Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį. Tačiau kuo daugiau Ukraina siekia pataikyti į taikinius Rusijos viduje, tuo aiškiau darosi, kad Rusijos nenoras tinkamai apsaugoti savo Vakaruose sukauptą branduolinį arsenalą, kuris dabar yra arčiau Ukrainos raketų, bepiločių orlaivių ir net Ukrainos karių, kelia didelę riziką.
Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „Foreign Affairs“.
Bandymai gintis ir kylanti grėsmė
Kiekvieną savaitę Rusija į Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą paleidžia iki 800 bombų ir daugiau kaip 500 dronų. Reaguodama į tai, Ukraina pradėjo kasdien paleisti dronus į kruopščiai atrinktus taikinius Rusijoje. Ukraina turi visas teises gintis tokiu būdu ir nėra jokių požymių, kad Ukrainos pajėgos tyčia taikytųsi į branduolinių galvučių saugyklas.
Kadangi Ukrainos bepiločių orlaivių atakos jau pasiekė net Maskvą, akivaizdu, kad mažiausiai 14 Rusijos branduolinių saugyklų dabar patenka į jos dronų nuotolį.
Atsakomybė perkelti savo branduolines kovines galvutes iš pavojaus zonos tenka Rusijos vyriausybei. Rusija žino, kad jos kovinės galvutės neturėtų būti laikomos šalia karinių operacijų.
Pavyzdžiui, po to, kai Ukraina 2023 m. pavasarį pradėjo savo pirmąsias dronų ir raketų atakas prieš Belgorodą, Rusija pranešė, kad jos Belgorodo saugykloje nebesaugomos branduolinės kovinės galvutės, taip pripažindama, kad kovinės galvutės neturėtų būti saugomos šalia aktyvių kovų zonų.
Tačiau nebuvo jokių Rusijos pranešimų apie kovinių galvučių, kurias ji turi bet kurioje kitoje saugykloje, padėtį.
Taip gali būti dėl kelių priežasčių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali manyti, kad Rusijos branduolinių galvučių perkėlimas būtų silpnumo ženklas. Kartu Rusija gali nepripažinti šių kovinių galvučių keliamo pavojaus. Tačiau taip pat Rusija gali baimintis, kad Vakarai klaidingai supras judančias kovines galvutes kaip pasirengimą branduolinei atakai ir tai paskatins NATO išankstinį smūgį.
Kinijos vaidmuo
Šalis, kuri greičiausiai turi didžiausią įtaką Rusijos branduolinio arsenalo tvarkymui, yra Kinija. Rugsėjį Pekinas tapo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties P5 proceso koordinatoriumi.
Eidama šias pareigas, Kinijos vadovybė gali ir privalo vadovauti kolektyvinėms pastangoms įtikinti Rusiją apsaugoti savo pažeidžiamas kovines galvutes.
Jei Kinija to nedarys, rizika, kad Rusijos branduoliniai objektai įsipainios į jos karą su Ukraina tik didės, o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių tiek Rusijai, tiek likusiam pasauliui.
Galimybė, kad Ukrainos dronas ar raketa smogs kovinei galvutei ir įvyks sprogimis, jau yra didelė rizika. Bet ne vienintelė. Dar pavojingesnė yra tikimybė, kad Ukrainos raketų smūgis ar teritorinis perėmimas gali apimti saugyklą ir sukelti chaosą, leidžiantį nesąžiningiems veikėjams užgrobti branduolines kovines galvutes arba netyčia paskatinti Rusijos branduolinę eskalaciją.
Nesaugus elgesys
1991 metais prieš Sovietų Sąjungos žlugimą JAV Kongresas įsteigė programą, kurios tikslas buvo padėti Rusijai apsaugoti didžiulį sovietų branduolinį arsenalą, kurį sudarė maždaug 30 tūkst. branduolinių galvučių.
Šių saugyklų sovietų valstybė nebeprižiūrėjo, jų buvimo vietos nebebuvo slaptos, jos turėjo mažai apsaugos įrangos arba jų visai neturėjo, o sargybiniai negaudavo atlyginimo. Su programos pagalba Rusija sumažino savo kovinių galvučių skaičių ir savo arsenalui 42 esamose saugyklose įrengė modernias saugumo priemones.
