biudžetas

Naujųjų metų išvakarėse įprasta apžvelgti šalies ir tarptautinę padėtį. Pateiksiu keletą įžvalgų ir aš. Pėdsakai iš po uodegos Valdovų rūmai – tinkamas vaizdinys svarstymams pradėti. Būtent šįmet apsilankiau ten pirmąkart. Esu rūmų atstatymo šalininkas, nors puikiai suprantu, kad tai visai naujas namas, pastatytas ant senų nuolaužų.

Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą į areštines patenka dešimtys smurtautojų, vieno jų išlaikymas parai kainuoja 75 litus, greitai teismo iškeldintų nebus kur dėti. Pareigūnų atvežti į areštinę asmenys nemokamai maitinami, jiems išduodama švari patalynė, galima nemokamai naudotis vandeniu, elektra, kitomis paslaugomis. Į sostinės areštinę nuo gruodžio 15 dienos kiekvieną parą atvežama apie 10–12 smurtautojų.

Seimo priimtą 2012 metų valstybės biudžetą Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina kaip būtiną užtikrinti šalies stabilumui. „Seimui užteko politinės valios priimti kitų metų biudžetą ir užtikrinti šalies stabilumą. Tai reiškia, kad Lietuva bus traktuojama kaip patikima valstybė, kuri sunkmečiu sugeba nedidinti biudžeto deficito ir suvaldyti išlaidas“, – teigia Prezidentė.

Seimas trečiadienio popietę nenumatytame posėdyje toliau svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Pritarę įstatymo projektui po svarstymo, parlamentarai priėmė šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21 parlamentaras. Seimo nariai A. Endzinas ir A. Kašėta siūlė atsižvelgti, kad dalis brangaus turto turėtojų dar gali būti neišmokėję paskolų, todėl jų turimo turto vertė realiai yra mažesnė.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus. Taip pat patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ biudžetai. Prieš tai parlamentarai, kamšydami kitų metų biudžeto skyles ir siekdami surasti pinigų atstatyti sunkmečiu nurėžtas pensijas, priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas ir iki 1,5 proc. sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų bent dėl akių rūpintis dirbančių žmonių interesais, elgiasi priešingai. Diskutuojant, ar MMA reikia pakelti 50, ar 100, ar net 200 litų, SADM pareiškė, kad kol kas jos visai nereikia didinti. Donato Jankausko vadovaujama ministerija remiasi ne dirbančiųjų reikalavimais, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto patarimais.

Seimas patvirtino 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Jį vėlų antradienio vakarą palaikė 69, prieš buvo 9, susilaikė 8 parlamentarai. Skaičiuojama, kad PSDF išlaidos ir pajamos sieks po 3,986 mlrd. litų. Tai 181 mln. litų mažiau nei pernai.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys teigia, kad viešbučiams taikomo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimas yra atsisakymas papildomų įplaukų į valstybės biudžetą. „Toks nenoras gauti pinigų yra paaiškinamas nebent „siaurakaktyste“, nemokėjimu skaičiuoti arba kažkokiu suinteresuotumu. Ginčytis su Finansų ministerija ir net su koalicijos partneriais, kurie pasirašė po šiuo absurdišku sprendimu – sunku.

Parlamentarai antradienį palaikė 2012 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kuriame atstatomos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 proc. iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus, nekinta dauguma išmokų, bedarbių, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų. Ypatingos skubos tvarka už „Sodros“ biudžetą balsavo 70, prieš – 15, susilaikė 8 Seimo nariai.

Vėlų antradienio vakarą Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. Parlamentarai balsuodami pritarė išankstiniams koalicijos susitarimams mažinti maždaug 1 mlrd. litų išaugusį deficitą. Įsitvirtinus šiam biudžetui galima daryti prielaidas, kad kitąmet bus visiškai atstatytos sumažintos senatvės pensijos. Už biudžeto priėmimą balsavo 72, prieš 45, o  3 susilaikė.

