baracko obamos

 JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas pasiųsti specialiąsias pajėgas į Siriją yra per menkos ir pernelyg vėluojančios pastangos, sako kritikai, kaltinantys Amerikos lyderį neturint aiškios strategijos, kaip spręsti konfliktą toje Artimųjų Rytų šalyje. Jau ketverius su puse metų tęsiantis konfliktui, kuris nusinešė per 250 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertė palikti savo namus, Vašingtonas pareiškė pasiųsiantis į Siriją elitinius JAV komandosus.

Vienoje vykstančios Sirijos konflikto šalių pagrindiniai rėmėjų, įskaitant Iraną, derybos vėl atnaujino karo apimtos valstybės prezidento likimo klausimą. Pas savo vieną iš sąjungininkų – V. Putiną neseniai netikėto vizito atvykęs Basharas al Assadas yra viena iš pagrindinių taikos susitarimo kliūčių. Jo išlikimui valdžioje ypač priešinasi Saudo Arabija ir JAV, o Rusija diktatorių atvirai remia.

Nors skristi lėktuvu bijo daugelis, tačiau ši transporto priemonė yra žymiai saugesnė nei automobilis. Vis dėlto šiems garsiems žmonėms teko išgyventi itin šokiruojančias patirtis. Harrisonas Fordas Aktoriui Harrisonui Fordui teko pasinaudoti avariniu nusileidimu, kai jo pilotuojamas sraigtasparnis sugedo danguje. Ši vos tragedija netapusi nelaimė įvyko 1999 m., kai, kaip skelbia „E! News“, aktorius ir skraidymo konstruktorius mokėsi valdymo pradmenų.

Jungtinės Valstijos niekada negalės užkirsti kelio kiekvienam teroristiniam išpuoliui, tačiau jos ir toliau privalo prisiimti riziką, tęsdamos savo diplomatines pastangas, sakė buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį kalbėdama Kongrese komitetui, tiriančiam 2012 metais Bengazyje surengtą išpuolį prieš JAV ambasadą.

JAV viceprezidentas Džo Baidenas trečiadienį pareiškė nesieksiąs aukščiausio posto Baltuosiuose rūmuose 2016 metais, šiuo pranešimu pašalindamas potencialią kliūtį Hillary Clinton kelyje į Demokratų partijos nominaciją prezidento rinkimuose. „Manau, kad nebėra laiko, – to laiko, kurio reikia pradėti pergalingą kampaniją dėl nominacijos“, – sakė J.Bidenas,stovėdamas greta JAV prezidento Baracko Obamos ir savo žmonos Jill (Džil) Baltųjų rūmų Rožių sodelyje.

Dvylika Ramiojo vandenyno regiono valstybių pirmadienį pasirašė sutartį dėl didžiausios pasaulyje laisvos prekybos zonos įkūrimo, ir tai laikoma prezidento Baracko Obamos politikos triumfu.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė esantys atviri ribotoms deryboms su Maskva po to, kai į karo krečiamą Siriją buvo pasiųstas prieštaringai vertinamas Rusijos karių kontingentas ir sunkioji ginkluotė.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį užsitikrino pakankamą palaikymą Kongrese, kad nebūtų užblokuota sutartis dėl Irano branduolinės programos, kai veteranė demokratė tapo 34-ąja Senato nare, išreiškusia palaikymą tam prieštaringai vertinamam dokumentui. Dauguma JAV įstatymų leidėjų yra nusistatę prieš sutartį, pagal kurią planuojama sušvelninti skaudžias sankcijas Teheranui, tačiau taip pat užkirsti kelią jo branduolinės programos plėtrai.

Laikraštis „The Washington Post“ paskelbė apie Baracko Obamos administracijos ruošiamą sankcijų paketą prieš Kinijos fizinius ir juridinius asmenis. Šių veiksmų bus imamasi dėl serijos programišių atakų prieš JAV valstybines įstaigas. Baracko Obamos administracija kuria ekonominių sankcijų paketą tiems asmenims ir juridiniams asmenims, kurie, anot Baltųjų Rūmų, yra susiję su programišių išpuoliu siekiant pagrobti prekybos paslaptis.

„Kai Vladimiro Putino kariauna 2014-ųjų pradžioje užėmė Krymo pusiasalį, Ukrainos laikinoji valdžia svarstė klausimą, ar reikėtų smogti „žaliesiems žmogėliukams“, kuriuos ten atsiuntė Rusija, atgal.

