biudžetas

Vyriausybė pirmadienį paskelbs, ar ryžis jau trečią kartą per šitos Vyriausybės darbą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šį kartą jis būtų didinamas 2 procentais. Kad būtų užlopyta 800–900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, reikia arba 3,5–4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, ką siūlo liberalai, arba iki 23 proc. didinti PVM. Dėl galimo PVM didinimo sutarimo valdančiojoje koalicijoje kol kas nėra.

Kitų metų biudžete prognozuojama beveik milijardo litų skylė kelia sumaištį ne tik Vyriausybėje, bet ir valdančioje koalicijoje .Ilgai tikinusi, kad mokesčiai kitąmet nekils, Vyriausybė netikėtai pranešė radusi aukso gyslą – 2 procentais padidinti pridėtinės vertės mokestį. Tai butų jau trečias šio mokesčio didinimas per šitos Vyriausybės darbą. Ekspertai tvirtina, kad padidinus PVM, infliacijos karuselė gali įsukti kainų augimą net iki 10 procentų.

Dar vieno Seimo balsavimo trūksta iki galutinio sprendimo dėl būsimojo partijų finansavimo. Seimas pirmu balsavimu jau pritarė Prezidentės teiktoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisoms, draudžiančioms partijas remti juridiniams asmenims. Apribotas ir fizinių asmenų finansavimas, jie galės remti tik rinkimų metu.

Kiekvienas žmogus savo viduje gali išugdyti daugybę vertingų resursų, tačiau kai nežino, kokie tie resursai ir kaip jie yra ugdomi, negali jais pasinaudoti. Jei paprašyčiau išvardinti kokį materialų turtą turite, manau, kad per kelias minutes viską lengvai surašytumėte: nekilnojamas turtas, automobilis, pinigai banke, baldai, kompiuteris, telefonas, rūbai, juvelyrika ir t.t. Lengva užduotis.

Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai.

Apie pridėtinės vertės mokesčio didinimą dar pora procentinių punktų prabilusi valdžia privertė už galvos griebtis ne tik verslininkus. Vyriausybei gimė idėja pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 23 procentų. Mat kitų metų makroekonominės prognozės blogėja, laikytis 3 procentų valstybės biudžeto deficito ribos be papildomų sprendimų būtų sunku, o PVM didinimas būtų bene greičiausiai įgyvendinamas sprendimas. Aišku, yra ir kitų būdų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino galutinį kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Po balsavimo biudžeto dokumentas buvo iškilmingai pasirašytas plenarinės sesijos salėje. ES biudžeto mokėjimai kitąmet sieks 129,1 mlrd. eurų (tai 1,86 proc. daugiau negu šiemet), o įsipareigojimai – 147,2 mlrd. eurų. Parlamentas patvirtino susitarimą, kurį lapkričio 18 d. pasiekė Europos Parlamento derybų grupė ir ES valstybių atstovai.

Seimas priėmė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas ir patikslino 2011 m. valstybės biudžetą. Už įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 27 parlamentarai. Parlamentarai nutarė Finansų ministerijai numatytus asignavimus 21,7 mln. litų, iš kurių 14,5 mln.

Britanijos gyventojai buvo priversti ryškiai apriboti savo išlaidas įvairiems malonumams, kadangi tokie „nuobodūs“ dalykai kaip būstas, transportas ir komunaliniai mokesčiai nesiliauja brangę, rašo „London Evening Standard“. Vyriausybės pateikiami duomenys rodo, kad šeimų išlaidos laisvalaikiui, pavyzdžiui: atostogoms, kelionėms, teatro lankymui, ar net kasdieniams malonumams – kabelinės televizijos programoms, baseino lankymui – yra drastiškai ribojamos.

