branduolinis ginklas

Japonijoje atominės bombos sprogimus išgyvenusių žmonių organizacija „Nihon Hidankyo“ antradienį, kai jos atstovams Osle buvo įteikta Nobelio taikos premija, pasisakė už branduolinių ginklų išnaikinimą.

Tam, kad būtų užtikrinta kokybiška branduolinių ginklų priežiūra, reikia skirti dideles investicijas, tačiau Rusijoje lėšos į šiuos ginklus ne tik nebuvo investuojamos, bet ir išgrobstytos, rašoma „Unian“. Rusijoje dėl itin aukšto korupcijos lygio nežinoma, kokios būklės yra jos branduoliniai ginklai.

Aliaksandras Lukašenka turi „savo branduolinį lagaminėlį“ ir „raudonąjį mygtuką“, pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos pirmininkas, generolas Aliaksandras Volfovičius, rašoma „Zerkalo“. „Kiekvienas prezidentas (turi) savo „raudonąjį mygtuką“, savo portfelį ir savo branduolinį lagaminėlį“, – pareiškė A. Volfovičius. Jis pareiškė, kad tai nėra pokštas.

Rusijos ir Ukrainos karo 1000 dienų ribą žymėjo keli įvykiai, kurie padidino branduolinio karo tikimybę. Ukraina pirmą kartą panaudojo vakarietiškas ATACMS ir „Storm Shadow“ raketas, o tariamai į tai atsakydamas Kremlius pristatė atnaujintą branduolinę doktriną, kurioje sumažinti branduolinių ginklų naudojimo reikalavimai, rašoma „The Insider“. Branduoliniai ginklai – tai bendras terminas, apibūdinantis sprogstamuosius užtaisus, kuriuose naudojama atomo branduolių sintezė, kad būtų išgauna...

Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis mano, kad Vakarų partnerius reikėtų „atvėsinti“ dėl galimybės, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau Serbijos prezidentas mano, kad branduolinio konflikto grėsmė yra didelė, rašoma „Unian“. „Iš tikrųjų mažai tikėtina, kad Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. Esu daugiau nei tikras, kad nei Indija, nei Kinija neleis jam to padaryti“, – sakė A. Chrapčinskis.

Iranas sekmadienį pranešė, kad kitą savaitę surengs derybas branduoliniais klausimais su Prancūzija, Vokietija ir Jungtine Karalyste (JK) – šalimis, kurios inicijavo Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Teheranu.  Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baghaei (Esmaelis Bahajis) sakė, kad šalių užsienio reikalų viceministrai susitikimą surengs penktadienį. Tačiau E.Baghaei nepateikė būsimo susitikimo detalių.

Ukrainos prezidentūros atstovas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad šalies valdžia galėtų priimti sprendimą sukurti branduolinę bombą, jeigu tai kažkaip iš esmės paveiktų situaciją fronte, bet šiuo metu tai nėra išeitis. Anksčiau leidinys „The Times“, remiantis neįvardintais šaltiniais Ukrainoje, rašė, jog Kyjivas galėtų greitai, per kelis mėnesius, sukurti primityvų branduolinį užtaisą, jeigu JAV nutrauktų savo karinę pagalbą.

Ukraina galėtų sukurti elementarią branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei Donaldas Trumpas nutrauktų JAV karinę pagalbą, rodo dokumentas, parengtas Ukrainos gynybos ministerijai.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Skiriamasis Rusijos karinės politikos bruožas yra išreikštas noras įvesti į karą branduolinį ginklą. Tai padeda paaiškinti, kodėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika apie branduolinį arsenalą kelia tokį nerimą. Jis dažnai grasina Vakarams, kad „išprovokuotas“ gali paskatinti Rusiją paleisti strateginius branduolinius ginklus JAV ir Europos teritorijoje.  Susirūpinimą kelia ir išskirtinė Rusijos laikysena vadinamųjų taktinių, arba nestrateginių, branduolinių ginklų atžvilgiu.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos patarėjas Sergejus Karaganovas branduolinius ginklus pavadino „Dievo dovana“ ir paragino nebijoti juos panaudoti, praneša rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. „Tai, kad turime branduolinių ginklų, yra Visagalio įsikišimas. Jis kažkokiu būdu sutrukdė juos gauti vokiečiams, kurie buvo pranašesni už visus kitus.<...> Taip jis išgelbėjo žmoniją.

Autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas antradienį davė startą naujoms Rusijos branduolinių pajėgų pratybos, vykstant kritiniam momentui kare Ukrainoje. Tai yra jau antros tokios pratybos per dvi savaites. Kaip praneša „Reuters“, dvejus su puse metų trunkantis karas pereina į fazę, kurią Rusijos pareigūnai laiko pavojingiausia.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su studentais papasakojo, kokiu atveju  gali būti panaudotas branduolinis ginklas Baltarusijai ir Rusijai „apginti“. „Aš forume (vadinamajame patriotiniame forume rugsėjo 17 d.) sakiau, kad Baltarusijos užpuolimas – tai trečiasis pasaulinis karas. Ačiū, Putinas neseniai tai patvirtino, pakeisdamas branduolinę doktriną, kad jei užpuolama Rusija ir Baltarusija, mes naudojame branduolinį ginklą. Jis patvirtino mano žodžius.

Trečiadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią būtų leidžiama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, kai šias remia branduolinės – tai aiški nuoroda į Ukrainą ir jos sąjungininkus Vakaruose. Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius grasina branduoliniais ginklais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) apie tai, kad Rusija, artinantis žiemai, planuoja smūgius svarbiausiems Ukrainos branduolinės energetikos objektams. A. Sybiha apie tai paskelbė platformoje „X“. „Ukrainos žvalgybos duomenimis, Kremlius, artinantis žiemai, planuoja smūgius svarbiausiems branduolinės energetikos objektams Ukrainoje.

JAV per 2 valandas galėtų sunaikinti visas Rusijos ir Kinijos branduolinių raketų paleidimo vietas. Tai liudija ekspertų Dano Plescho ir Manuelio Galileo parengta ataskaita „Oro valdovai: strateginis stabilumas ir įprastiniai smūgiai“, praneša portalas „Interesting Engineering“. Tyrime pažymima, kad JAV ir jų sąjungininkėms tereikia vos kelių valandų, kad prireikus susidorotų su visų Rusijos ir Kinijos branduolinių ginklų paleidimo aikštelių sunaikinimu.

Du JAV tyrėjai teigia nustatę tikėtiną „9M370 Burevestnik“ – naujos Vladimiro Putino vadinamos „nenugalimos“ branduolinės sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu – dislokavimo vietą Rusijoje. Panašu, kad rusai savo raketas „Burevestnik“ gali dislokuoti už 800 km nuo Ukrainos. Palydovinėse nuotraukose matyti devynios paleidimo aikštelės, penkios branduolinių užtaisų saugyklos ir jas jungiantys keliai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas kovą patvirtino įslaptintą branduolinės strategijos planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Kinijos branduolinių pajėgumų plėtrai, skelbia „The New York Times“. Naujoji strategija vadinasi „Branduolinio panaudojimo gairės“ ir numato JAV konfliktų su Rusija, Šiaurės Korėja ir Kinija galimybę.

Baltieji rūmai sako kol kas nematantys grėsmės, kad Vladimiras Putinas galėtų panaudoti branduolinį ginklą atsakydamas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje.

Iranas gali pagaminti skylančių medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos branduoliniuose ginkluose, vos per „vieną ar dvi savaites“, penktadienį pasakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.

Trečdalis rusų apklausoje sutiktų su branduolinio ginklo panaudojimu Ukrainoje, skelbiama naujausioje „Levada Centr“ apklausoje. Tiesa, tik 10 proc. iš jų „visiškai“ palaikytų tokį Rusijos valdžios sprendimą, o dar 24 proc. tai vadina „labiau tikslinga negu netikslinga“ priemone. Apklausoje pažymima, kad tokio pobūdžio ginkluotės panaudojimo šalininkų Rusijos skaičius išaugo per metus 5 proc. ir tapo rekordine nuo pat 2022 m. pradėto karo pradžios.

Ukrainos kariuomenei leista naudoti JAV suteiktas ilgesnio nuotolio raketas ir smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, ne tik fronto linijoje netoli Charkivo, jei jie tai daro savigynos tikslais, sako Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis, kurį cituoja UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 20:05 | Rusijoje, Rostove, kilo didelis gaisras: liepsnojo saugumo pajėgų bazė   Penktadienį Rusijoje, Rostove, kilo didelis gaisras. Degė Vidaus reikalų ministerijos bazė.

