Antradienį Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.
Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus turėtų būti skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį, burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti. Orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.
Tiesa, numatytos ir išimtys. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės, automobiliai, pažymėti diplomatiniais numeriais, profesionaliame sporte naudojamos transporto priemonės, valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.
Ieškantys būdų užkamšyti 2012 m. biudžeto skyles, parlamentarai tikisi, kad priėmus tokį įstatymą į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 28 mln. Lt.
Anot vieno projekto iniciatorių V. Matuzo, „motociklai, lėktuvai, jachtos nėra būtinybė, apie kurią galvoja vos suduriantys galą su galu“.
Jis pabrėžė, kad tai ne ekologiškas transporto priemones įsigyti skatinantis mokestis, o būtent prabangos mokestis.
Tačiau parlamentarai suabejojo, ar teisingai parinkti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma, kuri transporto priemonė yra prabangi, o kuri ne.
Apmokestins nudrengtą ūkininko visurgeigį?
Seimo opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis sakė manąs, kad 8-9 metų galingas automobilis jau ne prabanga, o vargas, nes toks automobilis sunaudoja daug degalų, o parduoti jį būtų problema.
„Tai prabanga net nekvepia. Prabangūs motociklai nebus apmokestinami, o nudrožtos „britvos“ bus apmokestintos. Tai ne prabangos mokestis, o bandymas apiplėšti“, – aiškino V. Mazuronis motyvus, dėl kurių siūlomam projektui negalįs pritarti.
Jo bendrapartiečiui Remigijui Žemaitaičiui parūpo, ar bus apmokestinti brangios arabų veislės žirgai, kurie taip pat yra susisiekimo priemonė, o susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad siūloma automobilių apmokestinimo schema neskatins žmonių persėsti į naujesnius automobilius ir mažinti aplinkos taršą. Anot jo, galingas automobilis, kuriam jau 8–9 metai, nėra prabangi transporto priemonė.
Abejojantys pasirinktų kriterijų tikslingumu dar įstatymo projekto svarstymo Seime išvakarėse Balsas.lt sakė ir valdančiosios koalicijos partneriai.
„Ar burinės jachtos, kurios įtrauktos į įstatymo projektą, kurių yra dvi Lietuvoje, yra prabanga, kai pilnas uostas katerių stovi, kurie žymiai brangesni yra? Tam, kad būtų svarstoma ne viešoje erdvėje, o įstatymų lygmenyje, mes sakėme „greičiau teikite tuos projektus“. Jie yra pateikti, dabar gali prasidėti normali darbinė diskusija“, – aiškino LiCS poziciją A. Čaplikas.
Kad ne visoms skubiai parengto projekto nuostatoms bus pritarta ir kai kuriuos punktus tikrai reikės taisyti, pripažino ir konservatorių atstovas J. Razma.
„Mes patys matome, kad transporto priemonių mokesčio įstatymą tikrai reikės tobulinti. Sulaukėme ir piliečių pastabų, kad reikėtų apmokestinti pagal vertę, jeigu jau traktuojame kaip prabangos mokestį, nes prabanga tiesiogiai su variklio galingumu nėra susieta. Mes patys nusiteikę tuos projektus tobulinti ir keisti“, – projekto svarstymo išvakarėse pripažino jis.
Nepaisant to, antradienį po pateikimo už projektą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 parlamentarai.
Autoverslininkai: pagrindinis apmokestinimo kriterijus – žala visuomenei
„Kodėl pasirinkti kriterijai yra kilovatai ir galios vienetai, o ne vertė ar dar kas nors, sunku pasakyti“, – Balsas.lt sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas.
Anot jo, Lietuva yra viena iš trijų ES valstybių, kuriose iki šiol nėra lengvųjų automobilių mokesčio ir jo reikia. Tačiau šalyse senbuvėse pagrindinis kriterijus apmokestinant automobilius yra žala, kurią jie daro visuomenei.
„Pagrindinis kriterijus yra automobilio tarša. Visas pasaulis kovoja už išmetamųjų dujų mažinimą, todėl automobiliai klasifikuojami pagal taršą – pagal vadinamąsias euronormas. Nuo 2010 m. naujas automobilis negali būti registruojamas ES šalyje, jeigu jis neatitinka euro-5 kriterijų. Taršos kriterijai ir CO2 išmetimo normos visą laiką griežtinamos“, – pasakojo jis.
