biudžetas

Kiekvienas nuo nedarbo ginasi, kaip išmano. Vieni išgyventi bando dirbdami viešuosius darbus, kiti – drąsesni ir turintys daugiau iniciatyvos – ryžtasi dirbti su verslo liudijimais. Šiais metais Kupiškio rajone verslo liudijimus įsigijo 482 gyventojai. Nuo ateinančių metų dirbančių su verslo liudijimais laukia nemažai permainų, kurios vyks dviem etapais.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Ketvirtadienį Seimas, pavėlavęs beveik dvi valandas, antrą kartą svarstė 2012 m. biudžeto projektą. (papildyta 14:10 val.) Po antrojo 2012 m. biudžeto svarstymo Seimo nariai nusprendė, kad 2012 m. biudžetas parlamente bus tvirtinamas gruodžio 20 d. Už tokį pasiūlymą balsavo 61, prieš 58 Seimo nariai. Rytoj, gruodžio 9 d. nuo 9 val. ryto šaukiamas nenumatytas plenarinis posėdis.

Seimo seniūnų sueigai nesusitarus dėl ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės, Seimo nariai kviečiami į frakcijų posėdžius, kad persigalvotų ir patvirtintų posėdžio darbotvarkę, kurioje numatytas antras kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. „Yra nuspręsta visoms frakcijoms dabar rinktis į frakcijos posėdį ir susirinkti į plenarinių posėdžių salę 12 valandą.

Šiandien Seimo LSDP vykusiame frakcijos posėdyje socialdemokratai nusprendė nepritarti konservatorių siūlomam Vaikų išlaikymo fondo (VIF) naikinimui. Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva įkurtas fondas tik  2008 m. sausio 1 d. pradėjo savo veiklą. Socialdemokratams kelia abejonių valdančiųjų tiesmukiškas skaičiavimas,  kad vaikams jau išmokėta per 100 mln. Lt.,  o tuo tarpu fondui pavyko išieškoti iš skolininkų tik 1 mln. Lt, todėl jis nereikalingas.

Seimas ketvirtadienio rytą taip ir nepradėjo antrojo 2012 m. biudžeto svarstymo. Parlamentarai nepatvirtino plenarinio posėdžio darbotvarkės, kurioje turėjo būti svarstomas patobulintas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Parlamentarai siūlė vienus klausimus išbraukti, kitus įtraukti, o balsuodami dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės, jos nepatvirtino. Balsavo 124 Seimo nariai.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Ketvirtadienį nuo ryto Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui ir tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.

Ketvirtadienį Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas ir 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.

Diskusijos dėl naujų mokesčių įvedimo, esamų didinimo ir tarpusavio kaltinimai valdančiojoje koalicijoje rodo dominuojančių valdančiojoje koalicijoje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasimetimą, mano analitikai. „Keistus sumanymus mokesčių srityje sukuria vyriausybės nesugebėjimas prognozuoti ir vykdyti reformas“, – mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Situacija primena 2008 metus.

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų „prabangos“ mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo. Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos skaičiavimų.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Ankstyvą antradienio rytą vykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti siūlomi 2012 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimai. Vyriausybė  nusprendė, kad siekiant užlopyti 800-900 mln. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidos ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurtos per krizę sumažintos pensijos.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė, žadėdama pensininkams grąžinti tik pusę kitąmet numatytos sumos, pasielgė netinkamai ir neteisingai. „Kai tik pritrūkstama lėšų, konservatorių Vyriausybė lupa jas nuo silpniausiųjų. Nuolat kylant kainoms, net ir grąžintos pensijos į ikikrizinį lygį nebeturės tokios perkamosios galios kaip buvo 2008-aisiais.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai. Deja, pensijos, sumažintos iki buvusio prieš krizę lygio, bus atkurtos tik 50 proc. PVM nesikeis, valstybės išlaidos bus mažinamos 4 proc. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, pagrindinė šalies nuostata kitąmet yra išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc.

Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai suteikti pirmojo rodymo pareigą valstybės biudžeto lėšomis finansuotus filmus. Seimo narė Dalia Teišerskytė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokį pasiūlymą Kino įstatymo pakeitimo projektui.

Mišrios grupės Seimo narių iniciatyva, įregistruotas 33 Seimo narių pasirašytas siūlymas valstybės biudžete numatyti papildomas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurios būtų naudojamos paramos maistu organizavimo programai įgyvendinti. Pasak Seimo narės Agnės Zuokienės, Seimui pritarus, 300 tūkst. litų būtų skirta organizuoti maisto produktų surinkimą ir perdavimą nepasiturintiems asmenims . Skaičiuojama, kad papildomai galima būtų išdalinti paramos už 4,2 mln. litų.

