Lietuva ir Lenkija geriau viena kitą suprastų įprasmindamos bendrą istorinę praeitį, teigia Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Šią temą, minint Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios konstitucijos metines, Č.Juršėnas, viešėdamas Varšuvoje, aptarė su Lenkijos parlamento vadovu Bronislavu Komorovskiu, pranešė Lietuvos radijas.
Anot Lietuvos Seimo pirmininko, vienas iš abi kamynines valstybes vienijančių istorinių įvykių - Katynės žudynės.
„Istorinė praeitis, kuri mus jungia ir kuri gali dar labiau jungti. Sakysim, Katynės tragedija - kaip įamžinti Katynės aukų atminimą ir Vilniuje, (...) tos aukos vertos pagarbos. Tai būtų dar vienas taškas, kuris mus jungtų, mes geriau vieni kitus suprastume“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
Katynė - miškas Rusijoje netoli Smolensko, kur 1940 metų pradžioje NKVD masiškai išžudė Lenkijos gyventojus.
Kaimyninėje Lenkijoje Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos diena yra viena didžiausių valstybinių švenčių.
Praėjusiais metais mūsų parlamentarai negalėjo atsidžiaugti pirmą kartą kartu su lenkų politikais iškilmingai paminėję 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją. Tačiau šiais metais, politikams išskubėjus mėgautis ilguoju savaitgaliu, nutarta apsieiti be pompastikos.
Šiemet 1791 m. gegužės 3 d. priimtos bendros Lenkijos ir Lietuvos Konstitucijos metines minės tik du Seimo nariai - Parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Seimo tarpparlamentinių ryšių su Lenkija grupės pirmininkas Andrius Baranauskas. Abu jie vakar išvyko į Lenkiją, kur ir vyks pagrindiniai minėjimai.
Praėjusiais metais Vilniuje ir Varšuvoje susirinkę politikai, kuriuos sujungė teletiltas, vieni kitiems deklaravo ištikimybę „epochinės reikšmės įvykiui“. Kalbą sakė šalies vadovas Valdas Adamkus. Bendrą Lietuvos ir Lenkijos Seimų ir Senato narių posėdį tiesiogiai transliavo visuomeniniai Lenkijos ir Lietuvos kanalai.
Tačiau šiais metais nutarta apsiriboti kuklesniu minėjimu. „Mes paminėjome išvakarėse. Balandžio 30-ąją Šv.Jonų bažnyčioje. Vyko koncertas. Ne taip iškilmingai (kaip praėjusiais metais). Yra susitarimas, kad bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis kai kuriose šalyse bus paminėta irgi“, - „Respublikai“ vakar sakė Č.Juršėnas.
Vienas tokių minėjimų vyksta Rusijoje, Sankt Peterburge. Šiandien laikomos mišios Sankt Peterburgo centre esančioje Šv.Jekaterinos katalikiškoje bažnyčioje. Mišias, kuriose dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos tautinių bendruomenių Sankt Peterburge nariai, abiejų šalių diplomatai, kiti svečiai, aukos bažnyčios klebonas Maciejus Rusedskis, dalyvaujant lietuviui kunigui Rimantui Gudeliui.
A.Baranauskas samprotavo, kad ateityje Konstitucijos minėjimo iškilmės galėtų vykti pakaitomis kas antrus metus Lietuvoje ir Lenkijoje. Politikas įsitikinęs: ši šventė mums lygiai tokia pat svarbi kaip lenkams, todėl švęsti ją būtina. „Su Lenkija mes buvome gana ilgai kartu. Tokia data yra reikšminga mūsų tautų istorijoje“, - „Respublikai“ tvirtino A.Baranauskas.
Tačiau Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius yra ne toks kategoriškas. „Tai svarbi data, bet pirmiausia, žinoma, Lenkijai“, - pareiškė istorikas.