P.Ignoto teigimu, kriterijais galėtų būti ir variklio galingumas, ir automobilio amžius, ir įdiegtos specialios taršą mažinančios sistemos, tačiau esminis dalykas daugelyje šalių yra tarša.
„Ir nėra išimčių arba jos taikomos tik labai švariems automobiliams – elektromobiliams, vandeniliu varomiems automobiliams, hibridiniams automobiliams. Tai skatinamoji priemonė įsigyti ekologiškesnius automobilius“, – sakė LAA prezidentas.
Anot jo, negalima teigti, kad nusprendus apmokestinti automobilius pagal taršą, labiausiai nukentės te, kurie važinėja senais automobiliais vien todėl, kad neišgali įsigyti naujesnių.
„Ar yra kas nors surinkęs statistiką kaip automobilių amžius priklauso nuo žmonių turtingumo ar neturtingumo? Nėra. Todėl ir klausiu, ar mūsų valstybė prieš priimdama sprendimą padaro kokį nors tyrimą? Ne. Vadinasi, argumentų vienaip ar kitaip manyti šiandien nėra. Kiek šiandien Lietuvoje yra automobilių, kurie viršys tą kriterijų 150 kilovatų? Ar yra toks tyrimas? Nėra. Kiek surinks valstybė iš to mokesčio? Nėra. Spėjama, kad 28 milijonus. Kiek kainuos administravimas tų mokesčių – ar yra kas nors paskaičiavęs? Nėra. Čia viskas debesyse surašyta“, – piktinosi P. Ignotas.
Anot jo, autoverslininkai yra pateikę savo pasiūlymus Finansų, Susisiekimo ministerijoms, Vyriausybei, Seimui.
„Lietuva turėtų „rištis“ prie tų pačių kriterijų, kuriais vadovaujasi ES valstybės, apmokestindamos automobilius ir reguliuodamos automobilių parką, kad jis būtų naujesnis, švaresnis: mažiau terštų, mažiau užmušinėtų žmones keliuose, nes avarijos ir nelaimingi atsitikimai keliuose visuomenei ir biudžetui atneša didžiulius nuostolius“, – aiškino jis.
„Yra suskaičiuota, kad mes kasmet netenkame 1,4 mlrd. Lt valstybės biudžeto pinigų dėl eismo įvykių. Kiek sveikatos sugadiname su taršiais automobiliais nėra paskaičiuota, bet akivaizdu, kad sergamumas įvairiomis ligomis Lietuvoje nėra mažiausias ES. Todėl kriterijai, kuriuos mes pasiūlėme, ir buvo tokie. O jeigu automobilis neturi eurostandarto – variklio galia ir jo amžius“, – pasakojo verslininkas.
P.Ignoto teigimu, galima įvesti simbolinius mokesčius ir pradėti žmones pratinti skaičiuoti, kiek automobilių jis turi, su kokiu geriau apsimoka važinėti.
„Bet kažkodėl šitie kriterijai – sutapyti kokią pusę milijardo, sumažinus avaringumą keliuose – nesvarbūs. Svarbus kriterijus yra prabanga“, – sakė jis.
„Tai yra desperatiškas bandymas bet kokiais būdais susieiškoti dabar pinigų“, – reziumavo LAA prezidentas.
„Kai nėra perspektyvinio mąstymo, nėra logikos, nėra suvokimo, iš kur pinigai gali ateiti į biudžetą, tokios bėdos ir gimsta. Jeigu valdžia, deklaravusi dar pernai, kad iš šešėlio ištrauks milijardą, būtų ėmusis ryžtingų priemonių, o ne populistinių šnekėjimų, tai jie tą šešėlį būtų pradėję ištraukinėti į dienos šviesą ir skaidrinti. Bet politinės valios tam nėra, noro nėra. Ir labai gražu liaudžiai mesti tokį kauliuką ir pasakyti „tai apiplėškim dabar turtingus“, – apgailestavo P. Ignotas.
Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuriam antradienį po pateikimo pritarė Seimas, parlamentarai toliau svarstys gruodžio 20 d., tad laiko jį patobulinti dar yra.
Taip pat skaitykite:
Seimas užsimojo apmokestinti automobilius, motociklus, jachtas ir arklius