Vyriausybei paprašius skirti daugiau laiko biudžeto projekto tobulinimui, jo svarstymas ir priėmimas atidedamas atitinkamai gruodžio 8 ir 13 dienoms, interviu „Žinių radijui“ metu pranešė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Lapkričio 29 d. muitinės pareigūnai Šalčininkų kelio poste sulaikė krovininį vilkiką, kuriuo į Lietuvą mėginta įvežti didelį kiekį kontrabandinių rūkalų. Nelegaliai gabenamos cigaretės buvo slepiamos puspriekabės atsarginiuose ratuose įrengtose slėptuvėse. Čekijos piliečio L. P. vairuojamas krovininis vilkikas „Scania“ su puspriekabe į Šalčininkų kelio postą atvažiavo ankstų rytą, apie 5 val.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Belgijos politikai šeštadienį susitarė dėl kitų metų biudžeto, užbaigdami 19 mėnesių trukusią aklavietę, neleidusią sudaryti stabilios vyriausybės. „Susitarimas pasiektas“, – teigė prancūzakalbių socialistų, vienos iš šešių partijų, bandančių suderinti karpomas išlaidas ir didėjančius mokesčius, atstovas. Susitarimas, pasiektas po 17 valandų trukusių derybų, atveria kelią suformuoti naują vyriausybę. Iki šiol šalį 19 mėnesių valdė laikinasis ministrų kabinetas.

Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.

Lietuvoje viešintis Latvijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas tikisi, kad Lietuvos ir Latvijos Premjerai kartu spręs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ problemą, nes „tai bendras reikalas, bendra nelaimė“. „Nuotaikos šalyje, aišku, ne pačios geriausios, bet niekas nuo to negali būti apsaugotas“, - sakė jis ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos Seime.

Lietuvos nacionalinio biudžeto svarstymas neprimena senų ir didelių demokratijų debatų, nors formalūs mechanizmai panašūs. Valdantieji skundžiasi, kad jiems trūksta informacijos ir apskaitos. Amerikietiškas pokalbis JAV Kongreso „galingasis komitetas“, sudarytas iš abiejų partijų – respublikonų ir demokratų – atstovų, ieško būdų, kaip per artimiausius 10 metų sumažinti valstybės fiskalinį deficitą. Numatyta sutaupyti suma gana „kukli“ Lietuvos mastais – 1,2 trln. JAV dolerių.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 6 dieną. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, Seimo komitetai ir komisijos pasiūlė didinti asignavimą 568,9 mln. Lt. Buvo gauti 177  Seimo narių pasiūlymai perskirstyti ir padidinti valstybės biudžeto asignavimą 4,360 mlrd. Lt.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kitų metų valstybės biudžeto projekte pasigenda didesnių lėšų Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir krašto apsaugai. Tai ketvirtadienį Seime pristatydamas komiteto išvadą dėl ateinančių metų šalies biudžeto projekto sakė komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Dėl URM ir krašto apsaugos mes turime savo atskirą nuomonę“, – teigė pranešėjas.

Seimo audito komitetas priėmė sprendimą nepritarti 2012 m. biudžeto projektui ir siūlo jį tobulinti, ketvirtadienį projekto svarstymo Seime metu pranešė Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu pajamų dalyje ieškoma kiekvieno lito, kaip jis galėtų įplaukti į mūsų biudžetą, tai kada darėme analizę asignavimų srityje, tai tikrai nematyti, kad gyvename ypatingomis ekonominėmis sąlygomis, kurios aštrėja su kiekviena diena.

Seime prasidėjo pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Pirmasis apie kitų metų svarbiausią šalies dokumentą išvadą, kuriai pritarė visi komiteto nariai, pateikė pagrindinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai.

Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas. Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Ketvirtadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti Seimui Statuto pakeitimo projektą, kuriuo prašys Seimo dar metams, iki 2012 m. gruodžio 31 d., palikti sumažintas Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams skiriamas reprezentacines lėšas bei Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. I. Degutienės duomenimis, siūlomi pakeitimai per 2012 metus leistų sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį apie 3 298 800 litų.