Rusija panaudos branduolinius ginklus nepriklausomai nuo to, ar Vakarai apginkluos Ukrainą. Apie tai rašo tarptautinių santykių ekspertas Samuelis Ramani savo skiltyje laikraštyje „The Telegraph“. S. Ramani primena, kad per pastarąsias kelias savaites Vakarų šalys davė leidimą Ukrainai naudoti NATO klasės ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Kartu Vakarų „eskalacija“ nenulems, ar Rusijos Federacijos valdovas Vladimiras Putinas paspaus raudonąjį mygtuką.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo pasaulį neleisti dirbtiniam intelektui (DI) dalyvauti priimant sprendimus dėl branduolinių ginklų paleidimo. Kalbėdamas Ginklų kontrolės asociacijos (ACA) posėdyje, A. Guterresas perspėjo, kad „žmonija vaikšto peilio ašmenimis“, o branduolinių ginklų panaudojimo rizika yra tokioje „aukštumoje, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų“. „Valstybės dalyvauja kokybinėse ginklavimosi varžybose, – savo kalboje sakė A. Guterresas.

Per pastaruosius penkerius metus branduolinius ginklus turinčios šalys trečdaliu padidino išlaidas atominių ginklų arsenalams, rodo pirmadienį paskelbtos dvi ataskaitos. Remiantis nauju Tarptautinės branduolinių ginklų panaikinimo kampanijos (ICAN) pranešimu, devynios branduolinius ginklus turinčios pasaulio valstybės savo arsenalams pernai kartu išleido 91 mlrd. dolerių.

Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, konflikte su Vakarais dėl Ukrainos negalvoja apie branduolinį smūgį. Jo šalis branduolinius ginklus naudotų tik ekstremaliose situacijose, tačiau jų kol kas nėra, pareiškė V. Putinas penktadienį Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge. „Nėra būtinybės apie tai galvoti“, – kalbėjo prezidentas. Rusija, anot jo, galėtų atlikti branduolinius bandymus, tačiau ir tam kol kas nėra jokios būtinybės.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pasiūlė numesti branduolinę bombą ant Nyderlandų, kad Europa „pultų ant kelių“. Nors jis tiesiogiai nepasakė, kas slypi už jo agresijos, tikėtina, kad taip rusas reaguoja į Nyderlandų pareiškimą, jog Ukraina jai suteiktais F-16 naikintuvais galės atakuoti karinius objektus Rusijoje.

JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė 275 mln. JAV dolerių, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:47 | Žiniasklaida: Rusija ir Šiaurės Korėja gali ruošti siurprizą, padėsiantį Trumpui laimėti Rusija ir Šiaurės Korėja gali planuoti staigmeną, kurį padėtų Donaldui Trumpui laimėti šį lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, rašo „NBC News“. Anot leidinio, Joe Bideno administracija šiuo metu vis labiau nerimauja dėl stiprėjančios Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyde...

Paskelbdama apie pradedamas taktinių branduolinių pratybas, Rusijos Federacijos Gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti miškingu keliu judanti karinės technikos kolona. Joje – ir mobilieji raketų kompleksai „Iskander“, kurių kovines galvutes rusai vaizdo įraše sugalvojo paslėpti. „Tai akivaizdus bandymas taikyti branduolinį gasdinimą“, – leidiniui „The New York Times“ sakė Middlebury tarptautinių studijų instituto branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas.

Rusija, palyginti su NATO šalimis, sparčiau plėtoja karinę pramonę, sako švedų gynybos ministras Paulas Johnsonas, rašo UNIAN. Anot jo, prireiks dar metų ar dvejų, kad pasivytume agresorę. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Ukraina numušė rusų lėktuvą Ukrainos kariuomenė numušė dar vieną Rusijos lėktuvą, rašo UNIAN. Šį kartą ukrainiečiai „nutupdė“ rusų atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas numuštas Pokrovsko kryptimi, rytų Ukrainoje, Donecko srityje.

Centrinėje Baltarusijos dalyje statomos saugyklos Rusijos branduolinei ginkluotei, apie kurios perdavimą anksčiau pranešė Kremlius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma JAV laikraščio „The New York Times“ publikacijoje. Žurnalistai išanalizavo palydovines nuotraukas ir kalbėjosi su branduolinės ginkluotės bei ginklų kontrolės ekspertais, kad išsiaiškintų naujų saugyklų statybos, kuri buvo pradėta dar 2023 metų kovo mėnesį, vietą.

