Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus.
„Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais. Pagrindinis klausimas, ar jie teikia išties naudingus siūlymus daugumai šalies žmonių, mokesčių mokėtojų, ar tai tėra parodomoji politika. Tokiu atveju viešai pristatomi įvairūs siūlymai, kurių poveikis nėra tinkamai įvertintas, apgalvotas, net neaišku, kokią problemą tie siūlymai turėtų išspręsti“, – LTV „Savaitei“ sakė R. Vilpišauskas.
Jo nuomone, vadinamieji prabangos mokesčiai biudžeto deficito problemos tikrai neišspręstų. „Seimo nariai apskritai labai nemėgsta poveikio vertinimo, ir, manau, tai išlieka viena iš didžiausių teisėkūros problemų Lietuvoje. Įprastas atsakymas į siūlymą daryti poveikio vertinimą yra, jog tai riboja jų mandatą, jie turi rinkėjų pasitikėjimą ir gali laisvai juo naudotis. Mano atsakymas tokiu atveju – geriau rinkėjų pasitikėjimu naudotis efektyviai sprendžiant problemas, o ne tik siūlyti gražiai skambančius šūkius, kurie veikiausiai tų problemų nespręs. Šitaip žmonių nepasitikėjimas tik didės, o jis ir taip be galo didelis“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.
Profesoriaus teigimu, kai kalbame apie visos Vyriausybės, visos koalicijos prioritetus, labai sudėtinga atsirinkti, kam finansavimas turėtų būti paliekamas ar netgi didinamas, o kam, esant poreikiui sutaupyti, išlaidas būtų galima ir/ar reikia mažinti – taip krizę būtų galima išnaudoti kaip galimybę apsivalyti ir suefektyvinti administracijos veiklą. Kai kurios institucijos turi labai aiškų supratimą, kas turi būti laikoma prioritetais, o kas ne, tačiau kai tik pakylame į bendrą lygį – iš karto prasideda diskusijos.
Čia iškyla koalicijos politika, nes kiekvienas koalicijos partneris nenori, kad jo kompetencijoje mažėtų išlaidos. Be to, įtakos turi ir visa biurokratinė inercija, anksčiau priimti sprendimai, nes išlaidas mažinti yra labai sudėtinga. Ypač, kai tai reiškia ir žmonių atleidimą. Tokiu atveju politikams lengviau vienu sprendimu spręsti problemą – arba visiems vienodai kirpti išlaidas, arba įvesti ar padidinti kokį nors taikomąjį mokestį. Bet tai reiškia, kad ir toliau vis atidedama tai, ko reikia, kad mūsų valstybės institucijos veiktų efektyviai ir kuo geriau išnaudotų mokesčių mokėtojų pinigus.
R. Vilpišauskas, be kita ko, pažymėjo, kad labai žalinga pateikti dvi alternatyvas: ar pensijų atkūrimas dabar gaunantiems pensijas, ar nemažinimas tiems, kas kaupia ateičiai antros ar trečios pakopos fonduose. „Toks alternatyvų pateikimas yra tiesioginis žmonių supriešinimas. Ir, man atrodo, yra labai žalinga svarstyti visišką įmokų sustabdymą, nes tai iš tiesų reiškia pasitikėjimo šita kaupimo forma sužlugdymą“, – R. Vilpišauskas cituoja lrt. lt.