Baltieji rūmai antradienį pranešė pirmąkart priėmę dirbti pareigūnę, kuri neslepia esanti translytis asmuo, o šio žingsnio šalininkai sakė, jog tai pabrėžia JAV administracijos pastangas įveikti nelygybę. Pasak pareigūnų, buvusi aktyvistė Raffi Freedman-Gurspan antradienį pradėjo darbą tarnyboje, kuri atrenka kandidatus į prezidentą aptarnaujantį personalą.

Demokratė Hillary Clinton, kuri tikisi tapti JAV prezidente, šeštadienį atsikirto savo varžovui respublikonui Jebui Bushui, pareiškusiam, kad „pirmalaikis“ JAV pasitraukimas iš Irako paskatino grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) iškilimą. H.Clinton buvo prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) valstybės sekretorė tuo metu, kai IS kilo.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus. Aštri reakcija Didžiausias bet kokių derybų su Iranu kritikas buvo ir išlieka Izraelis. Šios šalies oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad tartis su Iranu tolygu tartis su velniu.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nurodė panaudojusios savo aviaciją Sirijoje, padėdamos nuosaikioms sukilėlių grupėms, o šis žingsnis žymi didesnį įsitraukimą į toje šalyje jau ilgiau negu ketverius metus vykstantį žiaurų pilietinį karą. Pentagonas patvirtino, kad tas aviacijos smūgis buvo surengtas penktadienį, padedant draugiškus ryšius su JAV palaikančiai grupei – Naujosios Sirijos pajėgoms.

Turkijos vyriausybė suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms naudotis Indžirliko karine baze Turkijos pietuose reidams prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Sirijoje, pranešė trečiadienį Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. „(Ministrų) Kabinetas pasirašė įsaką, – sakė naujienų agentūrai AFP pašnekovas, nenurodydamas, kada tai buvo padaryta. – Indžirliko oro baze gali naudotis (JAV prieš džihadistus) bet kada“. Ankara ir Vašingtonas taip sutarė po ne vieną mėnesį vykusių derybų.

JAV ir Turkija susitarė išvaryti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus iš šiaurės Sirijos, pirmadienį pranešė aukšto rangos amerikiečių pareigūnai, o Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pažadėjo tuo pačiu metu rengti smūgius prieš kurdų kovotojus.

Hillary Clinton spalio 22 dieną viešai liudys Kongreso grupėje, tiriančioje kruviną 2012 metų ataką prieš JAV konsulatą Libijos Bengazio mieste, šeštadienį paskelbė jos prezidentinės kampanijos organizatoriai. Per ataką Bengazyje žuvo ambasadorius Chrisas Stevensas ir dar trys amerikiečiai; šis įvykis iki šiol persekioja H. Clinton kaip politikos formuotoją ir kandidatę į prezidentus.

Kuba ir Jungtinės Valstijos pirmadienį oficialiai atnaujina diplomatinius santykius, o abiejų šalių sostinėse vėl atsidarys jų ambasados, Vašingtonui ir Havanai siekiant užbaigti nuo Šaltojo karo laikų dešimtmečius tvyrojusį priešiškumą. Šis istorinis posūkis, įamžinantis itin svarbų JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politikos pasiekimą, įvyko stulbinamai greitai – praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai abi šalys susitarė pagerinti ryšius ir laikyti viena kitą lygiateisėmis partnerėmis.

JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį pripažino, kad gėjų santuokos yra teisėtos visose JAV valstijose; šis svarbus sprendimas yra vienas iš labiausiai lauktų per kelis dešimtmečius. Teismas pareiškė, kad JAV konstitucija reikalauja, jog visose valstijose būtų rengiamos ir pripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos. Vėliavas iškėlę gėjai prie teismo rūmų džiugiai sutiko šį istorinį sprendimą.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas, vienas iš galimų Respublikonų partijos kandidatų į prezidento postą, antradienį įspėjo Rusiją, kad jam tapus valstybės vadovu, Amerika imtųsi aktyvesnių veiksmų pažaboti Vladimiro Putino agresiją, ypač Ukrainoje ir Rytų Europoje, taip pat „izoliuoti jo korumpuotą valdžią nuo savo žmonių“. Tačiau J.Bushas nenurodė, kokie būtų tie žingsniai.

