biudžetas

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) seniūną Jurgį Razmą viešbučių atstovai kaltina pakeitus poziciją ir žlugdant jų verslą, kuriam 2012 metais žadama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčių lengvatos. Pastarosios visiškai, iš Europos Sąjungos šalių (ES), nebus tik Lietuvoje ir Danijoje. Politikas teisinasi valstybės finansų problemomis ir koalicijos susitarimu.

Jei­gu Šiau­lių mies­to biu­dže­to sko­las bū­tų ga­li­ma pa­da­ly­ti šiau­lie­čiams, tai kiek­vie­nas, pra­de­dant kū­di­kiu ir bai­giant se­ne­liu, bū­tų sko­lin­gas šiek tiek dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Mies­to sko­la šiuo me­tu – 130 mln., ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 20 mln. li­tų dy­džio sky­lė, tad kęs­ti ne­pri­tek­lių pri­va­lės vi­si biu­dže­ti­nin­kai.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete vis dėlto buvo sukurptas susitarimas, kurį trijų valdančiųjų partijų vadovai sutvirtino parašais. Tiesa, šis dokumentas labiau primena ketinimų protokolą, rašo „Lietuvos rytas“. Vieni jo punktai įvardija aiškesnius tikslus, kiti – gana migloti, o trečiuose teigiama, kad partijos tebeturi skirtingą nuomonę.

Koalicijos partneriams karštligiškai tariantis, kaip užlopyti beveik milijardo litų biudžeto skylę, ir verslininkai, ir ekonomistai stebisi, kodėl biudžetas klijuojamas atskirais gabaliukais, nežiūrint į visumą.

Ketvirtadienio popietę valdančiosios koalicijos lyderiai po ilgų derybų  pasirašė susitarimą dėl kitų metų biudžeto nuostatų. „Ką tik pasirašytas susitarimas dėl biudžeto ir tikimės, kad antradienį biudžetas bus priimtas su visais lydinčiais įstatymais“, – iš karto po posėdžio Balsas.lt sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Arūnas Valinskas. Anot jo, esminių nuolaidų nė viena iš liberaliųjų partijų frakcijų nedarė.

Įsisiūbavus diskusijoms ir sprendimų paieškai dėl kitų metų biudžeto, tampa akivaizdu, kad deklaruojami prioritetai taip ir lieka tik deklaruojamais, o tikros krypties ir konkretaus kelio mūsų valstybė per du dešimtmečius kol kas taip ir nesugebėjo pasirinkti, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). LJMS pranešime su nusivylimu akcentuodama, jog sunkmetis ir lėšų trūkumas tik dar labiau išryškino, kad savosios valstybės intelektinio potencialo, investicijų į mokslą ir technologijas...

Lyginant su praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybėje pastebimas priemokų administracijos darbuotojams augimas. Ką slepia neaiški pinigų dalijimo sistema? Šių metų birželio 11 dieną Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė pastebėjimus bei išvadas apie 2010 metų biudžeto naudojimą. Triukšmingai aptarinėta tik ta patikrinimo akto dalis, kurioje buvo išdėstyti faktai apie Sporto mokyklą.

Antradienį Seimas po pateikimo  „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tai paaiškėjo antradienį, kai buvo svarstomas grupės parlamentarų teikiamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas būtų 0 (nulis) procento, t.y. kad kaupiamosios pensijų įmokos į privačius pensijų fondus nebebūtų pervedamos.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.

„Snoro“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami. Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „prabangos“ mokesčių įstatymų projektus. Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. 15 proc.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Pinigų Šiaulių savivaldybė neturi tik pedagogų ir kultūros darbuotojų algoms mokėti. Ateinančiais metais storai užteptą riekę atkiš architektams, mokymų organizatoriams, o dovanai skirtus pinigus jau šiemet grąžina į valstybės biudžetą. Todėl vis garsiau kalbama, kad Šiauliuose ne pinigų striuka, o šeimininko trūksta. Pamaitins architektus Šiaulių savivaldybė ir šiais, ir ateinančiais metais itin dosni architektams.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinių mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlytoji mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Ieškodami būdų užkamšyti 2012m. biudžeto skyles, parlamentarai skubos tvarka rengia ir registruoja vis naujus įstatymų projektus. Vienas iš jų turėtų įteisinti vadinamąjį prabangos  mokestį.

