„Gerai, kad yra Konstitucijos žinovų ir jiems rūpi, jog prireikus Lietuvoje būtų dislokuotas NATO sąjungininkių branduolinis ginklas, skirtas bendrai gynybai ir agresoriaus atgrasymui. Tik esu įsitikinęs, jog ir dabar, nekeičiant Konstitucijos, Lietuvoje galima dislokuoti tokį branduolinį ginklą“, – reaguodamas į D. Šakalienės pasisakymą feisbuke rašo D. Žalimas.
Šiuo atveju, kalbama apie Konstitucijos 137 straipsnį, kuris numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
Draudimą išaiškino KT
D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos 137 straipsnis kalba apie Lietuvai priešiškų valstybių ginklus ir karines bazes, o ne apie bendrą šalies ir visos NATO gynybą.
„Konstitucijos 137 straipsnio tekstas draudžia Lietuvoje dislokuoti ne tik branduolinį ginklą, bet ir užsienio valstybių karines bazes. Tačiau Konstitucija juk nėra savižudybei skirtas aktas, todėl ji negali būti aiškinama kaip atimanti iš Lietuvos valstybės pačią efektyviausią gynybos ir saugumo užtikrinimo priemonę – bendrą gynybą pagal Šiaurės Atlanto Sutartį.
Tad LR Konstitucinis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarimu Konstitucijos 137 straipsnį išaiškino siaurinamai, kaip draudžiantį tik Lietuvos saugumui keliančias grėsmę užsienio valstybių karines bazes ir leidžiantį bendrai gynybai skirtas NATO sąjungininkių bazes. O KT nutarimas pagal galią prilygsta Konstitucijai, nes yra vienintelis oficialus ir privalomas Konstitucijos aiškinimas“, – teigia konstitucinės teisės ekspertas.
KT 2011 m. kovo 15 d. nutarimu konstatavo, kad pagal Konstitucijos 137 straipsnį draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių „nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, inter alia (be kita ko – red. past.) Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį, valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis“.
KT taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje „gali būti numatytos įvairios valstybės nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo tarptautiniu mastu (lygiu) priemonės, inter alia kolektyvinė ir (ar) kitokia bendra tarptautinė ginkluota gynyba, tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimas, kitoks tarptautinis karinio pobūdžio bendradarbiavimas, kurio pagrindas, tikslas, pobūdis yra aiškūs, konstituciškai pateisinami“.
Žalimas: „Specialiai branduoliniam ginklui skirto aiškinimo nėra“
Tiesa, dėl branduolinio ginklo dislokavimo kyla diskusijų, nes nei Konstitucijoje, nei KT aiškinime konkrečiai apie branduolinius ginklus ar jų komponentus nekalbama.
„Toje byloje buvo sprendžiamas tik užsienio šalių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Lietuvoje atitikties Konstitucijai klausimas. Specialiai branduoliniam ginklui skirto aiškinimo nėra. Tačiau kas įtikinamai įrodys, jog tokia pati konstitucingumo formulė neturi būti taikoma branduolinio ginklo dislokavimui, kai jis Konstitucijos 137 straipsnyje yra šalia užsienio valstybių karinių bazių? Akivaizdu, kad ir aiškinimas turi būti vienodas“, – tikina D. Žalimas.
„Na, nebent būtų noras apskritai nusikratyti viso Konstitucijos 137 straipsnio… Kad neerzintų – dėl teksto gražumo formaliosios priežasties“, – priduria jis.
Visgi buvęs KT pirmininkas neskuba vertinti poreikio keisti Konstituciją – anot jo, šiuo metu „jokie požymiai nerodo, jog branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje gali būti realiai svarstoma galimybė“.
Šakalienė: dėl branduolinių ginklų dislokavimo gali tekti koreguoti Konstituciją
Jeigu šalies sąjungininkai imsis realių sprendimų dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje, D. Šakalienė sako, jog reiktų įsivertinti galimybes atitinkamai koreguoti Konstituciją.
„Manome, kad vis tik reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 str. korekcijos galimybių, jeigu mūsų sąjungininkai siūlytų jau realius tam tikrus planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį žurnalistams teigė ji.
Visgi ministrė neatskleidžia, ar pati palaikytų branduolinio ginklo ar jo dalių dislokavimą Lietuvoje. Anot jos, tam reikalinga detali diskusija.
„Norėčiau, kad mes ramiai įsivertintume. Nemanau, kad būtų labai gerai, jeigu vienas kuris nors politikas, kad ir krašto apsaugos ministras, staiga pasakytų: darom taip, o ne kitaip“, – LRT televizijai penktadienį sakė ministrė.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžia, kad kol kas niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
„Niekas kol kas apie tai net nesvarsto. Jeigu tai ir būtų daroma, tai būtų daroma Valstybės gynimo tarybos rėmuose. Tačiau šiandieną, aš manau, kad nėra reikalo pradėti šitą diskusiją“, – šeštadienį sakė G. Nausėda.
Tuo metu kaimynai imasi veiksmų – Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Financial Times“ paragino Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) dislokuoti Lenkijos teritorijoje branduolinį ginklą kaip Rusijos atgrasymo nuo galimos agresijos priemonę
Prancūzija kalba apie „branduolinį skėtį“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra užsiminęs, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog vadinamasis branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, kad apie E. Macrono siūlymą reikia diskutuoti, nes tai potencialiai sustiprintų Lietuvos saugumą.
Visgi, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“. Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remgijus Žemaitaitis tikino kategoriškai pasisakantis prieš šią idėją.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kadangi lt šitos srities specialistų ,karininkų nėra ,tai tokioms sakalienėms su kasciūnu netgi netarnavusiu kariuomeneje del psichikos lygų - prikaišios mirtį nešančių "žaisliuku"