 Beau Bidenas, vyriausias JAV viceprezidento Joe Bideno sūnus ir buvęs Delavero teisingumo ministras, mirė nuo smegenų vėžio, būdamas 46 metų, šeštadienį paskelbė jo šeima. B.Bidenas, kuris tarnavo Irake kaip Delavero Sausumos pajėgų Nacionalinės gvardijos teisininkas, gydėsi Walterio Reedo ligoninėje šalia Vašingtono.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

Nekišdamas nosies iš savo namų Pakistane, Osama bin Ladenas prašė savo pasekėjų sutelkti dėmesį į išpuolius prieš Jungtines Valstijas, užuot pešusis tarpusavyje. Trečiadienį išslaptinti dokumentai naujai nušviečia „al Qaeda“ steigėjo mąstyseną, jo pasvarstymus apie taktiką, nerimą dėl Vakarų vykdomo šnipinėjimo, susitelkimą į savo grupuotės įvaizdį žiniasklaidoje. „Pagrindinis dėmesys skirtinas kovai su amerikiečiais, jų ir jų atstovų žudymui“, – rašė nominalusis „al Qaeda“ vadovas.

Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) pergalė didžiausios Irako provincijos sostinėje Ramadyje tapo skaudžiu smūgiu JAV strategijai, turėjusiai padėti įveikti šios grupuotės kovotojus, ir sukėlė naujų abejonių dėl partnerių irakiečių kompetencijos. Irako saugumo pajėgos pralaimėjo kovą dėl Anbaro provincijos sostinės, nors JAV vadovaujamos koalicijos karo lėktuvai per praeitą mėnesį surengė daugiau negu 160 antskrydžių prie IS taikinius.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

Šimtai iraniečių penktadienį po vidurnakčio išėjo į Teherano gatves švęsti proveržio derybose su Vakarų šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuris galbūt užbaigs jau 12 metų trunkančią krizę. Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.

 Aukšto rango JAV pareigūnas anksti trečiadienį pareiškė, kad dar nepavyko pasiekti visiško sutarimo dėl esminių sutarties, kuria siekiama užkirsti Iranui kelią susikurti branduolinį arsenalą, punktų. „Dėl visų klausimų dar nesusitarta“, – naujienų agentūrai AFP pareigūnas sakė apie derybas, kurios, kaip tikimasi, turėtų užbaigti krizę, pastaruosius 12 metų kėlusią nuogąstavimus dėl pavojingo eskalavimo galimybės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasitrauks iš įtemptų derybų dėl Irano branduolinės programos ir sugrįš kitą dieną, jeigu atsiras reali galimybė pasirašyti sutartį, pranešė jos atstovė. „Ko gera, jeigu rytoj (antradienį) bus reali susitarimo tikimybė, jis sugrįš“, – Rusijos URM atstovės Marija Zacharova sakė žurnalistams Šveicarijos mieste Lozanoje.

Baltieji rūmai pirmadienį tiesiogiai įspėjo Izraelį, kad palestiniečių žemių okupacija turi būti užbaigta, atmesdami žydų valstybės premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) mėginimus atsiimti kontroversiškus rinkimų kampanijos pažadus.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį apkaltino Rusijos lyderius meluojant jam „į akis“ dėl Maskvos vaidmens Ukrainos konflikte ir pasmerkė Rusijos „propagandą“. Tačiau Amerikos diplomatijos vadovas nesutiko viešai atsakyti, ar jis pasisako už tai, kad Jungtinės Valstijos pasiųstų ginklų Ukrainos kariuomenei, siekiant padėti kautis su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

Toliau nesibaigiantis karas Ukrainos Rytuose, kurio nepavyksta sureguliuoti net ir įtakingiems politikams. Kas pasikeitė praėjus savaitei po Minsko susitarimo? Atsakymas, deja, nėra guodžiantis ar optimistinis. Paliaubų laikomasi nebuvo, ir toliau vyko mūšiai. Ukrainos kariuomenė turėjo pasitraukti iš strategiškai svarbios Debalcevės, buvo atakuojamos Mariupolio prieigos. Vakarų spaudoje pasirodė Baracko Obamos kritika dėl nepakankamai ryžtingų veiksmų.

 Su Valstybės atkūrimo diena Lietuvą sveikindamas JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keri) pabrėžia šalių pastangas siekiant taikos. „JAV didžiuojasi draugyste su jūsų šalimi ir mūsų bendradarbiavimu šių dienų iššūkių akivaidoje. Mes ir toliau dirbsime kartu siekdami užtikrinti taikią, klestinčią ateitį ir laisvę visiems žmonėms“, - savo sveikinime Lietuvai JAV žmonių ir prezidento Baracko Obamos vardu sako J.Kerry.

