Ketvirtadienio popietę valdančiosios koalicijos lyderiai po ilgų derybų pasirašė susitarimą dėl kitų metų biudžeto nuostatų.
„Ką tik pasirašytas susitarimas dėl biudžeto ir tikimės, kad antradienį biudžetas bus priimtas su visais lydinčiais įstatymais“, – iš karto po posėdžio Balsas.lt sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Arūnas Valinskas.
Anot jo, esminių nuolaidų nė viena iš liberaliųjų partijų frakcijų nedarė.
„Svarbiausi dalykai, dėl kurių nebuvo laužoma iečių – tai, kad biudžeto deficitas neturi būti didesnis negu 3 proc., ir nebuvo diskutuojama dėl pensijų negrąžinimo. Pagal dabartinį variantą pensijos bus atstatytos 100 proc. nuo sausio 1d.“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie naujuosius mokesčius A. Valinskas sakė, kad sutarta dėl vieno dalyko, kuriam dar reikės gauti Seimo pritarimą.
„Tai galimas mokestis už prabangų nekilnojamąjį turtą, kainuojantį virš milijono litų. Transporto priemonių apmokestinimui nepritarėme. Abi liberalų frakcijos taip pat nepritarė palūkanų apmokestinimui“, – sakė jis.
Jo teigimu, dėl 2 proc. įmokų pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymo taip pat buvo rastas kompromisas.
„Kitais metais mokesčiai bus mažinami 0,5 proc., t ai yra paliekant 1,5 proc. , bet įsipareigojant dar kitais metais, kai bus atstatytos pensijos į ankstesnį lygį, sugrąžinti dabar pasiskolinamą 0,5 proc. , o vėliau priimti įstatymą, kad įsigaliotų pensijų fondo formulė 2+2+2. Manau, kad tai kompromisas – pervedimai vėliau bus kompensuoti ir žmonės, kurie dabar perveda įmokas į pensijų fondus, po kelerių metų šito privalomo pasiskolinimo nepajus, jiems bus grąžinta iš valstybės biudžeto“, – susitarimo esmę atskleidė parlamentaras.
A. Valinsko teigimu, dėl to, kad pavyko rasti kompromisą, laimėjo visi: ir abi liberalų frakcijos, ir konservatoriai, ir žmonės.
„Aš manau, galima pasveikinti ir liberalus, ir Tėvynės sąjungos frakciją, nes priimti susitarimai naudingi ne vienai ar kitai partijai ar frakcijai, o dabartinei šiek tiek ligotai mūsų ekonomikai ir visiems žmonėms. Nesmagu, jog tenka pasiskolinti, bet džiaugiamės, kad radome būdą, kaip įtraukti į įstatymų projektą privalomą kompensavimą. Visa permainų koalicija gali pasakyti „Taip, mes pasiekėme tai, kas būtina ir dirbame konstruktyviai be partinių interesų“, – po valdančiosios koalicijos pasitarimo teigė A. Valinskas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Premjero Andrius Kubilius akcentuoja, kad „nuo 2012 m. sausio 1 d. nutarta pensijas atkurti į prieškrizinį lygį“. Jo teigimu, parengtas priemonių planas, kurio efektas bus 250 mln. Lt.
Permainų koalicijos pasirašytame susitarime dėl 2012 m. viešųjų finansų biudžetų numatyta nuo kitų metų sausio 1 d. apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą. Tikimasi, kad tai leis surinkti į biudžetą papildomai apie 30 mln. Lt. Dar 30 mln. Lt nutarta sumažinti lėšas, skiriamas Kelių fondui.
Valdančiosios koalicijos partneriai sutarė, kad pervedimus į pensijų fondus sumažinus iki 1,5 proc., turės būti nustatyta, kad jie privalomai kompensuojami nuo 2013 m. sausio 1 d.
Dėl indėlių palūkanų apmokestinimo frakcijų nuomonės išsiskyrė, todėl dėl to bus turės apsispręsti Seimas.
Dėl prabangių transporto priemonių apmokestinimo planuojama apsispręsti pavasario Seimo sesijoje.
Dokumente, kurį pasirašė TS-LKD pirmininkas A. Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis ir LiCS pirmininkas A. Čaplikas, taip pat sutarta, kad 2012 m. būtų paliktos tik Vyriausybės patvirtintos PVM lengvatos vaistams, šilumai ir knygų leidybai.
- - - - - - -
Nors Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienio vakarą tikėjosi, kad ketvirtadienį per pietus valdančiąją koaliciją sudarančios frakcijos pasirašys susitarimą, ir stringantis kitų metų biudžeto projektas pajudės lengviau, kol kas, kliūčių, atrodo nemažėja.
(papildyta 15:30)
Porytinio posėdžio valdančiosios koalicijos lyderiai susirinko pas Seimo pirmininkę I. Šegutienę. Šiuo metu dar derinamas susitarimo dėl kitų metų biudžeto nuostatų tekstas.
Neatmetama, kad nuo derybų, kuriose dalyvauja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiai, baigties priklauso ne tik planuojama mokesčių reforma ir pensijų grąžinimas, bet ir pačios valdančiosios koalicijos ateitis.
Balsas.lt šaltinių teigimu, susitarimas gali būti pasirašytas artimiausiu metu.