Galimi kitų metų biudžeto surinkimo sunkumai tapo pretekstu įvairiausiems siūlymams, kaip tą biudžetą formuoti. Pažadėtas pensijų atkūrimas (viso labo apie 600 mln litų 28 mlrd. biudžete) atgaivino seniai LLRI peršamas idėjas išparduoti viską, ką tik valstybė, o tiksliau – mes visi, vertingesnio turime. Gaivinamas seniai  paneigtas mitas – kas privatu gerai, kas valdoma valstybės – blogai. Mąstoma panašiai kaip Orvelo kūrinyje: keturios kojos – gerai, dvi kojos – blogai.

Socialdemokratų, Darbo partijos ir konservatorių siūlomas palūkanų apmokestinimas nebūtų joks prabangos mokestis – jis paliestų ne tik didelius indėlius turinčius žmones, bet ir „juodai dienai“ taupančius mažas pajamas gaunančius piliečius, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras, Eligijus Masiulis. „Mūsų manymu, tai palies ne tik turtingus, bet netgi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Ypač tuos žmones, kurie “juodai dienai„ laiko bankuose atsidėję 6–10 tūkst.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra išaiškino devynių asmenų organizuotą grupę, kuri, kaip įtariama, pasinaudojo neįgaliųjų įmonėmis, siekdama gauti milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos ir valstybės biudžeto lėšas. Įtarimai sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu pareikšti neįgaliųjų socialinių įmonių ir su jomis susijusių įmonių vadovams.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus. „Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

PVM pakelti Vyriausybei neleista, pensijų atkūrimo sumažinimas taip pat užkliuvo. Biudžeto rengimo sunkumų priežastis LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė aiškinosi pokalbyje su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu prof. Ramūnu Vilpišausku.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Vengrijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Eniko Giori (Eniko Gyori) teigia, kad šalis buvo „visiškai nesuprasta“ ir neteisingai priskirta prie Didžiosios Britanijos kaip nepritarianti naujajai ES sutarčiai, praneša „EUobserver“. Penktadienį ryte parengtose preliminariose išvadose teigiama, kad Vengrija ir Didžioji Britanija yra vienintelės šalys, kurios atmeta susitarimą, numatantį griežtas biudžeto taisykles.

Prasidėjus žiemos sezonui, gyvenamosios vietos išlaikymas nevalingai tampa daugumos Lietuvos gyventojų galvos skausmu. Tautos išrinktiesiems netenka laužyti galvos dėl to, kiek kainuos šildymas ir kitos komunalinės paslaugos, nes visos sąskaitos yra apmokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Balsas.lt pasidomėjo, kokio dydžio sąskaitos atkeliauja į mūsų lyderių rezidencijas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl to, kad ji liko nuošalyje ir nepritarė Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams, rašo „EUobserver“. ES sutarties pakeitimai yra skirti valstybių narių biudžetų griežtinimui ir kovai su skolų krize. „Ne Europa, o britai nesutaria, jie lieka nuošalyje. Europa yra vieninga“, – penktadienį prieš ES viršūnių posėdį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Seimui nepavykus įveikti suplanuotos darbotvarkės, penktadienį sušauktas nenumatytas Seimo plenarinis posėdis. (Papildyta 10.46) Seimas penktadienį neeiliniame posėdyje po pateikimo pritarė siūlymui mažinti motinystės ar tėvystės išmokų koeficiento viršutinę ribą nuo 4 iki 3,2. Iš šio koeficiento dauginamos draudžiamosios pajamos ir nustatomas „lubų“ dydis.