Seime antradienio vakarą  prasidėjo  balsavimas  už patikslintą 2012 m. valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad šią savaitę Seimas patvirtins kitų metų valstybės biudžetą, bet pabrėžia, kad tai daugiausiai priklausys nuo opozicijos veiksmų. „Tai priklauso nuo to, kaip seksis Seime. Kartu su biudžetu reikia priimti dar nemažai įstatymų. Aš tikiu, kad šią savaitę tai ir bus padaryta. Nors iš tikrųjų diskusijos nėra paprastos ir lengvos.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.). Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte.

Antradienį Seimas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus – nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM periodiniams leidiniams.  Tačiau  parlamentarai taip ir neapsisprendė dėl lengvatinio PVM tarifo spaudai. Prie šio klausimo politikai dar turės sugrįžti.

Seime antradienį turėtų būti balsuojama už patikslintą 2012 metų valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.

Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę. Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis. Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) seniūną Jurgį Razmą viešbučių atstovai kaltina pakeitus poziciją ir žlugdant jų verslą, kuriam 2012 metais žadama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčių lengvatos. Pastarosios visiškai, iš Europos Sąjungos šalių (ES), nebus tik Lietuvoje ir Danijoje. Politikas teisinasi valstybės finansų problemomis ir koalicijos susitarimu.

Jei­gu Šiau­lių mies­to biu­dže­to sko­las bū­tų ga­li­ma pa­da­ly­ti šiau­lie­čiams, tai kiek­vie­nas, pra­de­dant kū­di­kiu ir bai­giant se­ne­liu, bū­tų sko­lin­gas šiek tiek dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Mies­to sko­la šiuo me­tu – 130 mln., ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 20 mln. li­tų dy­džio sky­lė, tad kęs­ti ne­pri­tek­lių pri­va­lės vi­si biu­dže­ti­nin­kai.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete vis dėlto buvo sukurptas susitarimas, kurį trijų valdančiųjų partijų vadovai sutvirtino parašais. Tiesa, šis dokumentas labiau primena ketinimų protokolą, rašo „Lietuvos rytas“. Vieni jo punktai įvardija aiškesnius tikslus, kiti – gana migloti, o trečiuose teigiama, kad partijos tebeturi skirtingą nuomonę.

Koalicijos partneriams karštligiškai tariantis, kaip užlopyti beveik milijardo litų biudžeto skylę, ir verslininkai, ir ekonomistai stebisi, kodėl biudžetas klijuojamas atskirais gabaliukais, nežiūrint į visumą.

Ketvirtadienio popietę valdančiosios koalicijos lyderiai po ilgų derybų  pasirašė susitarimą dėl kitų metų biudžeto nuostatų. „Ką tik pasirašytas susitarimas dėl biudžeto ir tikimės, kad antradienį biudžetas bus priimtas su visais lydinčiais įstatymais“, – iš karto po posėdžio Balsas.lt sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Arūnas Valinskas. Anot jo, esminių nuolaidų nė viena iš liberaliųjų partijų frakcijų nedarė.

Įsisiūbavus diskusijoms ir sprendimų paieškai dėl kitų metų biudžeto, tampa akivaizdu, kad deklaruojami prioritetai taip ir lieka tik deklaruojamais, o tikros krypties ir konkretaus kelio mūsų valstybė per du dešimtmečius kol kas taip ir nesugebėjo pasirinkti, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). LJMS pranešime su nusivylimu akcentuodama, jog sunkmetis ir lėšų trūkumas tik dar labiau išryškino, kad savosios valstybės intelektinio potencialo, investicijų į mokslą ir technologijas...

Lyginant su praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybėje pastebimas priemokų administracijos darbuotojams augimas. Ką slepia neaiški pinigų dalijimo sistema? Šių metų birželio 11 dieną Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė pastebėjimus bei išvadas apie 2010 metų biudžeto naudojimą. Triukšmingai aptarinėta tik ta patikrinimo akto dalis, kurioje buvo išdėstyti faktai apie Sporto mokyklą.