Šiuo rašiniu nepretenduoju į užuojautą ar gailestį dėl nesėkmingos investicijos. Tiesiog reiškiu pageidavimą būti APVOGTAS Lietuvos Respublikos vardu civilizuotai. Šis pamąstymas skirtas žmonėms, vis dar naiviai tikintiems, kad gyvena teisinėje valstybėje. Tikiuosi, mano istorija bus geras paskatinimas dvejojantiems galutinai apsispręsti palikti šią šalį ne dėl ekonominių sumetimų, o dėl dvasinio diskomforto.

Seimas yra linkęs uždrausti finansuoti partijas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Tokiai Valerijaus Simuliko ir Edvardo Žakario parengtai įstatymo pataisai antradienį pritarė parlamentarai, svarstydami Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei kontrolės įstatymo pakeitimo pataisas. Politologas L. Bielinis įsitikinęs, kad dar nėra aišku, ar parlamentarai iki galo patvirtins tokias nuostatas.

Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas. ,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m.,  siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

„Snoro“  bankas biudžeto lėšomis nebus gelbėjamas. „Blogiausiu atveju, jei apdraustų indėlių padengti nepavyktų banko turto verte ir lėšomis, sukauptomis indėlių draudimo fonde, valstybė skolintųsi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto ir numatyti kažkokią eilutę „Snoro“ gelbėjimui neketinama jokiu atveju.   (papildyta 12:45 val.

Vokietijai ir Didžiajai Britanijai ir vėl nepavyko susitarti pagrindiniais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi. Penktadienį per susitikimą Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nepasiekė kompromiso dėl finansinių operacijų mokesčio Europoje, kuriam Didžioji Britanija nepritaria.

Miesto valdžia planuoja kitų metų biudžetą gelbėti ne tik naikindama mokyklas ir atleidinėdama darželių sargus, bet ir nurėždama po trečdalį lėšų nuo visų miesto kultūros įstaigų. Šių įstaigų vadovai kol kas apstulbę bando įrodinėti tai pačiai valdžiai, kad tai reiškia visišką miesto kultūrinio gyvenimo žlugimą, o darbuotojai jau su nerimu laukia atleidimo lapelių.

Europa bando spręsti finansines šalių problemas, tačiau kartu galime pastebime, jog nėra jokių pasiūlymų ir idėjų. Kalbama apie problemas, tačiau nekalbama apie sprendimus, nėra jokio brainstorm'o, nėra net naivių ar paprastų pasiūlymų. Lyg kažkur būtų dingęs gebėjimas spręsti problemas. Problemos niekur nedings, o tik dar labiau didės tol, kol turėsime demokratijos krizę. Demokratijos krizė sukelia ekonominę krizę.

Europos Komisijos prognozėmis, pagal augimo tempus Lietuvos ūkis šiais metais yra antras visoje Europos Sąjungoje (ES) ir atsilieka tik nuo Estijos, o kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs greičiausiai visoje ES, sako Europos Sąjungos komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir Muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Premjeras Andrius Kubilius nesutinka su Valstybės kontrolės teiginiu, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra per daug optimistinis. Trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo Premjeras, komentuodamas Valstybės kontrolės išvadas, esą 2012 metų apskaičiuotos valstybės biudžeto pajamos yra per daug optimistinės, teigė, kad Finansų ministerijos pateikiami skaičiavimai pasitvirtina kasmet, todėl ateinančių metų biudžeto pajamomis nereikėtų abejoti ir šiemet.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Taupi ir „liekna“ Vyriausybė – tai terminas iš „Saulėlydžio komisijos“ ataskaitos, paskelbtos praėjusią savaitę. Joje teigiama, kad per dvejusmetus (2009-2010 m.)7 proc. arbadaugiau kaip 11,6 tūkst. palyginti su 2008 m. sumažėjo valdininkų gretos ir dėl to sutaupyta 882 mln. litų. Deja, 2011 m. bent jau dalį savo pažadų valdžia, atrodo, užmiršo, ir valdininkų armijos mažinimo tendencijos išliko ne visur, nors biurokratų Lietuvoje „Balsas.