Pagrindinis šios dienos žinutės klausimas – ar reikia Ukrainai tiekti ginkluotę, rašoma „Time“. – Baracko Obamos administracija, Didžioji Britanija ir Kanada svarsto tokią galimybę. Kai kas Vašingtone, pavyzdžiui, Arizonos senatorius Johnas McCane'as primygtinai to reikalauja. Vokietija, dabartinė Europos išorinės politikos lyderė, pasisako prieš tai. Šis nesusikalbėjimas atveria daug gilesnį konfliktą, mano apžvalgininkas Ianas Bremmeris.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) siūlomas kandidatas į gynybos sekretoriaus postą Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) teigia, kad vienas iš svarbiausių jo prioritetų bus rūpestis dėl Baltijos šalių saugumo siekiant atgrasyti Rusiją. „Suprantu, jog siunčiame rotacines pajėgas į Baltijos šalis, kad atgrasytume Rusiją nuo bet kokių avantiūrų“, – trečiadienį sakė A. Carteris Senato Ginkluotųjų tarnybų komitete.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

NATO karinė vadovybė ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai, regis, artėja prie sprendimo pasiųsti ginamosios ginkluotės Kijevo vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose, sekmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Nors B.Obama dar nėra apsisprendęs, ar skirti Ukrainai „letalinės pagalbos“, jo administracija vėl ėmėsi šio klausimo, suintensyvėjus mūšiams tarp Kijevo pajėgų ir Kremliaus palaikomų separatistų.

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.

 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) nurodė šią savaitę vyksiantis į Paryžių derybų, per kurias bus tariamasi dėl veiksmų, turinčių užkirsti kelią ekstremistų smurtui. J.Kerry viešės Prancūzijoje ketvirtadienį ir penktadienį.

Nors Baltieji rūmai ne vienus metus atidžiai kontroliuoja retus prezidento 16-metės dukters Malios Obamos (Malijos Obamos) viešus pasirodymus, internete išplito paslaptingas jos atvaizdas. Retą progą pažvelgti į asmeninę prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) vyresniosios dukters gyvenimo pusę suteikusioje nuotraukoje ji matoma vilkinti trikotažinius marškinėlius su Bruklino repo grupės „Pro Era“ pavadinimu.

Respublikonai, pasiryžę duoti atkirtį prezidento Baracko Obamos inicijuotoms reformos, antradienį perima kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose – pirmąkart per pastaruosius aštuonerius metus – atverdami areną grumtynėms dėl įvairiausių klausimų, pradedant sveikatos apsauga, baigiant aplinkosauga, kurios gali apkartinti paskutinius dvejus darbo metus Baltųjų rūmų šeimininkui ir nulemti jo politinį palikimą.

Vyriausybės tarpinstitucinė komisija, kuri spręs žydų bendruomenėms aktualius klausimus, turėtų būti įsteigta šių metų sausį, sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. „Galų gale suformavome visą komisijos sudėtį, kol kas dar neturėjome susitikimo - derinome kandidatūras. Joje yra daug garbingų mūsų partnerių iš žydų bendruomenės pusės, net pasauliniu mastu. Sausio mėnesį, aš manau, pradėsime veikti“, - BNS tvirtino A.Mačiulis, Jis bus šios komisijos vadovas.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

JAV Kongresas šeštadienį vieningai pritarė naujoms ekonominėms sankcijoms Rusijai ir letaliems ginklams Kijevui, nepaisydamas prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir griežtindamas Amerikos įstatymų leidėjų atsaką į Kremliaus remiamą separatizmą Ukrainoje.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus paskyros yra tarp daugiausiai abipusių ryšių „Twitter“ socialiniame tinkle turinčių pasaulio diplomatinių paskyrų, rodo 2014 metų „Twiplomacy“ tyrimas. Jo duomenimis, Lietuvos URM paskyra yra aštunta pagal tai, kiek jos sekamų ir ją sekančių diplomatinių paskyrų sutampa. L.Linkevičiaus paskyra šiame sąraše 45 – jos atitinkamai turi 64 ir 31 abipusį ryšį.

Teksasas kartu su 16 kitų valstijų trečiadienį pateikė ieškinį dėl JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos planų pasiūlyti iki 5 mln. dokumentų neturinčių migrantų apsaugą nuo deportacijos. Teksaso generalinis prokuroras Gregas Abbottas (Gregas Ebotas) sakė, kad B.Obamos vienašališki imigracijos reformos planai, pristatyti praeitą mėnesį ir turintys padėti apeiti Kongreso respublikonų daromas kliūtis, „trypia“ JAV konstituciją.

 Jungtinės Valstijos planuoja didinti neletalinę karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant pirmąją karinių visureigių „Humvee“ siuntą, tačiau nusprendė kol kas susilaikyti nuo Kijevo pajėgų aprūpinimo ginklais, pranešė JAV pareigūnai. Apie neletalinės pagalbos padidinimą Ukrainai, kurios pajėgos kaunasi su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose, tikriausiai bus paskelbta penktadienį per JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Kijeve.