Antradienį Seimas po pateikimo  „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tai paaiškėjo antradienį, kai buvo svarstomas grupės parlamentarų teikiamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas būtų 0 (nulis) procento, t.y. kad kaupiamosios pensijų įmokos į privačius pensijų fondus nebebūtų pervedamos.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

„Snoro“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami. Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „prabangos“ mokesčių įstatymų projektus. Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. 15 proc.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Pinigų Šiaulių savivaldybė neturi tik pedagogų ir kultūros darbuotojų algoms mokėti. Ateinančiais metais storai užteptą riekę atkiš architektams, mokymų organizatoriams, o dovanai skirtus pinigus jau šiemet grąžina į valstybės biudžetą. Todėl vis garsiau kalbama, kad Šiauliuose ne pinigų striuka, o šeimininko trūksta. Pamaitins architektus Šiaulių savivaldybė ir šiais, ir ateinančiais metais itin dosni architektams.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinių mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlytoji mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Ieškodami būdų užkamšyti 2012m. biudžeto skyles, parlamentarai skubos tvarka rengia ir registruoja vis naujus įstatymų projektus. Vienas iš jų turėtų įteisinti vadinamąjį prabangos  mokestį.

Galimi kitų metų biudžeto surinkimo sunkumai tapo pretekstu įvairiausiems siūlymams, kaip tą biudžetą formuoti. Pažadėtas pensijų atkūrimas (viso labo apie 600 mln litų 28 mlrd. biudžete) atgaivino seniai LLRI peršamas idėjas išparduoti viską, ką tik valstybė, o tiksliau – mes visi, vertingesnio turime. Gaivinamas seniai  paneigtas mitas – kas privatu gerai, kas valdoma valstybės – blogai. Mąstoma panašiai kaip Orvelo kūrinyje: keturios kojos – gerai, dvi kojos – blogai.

Socialdemokratų, Darbo partijos ir konservatorių siūlomas palūkanų apmokestinimas nebūtų joks prabangos mokestis – jis paliestų ne tik didelius indėlius turinčius žmones, bet ir „juodai dienai“ taupančius mažas pajamas gaunančius piliečius, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras, Eligijus Masiulis. „Mūsų manymu, tai palies ne tik turtingus, bet netgi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Ypač tuos žmones, kurie “juodai dienai„ laiko bankuose atsidėję 6–10 tūkst.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra išaiškino devynių asmenų organizuotą grupę, kuri, kaip įtariama, pasinaudojo neįgaliųjų įmonėmis, siekdama gauti milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos ir valstybės biudžeto lėšas. Įtarimai sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu pareikšti neįgaliųjų socialinių įmonių ir su jomis susijusių įmonių vadovams.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus. „Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

PVM pakelti Vyriausybei neleista, pensijų atkūrimo sumažinimas taip pat užkliuvo. Biudžeto rengimo sunkumų priežastis LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė aiškinosi pokalbyje su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu prof. Ramūnu Vilpišausku.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Vengrijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Eniko Giori (Eniko Gyori) teigia, kad šalis buvo „visiškai nesuprasta“ ir neteisingai priskirta prie Didžiosios Britanijos kaip nepritarianti naujajai ES sutarčiai, praneša „EUobserver“. Penktadienį ryte parengtose preliminariose išvadose teigiama, kad Vengrija ir Didžioji Britanija yra vienintelės šalys, kurios atmeta susitarimą, numatantį griežtas biudžeto taisykles.

Prasidėjus žiemos sezonui, gyvenamosios vietos išlaikymas nevalingai tampa daugumos Lietuvos gyventojų galvos skausmu. Tautos išrinktiesiems netenka laužyti galvos dėl to, kiek kainuos šildymas ir kitos komunalinės paslaugos, nes visos sąskaitos yra apmokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Balsas.lt pasidomėjo, kokio dydžio sąskaitos atkeliauja į mūsų lyderių rezidencijas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl to, kad ji liko nuošalyje ir nepritarė Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams, rašo „EUobserver“. ES sutarties pakeitimai yra skirti valstybių narių biudžetų griežtinimui ir kovai su skolų krize. „Ne Europa, o britai nesutaria, jie lieka nuošalyje. Europa yra vieninga“, – penktadienį prieš ES viršūnių posėdį kalbėjo D. Grybauskaitė.