„Coca Cola“ kompanija pirmaujančio reklamos bei rinkodaros tinklapio Adage.com buvo apdovanota už geriausią rinkodarą 2011-aisiais. Svarbiausias bendrovės prekės ženklas, „Coca Cola“, jau 12 metų pirmauja brangiausių prekės ženklų sąraše.

Finansų krizės krečiamos Portugalijos parlamentas penktadienį pirmuoju svarstymu priėmė 2012 metų taupymo biudžetą. Projektui pritarta valdančiosios koalicijos balsais. Didžiausia opozicinė Socialistų partija (PS), kuri iki birželio dar vadovavo skurdžiausiai Vakarų Europos šaliai, taupymo priemones vadino „perdėtomis“ ir vieningai susilaikė. Visos kairės pakraipos parlamento partijos balsavo prieš biudžetą. Biudžetas galutinai turėtų būti priimtas lapkričio 30 dieną.

Per dešimt mėnesių nacionalinis biudžetas iš mokesčių gavo 14 mlrd. 632,2 mln. litų pajamų – 1 mlrd. 528,4 mln. litų arba 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, praneša Finansų ministerija. Spalį valstybės biudžetas iš mokesčių gavo 1 mlrd. 292,3 mln. litų pajamų – 16,7 proc. daugiau nei 2010–ųjų spalį. Kartu su nemokestinėmis pajamomis iš viso spalį gauta 1 mlrd. 380,8 mln. litų pajamų – t. y. 209,6 mln. litų arba 17,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų spaliu.

Šios savaitės pradžioje „Saulėlydžio komisija“ paskelbė, kad per dvejus metus (2009-2010 m.) vien sumažinus valdininkų armiją sutaupyta 882 mln. litų. Tai esą pasiekta panaikinus 129 įstaigas (maždaug 11 proc. iš 1190 veikusių prieš pradedant reformas įvairių viešojo sektoriaus įstaigų – red. past.) ir 7 proc. arba daugiau kaip 11,6 tūkst. ( nuo 168 749 iki 157 086) palyginti su 2008 m. sumažinus darbuotojų skaičių.

Visi dvidešimt šeši Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą (deklaraciją) dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 metų. Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė, pasirašiusi šią deklaraciją, pažymėjo, kad „Baltijos valstybių ūkininkų reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga nusprendė kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus ir prašyti užtikrinti, kad finansavimas policijai 2012 metais nebūtų mažinamas. Tokį sprendimą Lietuvos policijos profesinės sąjungos taryba priėmė po susitikimo su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu, paaiškėjus, jog policijos sistemai 2012 metų biudžete finansavimas numatytas mažesnis nei 2011-aisiais.

Šiuo metu Seime svarstomas biudžetas. Tikrai nerastume nė vieno, abejingo šiam klausimui. Man ne tas pats, kiek vėjų švilpia biudžete, kaip ir iš ko toliau gyvens tauta. Štilis. Ar ausis pasiekė kokia žinia? Jei išgirstume, tikiu, būtų vietos diskusijoms, ir svarbiausia – tiesos toli ieškoti nereikėtų. Daug kam buvo aktualus ir prezidento knygos skandalas. Vėlgi – kas galėtų žiovauti, sužinojęs apie darbą ne Lietuvos labui. Ir vėl tyla.

Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams. Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos.

Agentas: sesuo drąsino brolį – šaudysi velnius.  Toliau einama naujai išaiškėjusiais Kauno tragedijos, kai buvo nušauti du žmonės, pėdsakais. Tuometis D.Kedžio bendrininkas atskleidžia, kaip šis Garliavos gyventojas planavo žudynes, kas buvo jo padėjėjai, kokią detalią informaciją apie planuojamas žmogžudystes buvo gavę Policijos departamento pareigūnai ir kaip jie neapsaugojo aukų.