Vyriausybė pirmadienį paskelbs, ar ryžis jau trečią kartą per šitos Vyriausybės darbą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šį kartą jis būtų didinamas 2 procentais. Kad būtų užlopyta 800–900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, reikia arba 3,5–4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, ką siūlo liberalai, arba iki 23 proc. didinti PVM. Dėl galimo PVM didinimo sutarimo valdančiojoje koalicijoje kol kas nėra.

Kitų metų biudžete prognozuojama beveik milijardo litų skylė kelia sumaištį ne tik Vyriausybėje, bet ir valdančioje koalicijoje .Ilgai tikinusi, kad mokesčiai kitąmet nekils, Vyriausybė netikėtai pranešė radusi aukso gyslą – 2 procentais padidinti pridėtinės vertės mokestį. Tai butų jau trečias šio mokesčio didinimas per šitos Vyriausybės darbą. Ekspertai tvirtina, kad padidinus PVM, infliacijos karuselė gali įsukti kainų augimą net iki 10 procentų.

Dar vieno Seimo balsavimo trūksta iki galutinio sprendimo dėl būsimojo partijų finansavimo. Seimas pirmu balsavimu jau pritarė Prezidentės teiktoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisoms, draudžiančioms partijas remti juridiniams asmenims. Apribotas ir fizinių asmenų finansavimas, jie galės remti tik rinkimų metu.

Kiekvienas žmogus savo viduje gali išugdyti daugybę vertingų resursų, tačiau kai nežino, kokie tie resursai ir kaip jie yra ugdomi, negali jais pasinaudoti. Jei paprašyčiau išvardinti kokį materialų turtą turite, manau, kad per kelias minutes viską lengvai surašytumėte: nekilnojamas turtas, automobilis, pinigai banke, baldai, kompiuteris, telefonas, rūbai, juvelyrika ir t.t. Lengva užduotis.

Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai.

Apie pridėtinės vertės mokesčio didinimą dar pora procentinių punktų prabilusi valdžia privertė už galvos griebtis ne tik verslininkus. Vyriausybei gimė idėja pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 23 procentų. Mat kitų metų makroekonominės prognozės blogėja, laikytis 3 procentų valstybės biudžeto deficito ribos be papildomų sprendimų būtų sunku, o PVM didinimas būtų bene greičiausiai įgyvendinamas sprendimas. Aišku, yra ir kitų būdų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino galutinį kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Po balsavimo biudžeto dokumentas buvo iškilmingai pasirašytas plenarinės sesijos salėje. ES biudžeto mokėjimai kitąmet sieks 129,1 mlrd. eurų (tai 1,86 proc. daugiau negu šiemet), o įsipareigojimai – 147,2 mlrd. eurų. Parlamentas patvirtino susitarimą, kurį lapkričio 18 d. pasiekė Europos Parlamento derybų grupė ir ES valstybių atstovai.

Seimas priėmė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas ir patikslino 2011 m. valstybės biudžetą. Už įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 27 parlamentarai. Parlamentarai nutarė Finansų ministerijai numatytus asignavimus 21,7 mln. litų, iš kurių 14,5 mln.

Britanijos gyventojai buvo priversti ryškiai apriboti savo išlaidas įvairiems malonumams, kadangi tokie „nuobodūs“ dalykai kaip būstas, transportas ir komunaliniai mokesčiai nesiliauja brangę, rašo „London Evening Standard“. Vyriausybės pateikiami duomenys rodo, kad šeimų išlaidos laisvalaikiui, pavyzdžiui: atostogoms, kelionėms, teatro lankymui, ar net kasdieniams malonumams – kabelinės televizijos programoms, baseino lankymui – yra drastiškai ribojamos.

