As tai labai noreciau, kad virsytume 3 procentus. Mazu kai europine komisija patikris piniginius srautus, tai ir pinigeliai biudzete atsiras? O ir "sudomint" komisija palankesniam sprendimui butu sudetinga...

Kažin ar tokius susitarimus jau galima vadinti kompromisiniais? Kaip neskaičiuok, prie 3 procentų deficito nepriartėta. Vyriausybės branduolyje esantys TS LKD deleguoti ministrai ir pats premjeras patyrė didelį , abejotinos vertės spaudimą iš koalicijos partnerių , opozicijos ir kai kuriais atvejais ir iš dviejų pirmųjų damų. Susidarė netgi įspūdis , kad Seimo pirmininkė norėjo ir nori perimti vykdomosios valdžios iniciatyvas. Netakto atvejų daug, tad belieka tik užjausti premjerą Andrių Kubilių, kuris kantriai vykdo derybas ir nesišvaisto demagoginiais pažadais ar siūlymais. Kiekvienas gali pats spręsti ar toks mandagus premjero nuolaidžiavimas ir nutylėjimai yra jo aukštas diplomatijos rodiklis ar kartais norėtųsi bei reikėtų ir griežtesnio žodžio. Liberalų lyderiai savo įžūlumą buvo priversti šiek tiek stabdyti, tačiau ar jie suprato ką reiškia jų manipuliacijos visuomenės akyse? O juk tai nebus pamiršta... Liberalai žaidžia žaidimą "dvigubu dugnu", tad jiems dėl to gali baigtis visaip, gal net katastrofiškai. Pastarųjų dienų liberalų keistas blaškymasis leidžia paklausti, ar jie save vis dar laiko esantys "Permainų koalicijoje"? A.Zuokas yra prasitaręs , kad su A.Kubiliumi jam buvo sunku dirbtti. Gal ir dabartinams liberalų vadams sunku? Gal jie tikėjosi ir tikisi daugiau sau naudos išpešti ir premjero atsargus atkaklumas jiems jau tapo rimta kliūtis merkantilinių planų tenkinimui?

Gal būtų visai prasminga, jei Lietuvoje išsivystytų trys aiškios politinės jėgos, kurias pagal demokratinėse šalyse esančius standartus galima būtų skirstyti į neokomunistinę kairę, liberalų centro darinį ir konservatyvią dešinę, besivadovaujančia pripažintais demokratiniais principais.

Lietuvos politikoje viskas taip sumakaluota, kad rinkėjui gali būti netgi sunku nustatyti, kur tos libaralių pažiūrų ribos. Prieš Seimo rinkimus ir gerokai anksčiau siūliau susivienyti LiCs bei LS bent jau tam, kad nerizikuoti galimais rinkimų rezultatais. Kaip mename, LiCs paskutinę rinkimų rezultatų skaičiavimų valandą persirito per 5 proc. barjerą. Minėtų liberalių jėgų susijungimo pragmatiškumas išliko visą šį laiką, tačiau dėl jų vadovų ambicijų nebuvo įgyvendintas, net ir pasitraukus A.Zuokui.

Ir ką mes matome dabar? Pas LiCs vadą A.Čapliką perbėgo apie 180 paulauskinių liberaldemokratų, dar prisijungė TPP su kiek išsiblaškiusiais visokiais "samurajais". Tačiau ir tai negarantuoja šio darinio sėkmės per būsimus rinkimus. Net ir dabar, manau , svarstytinas klausimas susijungti LS su LiCs. Kam? Na, bent jau tam, kad pabandyti išeliminuoti iš naujos daugumos "burokinius" paksoidų ir darbiečių darinius, kurie manau patys pavojingiausi Lietuvos Nepriklausomybei ir kuriamai demokratijai.

Yra viena rimta problema, kuri nerodo didelių perspektyvų padoriai politinei ir ekonominei eigai. Tai didžiulė liberalų baimė, kad TS LKD partija gali užraukti jų "otkatines delas" ir kitokias machinacijas. Šia prasme liberalams būtų kur kas palankesnis "labai patyrusių" LSDP gudručių bendradarbiavimas. Dalintis vis tiek tektų, tačiau bent jau dalybos būtų lengviau įmanomos. Tuos apetitus vis tik vertėtų pažaboti. Liberalų gretos tikrai ne skurdžiai, tad gal jau pats laikas padirbėti "vardan tos..." Konservatoriai, manau, tokio darbo tikrai nevengtų, kaip ir iki šiol nevengė.

