Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pripažino, kad įtvirtinus net griežčiausias nuostatas atsiras tokių tautos išrinktųjų, kurie norės jas apeiti.
Į kitos kadencijos Seimą pateksiantys tautos išrinktieji dėl darbo laiko bus kontroliuojami griežčiau nei dabartiniai. Tokią dovanėlę naujokams ketinama įteikti rudenį.
Iki Seimo kadencijos pabaigos likus penkiems mėnesiams susirūpinta parlamentarų darbo drausme. Kad šioje srityje esama problemų, patvirtino savavališkos dviejų Seimo narių atostogos prie Viduržemio jūros. Posėdžių sekretoriate šiuo metu jau įregistruoti du Seimo Statuto pataisų projektai, kurių autoriai siūlo griežčiau nei iki šiol bausti plenarinių posėdžių nelankančius ir savo balsavimo kortelėmis piktnaudžiaujančius parlamentarus. Jei pataisos bus priimtos, naujojo Seimo narių „pravaikštų“ limitas, už kurias teks mokėti iš asmeninės kišenės, sumažės.
Du siūlymai
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Manfredas Žymantas, palaikomas šios komisijos narių, siūlo grįžti prie anksčiau galiojusių Statuto nuostatų, sušvelnintų prieš dvejus metus. EPK palaimintame projekte numatyta trečdaliu sumažinti Seimo nario mėnesio atlyginimą, jei šis be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip trečdalyje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir vyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo. Remiantis EPK išvadomis, atlyginimas turėtų būti mažinamas Seimo valdybos sprendimu. Atitinkama suma turėtų būti išskaitoma iš artimiausio mėnesio atlyginimo.
Dabar parlamentarams nesiteisinant leidžiama praleisti pusę plenarinių posėdžių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo palikti dabartinę tvarką, tačiau siūlo bausti su balsavimo kortelėmis neatsakingai besielgiančius kolegas. Jo įsitikinimu, parlamentarui, nedalyvavusiam posėdyje, tačiau Seimo posėdžių salėje palikusiam balsavimo kortelę ir užsiregistravusiam (užregistruotam) kaip dalyvaujančiam Seimo posėdyje, to mėnesio atlyginimas turėtų būti sumažintas per pusę.
Geriau vėliau nei niekada
„Manau, būtų teisinga nustatyti žaidimo taisykles kitam Seimui, kad jis iš anksto žinotų, kaip reikės dirbti“, - vakar apie siūlymus griežtinti parlamentarų darbo drausmę LŽ sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Kartu jis pripažino, kad net įtvirtinus griežčiausias nuostatas atsiras tokių tautos išrinktųjų, kurie norės jas apeiti. „Tokie jau esame žmonės, nieko nepadarysi“, - filosofiškai kolegų silpnybes vertino Seimo vadovas. Č.Juršėnas neatmetė galimybės, kad Statuto pataisos bus priimtos dar per šią sesiją, vėliausiai - rudenį.
Tuo metu M.Žymantas, paklaustas, ar ne per vėlai EPK susizgribo teikti projektą, atsakė retoriškai: „O geriau nieko nedaryti?“ Pasak parlamentaro, Seimo Statutas - kaip Konstitucija, pagal jį reikia gyventi, o ne taikyti prie kiekvieno parlamentarų poreikių. „Nenoriu, kad ši pataisa sukeltų nereikalingą ažiotažą. Siekiu, kad grįžtume prie ištakų, o būsimasis Seimas dirbtų normaliai ir tvarkingai“, - tikino EPK vadovas. A.Syso pataisą jis vertino kaip nerealią. Pasak M.Žymanto, įrodyti, kad Seimo narys, kai jo kortelė „balsavo“, nedalyvavo posėdyje, bus sudėtinga. „Turėsime remtis filmuota medžiaga, o kameros neaprėpia visos salės erdvės“, - techninėmis subtilybėmis dalijosi komisijos vadovas.
Rekordininkai žinomi
Signalą imtis žygių nedrausmingiems parlamentarams sutramdyti davė neblaiviomis klajonėmis po Seimą išgarsėjusio socialdemokrato Gintauto Mikolaičio atokvėpis Maltoje ir „darbiečio“ Kęstučio Daukšio poilsis Sicilijoje. Dar daugiau - tuo metu, kai G.Mikolaitis pliuškenosi Viduržemio jūroje, kažkas jo vardu balsavo Seimo posėdyje.
Nuo Seimo kadencijos pradžios išaiškėjo didžiausi pravaikštininkai. Tarp jų pirmiausia atsidūrė ministrais tapę parlamentarai, kurie plenarinių posėdžių salėje gana reti svečiai. Posėdžius dažnai praleidžia ir vadinamieji keliauninkai. Pavyzdžiui, konservatorius Emanuelis Zingeris nuo kadencijos pradžios iki šio birželio dalyvavo 56,69 proc. visų plenarinių Seimo posėdžių, jo frakcijos kolega Egidijus Vareikis - 58,14 proc., socialdemokratas Justinas Karosas - 66,28 proc., socialdemokratė Birutė Vėsaitė - 69,48 proc., liberalcentristas Arminas Lydeka - 69,77 procento. Nemažas būrys parlamentarų yra praleidę apie 30 proc. visų plenarinių posėdžių.
Prasčiausiai juos per visą kadenciją lankė Valstiečių liaudininkų frakcijos nariai - dalyvavo 73,31 proc. posėdžių, Naujosios sąjungos - 76,30 proc. ir Socialdemokratų - 77,13 procento.
Raimonda Ramelienė