Vyriausybei paprašius skirti daugiau laiko biudžeto projekto tobulinimui, jo svarstymas ir priėmimas atidedamas atitinkamai gruodžio 8 ir 13 dienoms, interviu „Žinių radijui“ metu pranešė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Lapkričio 29 d. muitinės pareigūnai Šalčininkų kelio poste sulaikė krovininį vilkiką, kuriuo į Lietuvą mėginta įvežti didelį kiekį kontrabandinių rūkalų. Nelegaliai gabenamos cigaretės buvo slepiamos puspriekabės atsarginiuose ratuose įrengtose slėptuvėse. Čekijos piliečio L. P. vairuojamas krovininis vilkikas „Scania“ su puspriekabe į Šalčininkų kelio postą atvažiavo ankstų rytą, apie 5 val.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Belgijos politikai šeštadienį susitarė dėl kitų metų biudžeto, užbaigdami 19 mėnesių trukusią aklavietę, neleidusią sudaryti stabilios vyriausybės. „Susitarimas pasiektas“, – teigė prancūzakalbių socialistų, vienos iš šešių partijų, bandančių suderinti karpomas išlaidas ir didėjančius mokesčius, atstovas. Susitarimas, pasiektas po 17 valandų trukusių derybų, atveria kelią suformuoti naują vyriausybę. Iki šiol šalį 19 mėnesių valdė laikinasis ministrų kabinetas.

Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.

Lietuvoje viešintis Latvijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas tikisi, kad Lietuvos ir Latvijos Premjerai kartu spręs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ problemą, nes „tai bendras reikalas, bendra nelaimė“. „Nuotaikos šalyje, aišku, ne pačios geriausios, bet niekas nuo to negali būti apsaugotas“, - sakė jis ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos Seime.

Lietuvos nacionalinio biudžeto svarstymas neprimena senų ir didelių demokratijų debatų, nors formalūs mechanizmai panašūs. Valdantieji skundžiasi, kad jiems trūksta informacijos ir apskaitos. Amerikietiškas pokalbis JAV Kongreso „galingasis komitetas“, sudarytas iš abiejų partijų – respublikonų ir demokratų – atstovų, ieško būdų, kaip per artimiausius 10 metų sumažinti valstybės fiskalinį deficitą. Numatyta sutaupyti suma gana „kukli“ Lietuvos mastais – 1,2 trln. JAV dolerių.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 6 dieną. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, Seimo komitetai ir komisijos pasiūlė didinti asignavimą 568,9 mln. Lt. Buvo gauti 177  Seimo narių pasiūlymai perskirstyti ir padidinti valstybės biudžeto asignavimą 4,360 mlrd. Lt.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kitų metų valstybės biudžeto projekte pasigenda didesnių lėšų Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir krašto apsaugai. Tai ketvirtadienį Seime pristatydamas komiteto išvadą dėl ateinančių metų šalies biudžeto projekto sakė komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Dėl URM ir krašto apsaugos mes turime savo atskirą nuomonę“, – teigė pranešėjas.

Seimo audito komitetas priėmė sprendimą nepritarti 2012 m. biudžeto projektui ir siūlo jį tobulinti, ketvirtadienį projekto svarstymo Seime metu pranešė Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu pajamų dalyje ieškoma kiekvieno lito, kaip jis galėtų įplaukti į mūsų biudžetą, tai kada darėme analizę asignavimų srityje, tai tikrai nematyti, kad gyvename ypatingomis ekonominėmis sąlygomis, kurios aštrėja su kiekviena diena.

Seime prasidėjo pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Pirmasis apie kitų metų svarbiausią šalies dokumentą išvadą, kuriai pritarė visi komiteto nariai, pateikė pagrindinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai.

Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas. Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Ketvirtadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti Seimui Statuto pakeitimo projektą, kuriuo prašys Seimo dar metams, iki 2012 m. gruodžio 31 d., palikti sumažintas Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams skiriamas reprezentacines lėšas bei Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. I. Degutienės duomenimis, siūlomi pakeitimai per 2012 metus leistų sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį apie 3 298 800 litų.

Šiuo rašiniu nepretenduoju į užuojautą ar gailestį dėl nesėkmingos investicijos. Tiesiog reiškiu pageidavimą būti APVOGTAS Lietuvos Respublikos vardu civilizuotai. Šis pamąstymas skirtas žmonėms, vis dar naiviai tikintiems, kad gyvena teisinėje valstybėje. Tikiuosi, mano istorija bus geras paskatinimas dvejojantiems galutinai apsispręsti palikti šią šalį ne dėl ekonominių sumetimų, o dėl dvasinio diskomforto.

Seimas yra linkęs uždrausti finansuoti partijas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Tokiai Valerijaus Simuliko ir Edvardo Žakario parengtai įstatymo pataisai antradienį pritarė parlamentarai, svarstydami Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei kontrolės įstatymo pakeitimo pataisas. Politologas L. Bielinis įsitikinęs, kad dar nėra aišku, ar parlamentarai iki galo patvirtins tokias nuostatas.

Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas. ,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m.,  siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.