- - - - - - - - -
Koalicijos partneriai nenusileidžia
„Mūsų pozicija lieka ta pati: Liberalų sąjūdis – prieš naujų mokesčių įvedimą. Manome, kad palūkanų apmokestinimas būtų visiškai ne laiku, ypač, kai žinoma, kokia dabar sudėtinga padėtis bankų sistemoje. Taip pat nesutinkame, kad „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus būtų sumažinti iki nulio. Siūlome vietoj 2 proc. pervesti ne mažiau kaip 1,5 proc.“, – tokios pozicijos Seimo vicepirmininko, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovo Eriko Tamašausko teigimu laikosi Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija.
Apie tai, kad ši frakcija, nepaisant išvakarėse vykusių ilgų koalicijos partnerių diskusijų, nekeičia savo pozicijos, paaiškėjo ketvirtadienį po pasitarimo, kuris buvo surengtas prieš prasidedant Seimo posėdžiui.
Apie tai, kad liberalcentristų frakcija ir toliau nepritars transporto priemonių ir indėlių palūkanų apmokestinimui, ketvirtadienį pranešė ir LiCS vadovas Algis Čaplikas. Dar trečiadienio vakarą A. Čaplikas teigė, kad jo vadovaujama partija neketina nusileisti, ir kai kalbama apie įmokų į privačius pensijų fondus karpymą, bei neatmetė koalicijos iširimo galimybės.
Tuo metu I. Degutienė trečiadienio vakarą po derybų teigė, kad jose pasiektas tam tikras progresas, o galutinis susitarimas gali būti pasiektas ir patvirtintas parašais jau šiandien.
„Per pietus rinksimės pas mane galutiniam to susitarimo pasirašymui ir jo vykdymui“, – po derybų sakė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, kol kas esą galima kalbėti tik apie žodinius susitarimus, bet „pozityvas yra ženklus“. Ji taip pat pažymėjo, kad nuostata dėl visiško pensijų grąžinimo į 2009 m. lygį išlieka nepakitusi, ir pensijos turėtų būti atkurtos jau nuo sausio.
Siūlomo susitarimo detalės neatskleidžiamos, tačiau galima neabejoti, kad tai susiję su 2012 m. biudžetu ir siūlomomis priemonėmis jo skylėms kamšyti.
Skirtingos parlamento frakcijos, taip pat ir sudarančios valdančiąją koaliciją, nesutaria ne tik dėl 2 proc. „Sodrai“ mokamų lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus, bet ir dėl vadinamųjų prabangos mokesčių automobiliams, brangiam nekilnojamam turtui ir kt., kurie esą reikalingi, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.
Opozicija pasigenda dėmesio jų pasiūlymams
Nelinkę pritarti 2012 m. biudžeto projektui ir opozicijoje dirbantys socialdemokratai.
„Visa tai, kas šiandien vyksta valstybėje ir Seime, yra 2008-ųjų gruodį priimtos „naktinės“ mokesčių reformos pasekmės. Per trejus metus socialinė atskirtis tik dar labiau padidėjo, o biudžete vis tiek trūksta lėšų“, – teigiama jų išplatintame pranešime.
Pabrėždami, kad jie jau seniai buvo pateikę pasiūlymų, pavyzdžiui, įvesti progresinius mokesčius, kurie esą leistų sumažinti socialinę atskirtį, padidintų visuomenės solidarumą ir įplaukas į Valstybės bei savivaldybių biudžetus, socialdemokratai teigia nepritarsiantys tokiam biudžeto projektui.
„Neapgalvotų įstatymų projektų teikimas, bandymas prastumti neracionalius pasiūlymus veda mūsų valstybę į dar didesnį ekonominį chaosą. Socialdemokratai negali pritarti tokiam biudžeto projektui, kuriame nėra progresinių mokesčių įstatymo, prastai paruošta dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir iki 1000 Lt nedidinamas minimalus atlyginimas. Be šių esminių pataisų pajamos į biudžetą nepadidės, o socialinė atskirtis nesumažės“, – teigia LSDP frakcijos seniūnas A. Butkevičius.
Dėl progresinių mokesčių įvedimo parlamentarai diskutavo praėjusią savaitę, tačiau sutarė, kad prie pastarojo klausimo grįš pavasarį.
Paskubomis stumiamus mokesčius kritikuoja ekspertai
LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė teigia, kad vadinamieji prabangos mokesčiai „kėsinasi į kasdienes eilinio žmogaus pajamas, ir į turtą, įsigytą iš jau apmokestintų pajamų“. Ji neatmeta, kad naujieji mokesčiai vienaip ar kitaip palies didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų.
Ekspertė skeptiškai vertina ir bandymus lopyti „Sodros“ biudžeto skyles dar kartą apkarpant pervedimus į privačius pensijų fondus.
„Tie 400 milijonų litų, skirtų žmonių kaupimui, „Sodrai“ tik lengvas kompresas, o milijonui kaupiančių žmonių –netesėti pažadai atkurti pervedimus, tikra pinigų ir gyvenimo planų vagystė“, – teigia ji.
Anot R. Vainienės, „kartojasi 2008 m. pabaigos naktinis košmaras. (...) Valstybės finansinė padėtis nėra gera, tačiau prisimenant praėjusią pamoką, kone 26 proc. sunkios ekonomikos padėties lėmė būtent valdžios sprendimai“.
Taip pat skaitykite:
Valdančiųjų tarpusavio rietenos: kada žlugs koalicija?
A. Maldeikienė: tai, ką daro valdžia, yra nusikaltimas prieš tautą