Kiekvienas nuo nedarbo ginasi, kaip išmano. Vieni išgyventi bando dirbdami viešuosius darbus, kiti – drąsesni ir turintys daugiau iniciatyvos – ryžtasi dirbti su verslo liudijimais. Šiais metais Kupiškio rajone verslo liudijimus įsigijo 482 gyventojai. Nuo ateinančių metų dirbančių su verslo liudijimais laukia nemažai permainų, kurios vyks dviem etapais.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Ketvirtadienį Seimas, pavėlavęs beveik dvi valandas, antrą kartą svarstė 2012 m. biudžeto projektą. (papildyta 14:10 val.) Po antrojo 2012 m. biudžeto svarstymo Seimo nariai nusprendė, kad 2012 m. biudžetas parlamente bus tvirtinamas gruodžio 20 d. Už tokį pasiūlymą balsavo 61, prieš 58 Seimo nariai. Rytoj, gruodžio 9 d. nuo 9 val. ryto šaukiamas nenumatytas plenarinis posėdis.

Seimo seniūnų sueigai nesusitarus dėl ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės, Seimo nariai kviečiami į frakcijų posėdžius, kad persigalvotų ir patvirtintų posėdžio darbotvarkę, kurioje numatytas antras kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. „Yra nuspręsta visoms frakcijoms dabar rinktis į frakcijos posėdį ir susirinkti į plenarinių posėdžių salę 12 valandą.

Šiandien Seimo LSDP vykusiame frakcijos posėdyje socialdemokratai nusprendė nepritarti konservatorių siūlomam Vaikų išlaikymo fondo (VIF) naikinimui. Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva įkurtas fondas tik  2008 m. sausio 1 d. pradėjo savo veiklą. Socialdemokratams kelia abejonių valdančiųjų tiesmukiškas skaičiavimas,  kad vaikams jau išmokėta per 100 mln. Lt.,  o tuo tarpu fondui pavyko išieškoti iš skolininkų tik 1 mln. Lt, todėl jis nereikalingas.

Seimas ketvirtadienio rytą taip ir nepradėjo antrojo 2012 m. biudžeto svarstymo. Parlamentarai nepatvirtino plenarinio posėdžio darbotvarkės, kurioje turėjo būti svarstomas patobulintas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Parlamentarai siūlė vienus klausimus išbraukti, kitus įtraukti, o balsuodami dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės, jos nepatvirtino. Balsavo 124 Seimo nariai.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Ketvirtadienį nuo ryto Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui ir tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.

Ketvirtadienį Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas ir 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.

Diskusijos dėl naujų mokesčių įvedimo, esamų didinimo ir tarpusavio kaltinimai valdančiojoje koalicijoje rodo dominuojančių valdančiojoje koalicijoje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasimetimą, mano analitikai. „Keistus sumanymus mokesčių srityje sukuria vyriausybės nesugebėjimas prognozuoti ir vykdyti reformas“, – mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Situacija primena 2008 metus.

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų „prabangos“ mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo. Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos skaičiavimų.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Ankstyvą antradienio rytą vykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti siūlomi 2012 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimai. Vyriausybė  nusprendė, kad siekiant užlopyti 800-900 mln. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidos ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurtos per krizę sumažintos pensijos.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė, žadėdama pensininkams grąžinti tik pusę kitąmet numatytos sumos, pasielgė netinkamai ir neteisingai. „Kai tik pritrūkstama lėšų, konservatorių Vyriausybė lupa jas nuo silpniausiųjų. Nuolat kylant kainoms, net ir grąžintos pensijos į ikikrizinį lygį nebeturės tokios perkamosios galios kaip buvo 2008-aisiais.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai. Deja, pensijos, sumažintos iki buvusio prieš krizę lygio, bus atkurtos tik 50 proc. PVM nesikeis, valstybės išlaidos bus mažinamos 4 proc. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, pagrindinė šalies nuostata kitąmet yra išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc.

Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai suteikti pirmojo rodymo pareigą valstybės biudžeto lėšomis finansuotus filmus. Seimo narė Dalia Teišerskytė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokį pasiūlymą Kino įstatymo pakeitimo projektui.