Dokumente, kurį cituoja „The Times“, rašoma, kad šalis galėtų greitai sukurti pagrindinį prietaisą iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į „Fat Man“ bombą, numestą ant Nagasakio 1945 m.
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos Manhatano projekto metu, po 80 metų nebūtų sudėtinga užduotis“, – rašoma dokumente.
Ukraina ir branduoliniai ginklai
Neturėdama laiko statyti ir eksploatuoti didelių įrenginių, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų pasikliauti plutonio naudojimu, išgautu iš panaudotų kuro strypų, paimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar valdo devynis veikiančius reaktorius ir turi daug branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
Ataskaitoje teigiama: „Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas... Reikšmingam branduolinių ginklų arsenalui reikėtų daug mažiau medžiagos... Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas yra kelios kilotonos.“
Dokumento autoriai daro išvadą, kad tokios bombos galia būtų maždaug dešimtadaliu mažesnė už „Fat Man“.
„To užtektų sunaikinti visą Rusijos oro pajėgų bazę arba sutelktus karinius, pramoninius ar logistikos objektus. Tiksli branduolinio galingumo galia būtų nenuspėjama, nes būtų naudojami skirtingi plutonio izotopai“, – sakė ataskaitos autorius Oleksijus Yizhakas, Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto, vyriausybinio tyrimų centro vadovas.
Zelenskis: Ukraina neprašo Vakarų branduolinių ginklų
Ukraina neprašo savo partnerių Vakaruose suteikti jai branduolinių ginklų, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos, antradienį pasirodžiusiuose komentaruose teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes neprašome mums duoti branduolinių ginklų“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis. Vos prieš keletą dienų jis užsiminė, kad Kyjivas sieks arba narystės NATO, arba apsirūpinti branduoline ginkluote.
1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, Ukrainai atiteko trečias pagal dydį pasaulyje branduolinis arsenalas. Po trejų metų, gavusi Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo garantijų, ji šios ginkluotės atsisakė.
Saugumo garantijose – vadinamajame Budapešto memorandume – numatyta, kad jas pasirašiusios šalys privalo gerbti Ukrainos ir kitų posovietinių respublikų teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę.
„Mes atidavėme savo branduolinius ginklus. Mes NATO negavome, – pirmadienį vakare žurnalistams išsakytuose komentaruose, kurių publikavimas buvo atidėtas, sakė V. Zelenskis. – Viskas, ką gavome, buvo plataus masto karas ir daugybė aukų, todėl šiandien turime vienintelę išeitį.“
„Mums reikia NATO, nes Putiną galinčių sustabdyti ginklų neturime“, – pridūrė jis.
Jis norėjo paaiškinti praėjusią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime jo paties išsakytus komentarus, kad „arba Ukraina turės mus apsaugosiančių branduolinių ginklų, arba turime įstoti į kokį nors aljansą“.
Šios remarkos papiktino Maskvą.
„Tai – pavojinga provokacija, – iki BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje žurnalistams pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamo atsako.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