Kažin ar tokius susitarimus jau galima vadinti kompromisiniais? Kaip neskaičiuok, prie 3 procentų deficito nepriartėta. Vyriausybės branduolyje esantys TS LKD deleguoti ministrai ir pats premjeras patyrė didelį , abejotinos vertės spaudimą iš koalicijos partnerių , opozicijos ir kai kuriais atvejais ir iš dviejų pirmųjų damų. Susidarė netgi įspūdis , kad Seimo pirmininkė norėjo ir nori perimti vykdomosios valdžios iniciatyvas. Netakto atvejų daug, tad belieka tik užjausti premjerą Andrių Kubilių, kuris kantriai vykdo derybas ir nesišvaisto demagoginiais pažadais ar siūlymais. Kiekvienas gali pats spręsti ar toks mandagus premjero nuolaidžiavimas ir nutylėjimai yra jo aukštas diplomatijos rodiklis ar kartais norėtųsi bei reikėtų ir griežtesnio žodžio. Liberalų lyderiai savo įžūlumą buvo priversti šiek tiek stabdyti, tačiau ar jie suprato ką reiškia jų manipuliacijos visuomenės akyse. O juk tai nebus pamiršta... Liberalai žaidžia žaidimą "dvigubu dugnu", tad jiems dėl to gali baigtis visaip, gal net katastrofiškai. Pastarųjų dienų liberalų keistas blaškymasis leidžia paklausti, ar jie save vis dar laiko esantys "Permainų koalicijoje"? A.Zuokas yra prasitaręs , kad su A.Kubiliumi jam buvo sunku dirbtti. Gal ir dabartinams lieralų vadams sunku? Gal jie tikėjosi ir tikisi daugiau sau naudos išpešti ir premjero atsargus atkaklumas jiems jau tapo rimta kliūtis merkantilinių planų tenkinimui?

Gal būtų visai prasminga, jei Lietuvoje išsivystytų trys aiškios politinės jėgos, kurias pagal demokratinėse šalyse esančius standartus galima būtų skirstyti į neokomunistinę kairę, liberalų centro darinį ir konservatyvią dešinę, besivadovaujančia pripažintais demokratiniais principais.

Lietuvos politikoje viskas taip sumakaluota, kad rinkėjui gali būti netgi sunku nustatyti, kur tos libaralių pažiūrų ribos. Prieš Seimo rinkimus ir gerokai anksčiau siūliau susivienyti LiCs bei LS bent jau tam, kad nerizikuoti galimais rinkimų rezultatais. Kaip mename, LiCs paskutinę rinkimų rezultatų skaičiavimų valandą persirito per 5 proc. barjerą. Minėtų liberalių jėgų susijungimo pragmatiškumas išliko visą šį laiką, tačiau dėl jų vadovų ambicijų nebuvo įgyvendintas, net ir pasitraukus A.Zuokui.

Ir ką mes matome dabar? Pas LiCs vadą A.Čapliką perbėgo apie 180 paulauskinių liberaldemokratų, dar prisijungė TPP su kiek išsiblaškiusiais visokiais "samurajais". Tačiau ir tai negarantuoja šio darinio sėkmės per būsimus rinkimus. Net ir dabar, manau , svarstytinas klausimas susijungti LS su LiCs. Kam? Na, bent jau tam, kad pabandyti išeliminuoti iš naujos daugumos "burokinius" paksoidų ir darbiečių darinius, kurie manau patys pavojingiausi Lietuvos Nepriklausomybei ir kuriamai demokratijai.

Yra viena rimta problema, kuri nerodo didelių perspektyvų padoriai politinei ir ekonominei eigai. Tai didžiulė liberalų baimė, kad TS LKD partija gali užraukti jų "otkatines delas" ir kitokias machinacijas. Šia prasme liberalams būtų kur kas palankesnis "labai patyrusių" LSDP gudručių bendradarbiavimas. Dalintis vis tiek tektų, tačiau bent jau dalybos būtų lengviau įmanomos. Tuos apetitus vis tik vertėtų pažaboti. Liberalų gretos tikrai ne skurdžiai, tad gal jau pats laikas padirbėti "vardan tos..." Konservatoriai, manau, tokio darbo tikrai nevengtų, kaip ir iki šiol nevengė.