Įsisiūbavus diskusijoms ir sprendimų paieškai dėl kitų metų biudžeto, tampa akivaizdu, kad deklaruojami prioritetai taip ir lieka tik deklaruojamais, o tikros krypties ir konkretaus kelio mūsų valstybė per du dešimtmečius kol kas taip ir nesugebėjo pasirinkti, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).
LJMS pranešime su nusivylimu akcentuodama, jog sunkmetis ir lėšų trūkumas tik dar labiau išryškino, kad savosios valstybės intelektinio potencialo, investicijų į mokslą ir technologijas, kaip tikrosios išeities iš krizės, nemato nei švietimo ir mokslo politiką formuojančios institucijos, nei Vyriausybės vadovas, nei šalies Prezidentė.
„Suprantama, kad sprendimai tokiu laikotarpiu išties nėra lengvi ir paprasti, tačiau rūpestį kelia tai, jog tarp daugybės siūlymų, kaip užlopyti beveik milijardo litų skylę kitų metų biudžete, siūloma solidariai nurėžti asignavimus beveik visoms sritims, tarp jų – ir švietimui bei mokslui. O tai jau aiškiai rodo, kad išties ne vienerius metus beveik visų politinių jėgų deklaruotas šios srities prioritetas ir tikėjimas, jog būtent švietimas, intelektinė jėga bei investicijos į mokslą yra šalies konkurencingumo variklis – tebuvo tariami ir mažiau realūs, nei kartais galėjo pasirodyti", - sakė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
Pasak jos, būtent investicijas į švietimą ir mokslą aukščiausiu politiniu ES lygiu kviečiama laikyti ne problema, kurią reikėtų spręsti krizės laikotarpiu, o galimybe kuo sėkmingiau išbristi iš krizės, skatinant valstybes nares daugiau ir nuosekliau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir profesinį mokymą. Tokią reikiamybę, pasak V.Petrikaitės puikiai iliustruoja ir lyderėmis arba sėkmingai besivystančiomis tapusių Japonijos, Suomijos, Švedijos, Airijos ir kitų valstybių patirtys.
Pritardamas LJMS vadovei dr. Tomas Žalandauskas primena Suomijos pavyzdį, kuri 1996 m. paskelbė esanti “žiniomis grįsta visuomenė„. “Net 1995 m. ekonominė krizė nesutrikdė Suomijos investicijų į mokslą ir technologijų plėtrą. Priešingai, minėtuoju sunkmečiu imtasi galutinio politikos posūkio šia kryptimi. Ir tai netruko atsipirkti – Suomijos mokslo, švietimo ir technologijų kompetencijos centrų tinklai padėjo ekonomikai pasiekti dinamiškiausiai besivystančių šalių lygį, auginti eksportą, kurio didžiąją dalį sudarė būtent aukštosios technologijos“, – teigia T. Žalandauskas.
Jaunuosius mokslininkus Lietuvoje vienijančios organizacijos įsitikinimu, nepaisyti minėtų ir dar nemažos dalies neminėtų pavyzdžių šių dienų socialinių bei ekonominių pokyčių akivaizdoje – nėra tinkamas kelias, nes valstybės parama mokslui, technologijoms ir švietimui yra vienintelė ekonomiškai prasminga ilgalaikė politika, užtikrinanti verslo augimą, naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos kilimą bei valstybės pajamų didėjimą.
„Be abejonės, apmaudu, kad per 20 metų nesugebėjome išvengti imitacinio prioritetų deklaravimo, tačiau akivaizdu tai, kad laikas pasirinkti atėjo ir vis labiau senka. Turime pagaliau apsispręsti, ar esame gaisrus gesinančia ir kąsniu šiai dienai bei populiarumu artėjančiuose rinkimuose besirūpinančia visuomene ar dinamiška ir gebančia prie pokyčių prisitaikyti šalimi, kuri suvokia, jog konkurencingumas ir augimas neįmanomas be intelektu ir originaliais gebėjimais kuriamos pridėtinės vertės", – svarsto LJMS ekspertas dr. Tomas Žalandauskas.
