkijos parlamento vadovu Bronislavu Komorovskiu, užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu.

"Omnitel" 1000 km lenktynių organizatorius UAB "Promo Sportas" ir renginio pagrindinis partneris mobiliųjų telekomunikacijų bendrovė "Omnitel" liepos 16-19 dienomis į kurortinę Palangą vėl kviečia automobilių sporto gerbėjus. Jau devintą kartą vyksiančios tradicinės 1000 km lenktynės pagrįstai tituluojamos didžiausiu bei prestižiškiausiu automobilių renginiu Baltijos šalyse.

Balandžio pradžioje Seimo pirmininku tapęs Česlovas Juršėnas rengiasi pirmajam užsienio vizitui - penktadienį ir šeštadienį jis lankysis Rygoje. Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, viešnagės metu Č.Juršėnas susitiks su Latvijos parlamento pirmininku Gundaru Daudze, jo pavaduotoju bei Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariais, skaitys pranešimą trišalėje Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beneliukso parlamento konferencijoje "Kova su prekyba žmonėmis", lankysis Rygos ...

Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju bus siūlomas liberalcentristas Algis Čaplikas. Apie tokį Seimo frakcijų lyderių sprendimą BNS informavo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Seimo pirmininkas iš viso turi 5 pavaduotojus - minėtąjį A.Čapliką, liberalsąjūdietį Gintarą Steponavičių, konservatorių Andrių Kubilių, darbietį Vydą Gedvilą ir valstietį liaudininką Alfredą Pekeliūną.

Balandžio pradžioje Seimo pirmininku tapęs Česlovas Juršėnas rengiasi pirmajam užsienio vizitui - penktadienį ir šeštadienį jis lankysis Rygoje. Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, viešnagės metu Č.Juršėnas susitiks su Latvijos parlamento pirmininku Gundaru Daudze, jo pavaduotoju bei Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariais, skaitys pranešimą trišalėje Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beneliukso parlamento konferencijoje "Kova su prekyba žmonėmis", lankysis Rygos ...

Populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nesikeičia jau ilgus mėnesius - gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tačiau į ketvirtąją vietą įkopė naujas veidas - neseniai Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Kaip rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas", keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 23,8 proc. apklaustųjų.

Tai, kad politiniai skandalai dažniausiai kyla reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos specialiosios tarnybos STT bei VSD mielai dalyvauja politikų ir verslo grupių žaidimuose, rašo savaitraštis „Veidas“. Štai jau beveik dvi savaitės, kai Lietuvos Seimas gyvena be buvusio savo pirmininko Viktoro Muntiano. Jo vietą užėmė patyręs ir nepaskandinamas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Skambūs socialliberalų pareiškimai valdančiosios koalicijos partnerių negąsdina. Tačiau neatmestina galimybė, kad jiems kaip paguodos prizas bus siūlomas švietimo ir mokslo ministro postas, svarsto „Lietuvos žinios“. Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) nesėkmės siūlant savo kandidatus į Seimo vadovybę, grasinimai palikti valdančiųjų laivą, įvairių reikalavimų formulavimas - koalicijos partneriams kelia ne tik juoką, bet ir susierzinimą.

Seimas „geresniems laikams“ atidėjo ugniagesių statuso bei darbo užmokesčio sulyginimą, nes socialdemokratai nesiregistravo ir sužlugdė kvorumą, reikalingą įstatymams priimti.

Kaip įtariama, apsvaigęs nuo alkoholio Gedimino Kirkilo kalbos besiklausęs socialdemokratas Gintautas Mikolaitis buvo pašalintas iš posėdžių salės ir išvažiavo tikrintis girtumo. Skandalas kilo, kai G. Mikolaitis eidamas į Seimo salę nežinia kokiu būdu atsidūrė balkone ir įsibrovė pas žurnalistus. Jis sudarė smarkiai apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus įspūdį.

Seimo Sveikatos reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams trečiadienį apsisprendus dėl silpno alkoholio reklamos transliavimo, ketvirtadienį dėl šių pataisų gali balsuoti Seimas, jeigu Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas siūlytų jas priimti ypatingos skubos tvarka ir tam pritartų parlamentarai.

Prezidentas Valdas Adamkus – patikimiausias politikas. Pasibaigus jo kadencijai daugiausia gyventojų jo vietoje norėtų matyti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Tai rodo pagal bendrą Alfa.lt bei Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ projektą atlikta gyventojų apklausa. Ji vyko šių metų kovo 14–21 dienomis, apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų iš 100 šalies vietovių.

Vakar Vyriausybė palaimino nacionalinio investuotojo LEO LT steigimo dokumentus. Tuo tarpu Briuselis neva gali bendrovę suskaidyti. Nepaisant dviejų ministrų pasipriešinimo, Vyriausybė vakar anksti ryte pritarė LEO LT steigimo dokumentams. Tačiau vos po keleto valandų išplatintas europarlamentarės Onos Juknevičienės pranešimas, kuriame teigiama, esą Europos Komisija (EK) nacionalinį investuotoją vertina skeptiškai.

Seime svarstoma socialliberalės Nijolės Steiblienės kandidatūra į Seimo pirmininko pavaduotojo postą. Ją, remdamasis koaliciniais susitarimais, pasiūlė pats Česlovas Juršėnas. Paklaustas, kodėl siūloma būtent Nijolė Steiblienė, socialliberalų pirmininkas Artūras Paulauskas atsakė: „Visų pirma, galvojame, kad reikia moters.

 Prezidentas Valdas Adamkus ketina Seimui pateikti įstatymų pataisas, kurios turėtų reglamentuoti nepilnamečių darbą ir užtikrinti jų užimtumą atostogų metu. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė pirmadienį žurnalistams sakė, jog pataisomis bus siūloma panaikinti būtinybę nepilnamečiams gauti mokyklos leidimą darbui.