Jei Lenkija apsaugotų dalį Ukrainos dangaus, tai leistų Ukrainai perkelti įrenginius ir raketas, kurių ir taip trūksta, į kitus regionus, mano Ukrainos oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Sprogimai Rostove ir Luhanske Rusijos Rostovo srityje ir rusų okupuotame Ukrainos Luhanske antradienio vakarą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN. Manoma, kad Luhanske esančioje naftos bazėje kilo gaisras.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė surengsianti taktinio branduolinio ginklo pratybas, skelbiama pranešime. Ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių lyderių „provokacinius pareiškimus ir grasinimus“. Pranešime skelbiama, kad bus surengtos pratybos, kurių metu „bus vykdomas priemonių kompleksas, skirtas praktiškai išspręsti klausimus, susijusius su nestrateginio branduolinio ginklo parengimu ir panaudojimu“. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybos bus sur...

Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. „Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, praneša NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „The Guardian“. Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymi, kad NATO nėra tuo suinteresuota. „Tokių planų nėra“, – tvirtina jis.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalis parengė naujo kontrpuolimo planą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų branduolinį variklį turinčio erdvėlaivio kūrimo planui parengti. Pasak „Bloomberg“, tai yra dalis Rusijos pastangų stiprinti savo kosmoso programą nepaisant Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų.  Pasak V. Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys“. „Turime skirti ypatingą dėmesį joms plėtoti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Rusijos pajėgos yra išbandžiusios taktinio branduolinio ginklo panaudojimo modelį, jeigu kiltų konfliktas su didele galios valstybe. „Financial Times“ susipažino su nutekinta Rusijos kariuomenės informacija, kurioje buvo ir pasirengimo Kinijos puolimui scenarijus. Slaptuose dokumentuose aprašomas taktinio branduolinio ginklo panaudojimo slenkstis yra žemesnis negu Rusija kada nors viešai yra pripažinusi.

Britų žiniasklaidos duomenimis, paleidžiant balistinę raketą „Trident II“ iš povandeninio laivo „HMS Vanguard“, kuomet jame buvo šalies gynybos ministras Grantas Schappsas, įvyko „anomalija“. Be kovinės galvutės paleista raketa nukrito šalia povandeninio laivo ir nuskendo, žmonės nenukentėjo.

Jungtinės Valstijos informavo sąjungininkes, kad branduolinis ginklas, kurį, žvalgybos duomenimis, kuria Rusija, jau šiais metais gali būti paleistas į kosmosą su branduoline kovine galvute arba be jos, skelbia „Bloomberg“. JAV duomenys, su kuriais susipažino „Bloomberg“ šaltiniai, patvirtina ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija kuria kosminius pajėgumus, kuriais būtų galima branduoliniu ginklu deaktyvuoti palydovus.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą pagrasino Vakarams totaliniu branduoliniu karu, jei Rusija bus nustumta iki 1991 m. sienų. Sekmadienį „Telegram“ žinutėje dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas pakartojo savo gerai žinomą poziciją, kad „branduolinės valstybės niekada nepralaimi karo“, tol, kol gina savo tėvynę.

Sugriauta gamykla, kadaise buvusi rytinio Donbaso ekonomikos ramstis, greičiausiai taps paskutine ukrainiečių tvirtove Avdijivkoje. Pasak Ukrainos kariškių, tik laiko klausimas, kada jiems teks atiduoti miestą – pajėgos jau pasitraukė iš kai kurių pozicijų, nes rusai pradėjo sparčiai žengti į priekį, praneša „The Washington Post“. Svarbūs įvykiai: 23:35 | Žiniasklaida: Rusija verbuoja samdinius iš Afrikos ir Azijos karui Ukrainoje  Rusai ir toliau verbuoja samdinius iš įva...

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Juo tapo Anatolijus Bargylevičius, rašo „Kanal 24“. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Danilovas sureagavo į naujausius Putino žodžius: „Amžinai įžeista Rusija“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pavadino liguistu žmogumi, gyvenančiu išgalvotame pasaulyje, rašo UNIAN.