Iš karto po Šaltojo karo dauguma ekspertų manė, kad pagrindinė grėsmė Rusijos branduolinėms atsargoms yra galimas teroristinis išpuolis, o ne ginkluotas konfliktas su kita gerai ginkluota valstybe. Tačiau įrengtos apsaugos priemonės pasirodė gana pakankamos nuo tokios terorizmo grėsmės.
Tačiau šie patobulinimai nebuvo skirti apsaugoti kovines galvutes nuo gerai ginkluotų karinių pajėgų atakų. Kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji perkėlė konvencinį karą netoli teritorijų, kuriose saugoma šimtai branduolinių galvučių. Rusijos Belgorodo centrinė saugykla, kurioje galėjo būti saugoma šimtai branduolinių galvučių, yra mažiau nei už 50 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Rusija pranešė, kad iš šios saugyklos pašalino visas kovines galvutes, tačiau neaišku, ar tai buvo padaryta prieš prasidedant kovoms, ar po jų. Branduolinių galvučių perkėlimas konvencinio karo metu yra labai pavojingas elgesys, o tai parodytų, kad Rusija nebėra sąžininga branduolinė valstybė. Perkeliamos kovinės galvutės galėjo būti atsitiktinai atakuojamos dronais ar raketomis, o taip pat ir tyčia užpultos bei pavogtos.
Rusija taip pat pažeidė svarbų branduolinio saugumo principą, pradėdama atakas prieš Ukrainą iš karinių bazių, kuriose saugomos branduolinės kovinės galvutės, taip paversdama šias bazes teisėtu kontrpuolimo taikiniu. Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau viena ar kelios iš saugyklų rizikuoja patekti į ugnį, o tai gali turėti pražūtingų pasekmių.
Tiksinti bomba
Smūgis į saugyklą savaime nesukeltų kovinių galvučių detonacijos. Bet jei kovinės galvutės atakos metu būtų ne saugykloje ir į ją pataikytų kovinis dronas ar raketa, tai galėtų sukelti didelį sprogimą, kuris padarytų vietovę kelių kilometrų spinduliu negyvenamą daugelį metų.
Tarptautiniai stebėtojai galbūt net negalėtų įvertinti, koks katastrofiškas būtų toks smūgis, nes Rusijos pranešimais apie branduolinius incidentus istoriškai negalima pasitikėti. Ir net jei atakos metu nebūtų tiesiogiai pataikyta į kovinę galvutę, ataka gali sugadinti saugumo sistemas arba pražudyti sargybinius, todėl kovinės galvutės taptų pažeidžiamos vagystei.
Be tiesioginių pavojų, branduolinių galvučių laikymas karo zonoje padidina Kremliaus veiksmų eskalavimo tikimybę. Rusijos branduolinė doktrina teigia, kad ataka prieš bet kurį jos atgrasymo jėgos elementą pateisina branduolinį atsaką. Neaišku, ar atsitiktinis smūgis branduolinių galvučių saugyklai peržengtų Rusijos raudonąją liniją, tačiau V. Putinas pastaruoju metu siekia atkreipti dėmesį į savo šalies eskalacijos doktriną. Tai, kad jos branduolinės galvutės yra taip arti Ukrainos, iš tikrųjų gali sugundyti Rusiją vykdyti sabotažo operaciją savo saugyklose, kad pateisintų branduolinę ataką.
Tačiau bene didžiausias pavojus, kurį dabar kelia Rusijos branduolinių ginklų saugyklos, yra tas, kuris iš pradžių buvo įsivaizduojamas pasibaigus Šaltajam karui: tai yra pavojus, kad kovines galvutes gali užgrobti maža, nesąžininga kovotojų grupė. Rusija vis dar susiduria su vidaus grėsmėmis, įskaitant teroristus, separatistus ir tūkstančius buvusių „Wagner“ kovotojų, dabar išsibarsčiusių po Rusiją ir Baltarusiją.
