Pagrindinė priežastis, anot leidinio, yra tokia: „Baltuosiuose Rūmuose buvo baiminamasi, kad jeigu Ukrainos kariuomenė pradės kovą Kryme, tai suteiks V. Putinui pateisinimą plataus masto kariniam puolimui Ukrainoje – ta pačia logika, kuria Maskva pasinaudojo 2008-ais, kai V. Putinas nusprendė į prevencinę Tbilisio valdžios ataką atsakyti Gruzijos puolimu, užimant nemažą dalį šios šalies teritorijos. Rusijos kariuomenė yra iki šiol okupavusi dvi Gruzijos sritis.
Anot žurnalistų duomenų, Krymo puolimas Vašingtoną tiesiog pribloškė: dar likus parai iki karinės operacijos JAV žvalgybos analitikai Kongresui pranešė, kad rusų kariuomenės sutraukimas prie sienų – tai blefas. Ukraina iš tiesų atsidūrė spąstuose, komentuoja „Atlantic Council“ viceprezidentas Damonas Wilsonas: „Bet kokia karinė Ukrainos reakcija prieš šiuos nežinomus rusų piliečius atitiktų Putino sukurtą koncepciją, anot kurios Ukrainos veiksmai kelia grėsmę rusų gyvybėms, ir tuomet jis būtų gavęs pagrindą paskelbti, kad rusų kariuomenė yra siunčiama suteikti pagalbą pavojuje atsidūrusiems rusams“.
Privačiuose pokalbiuose B. Obama amerikiečių įstatymų leidėjams pasakojo, kad jo sprendimas nesuteikti ukrainiečiams ginkluotę iš dalies yra susijęs su noru išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, cituojamas neįvardintas respublikonų politikas, kuris tariamai dalyvavo tokiuose pašnekesiuose.
Anot buvusio JAV pasiuntinio Rusijoje Michaelo McFaulo, „Putinas buvo nustebęs tuo, kaip lengvai jam atiteko Krymas, ir todėl, kai tai pavyko, jis nusprendė pasižiūrėti, ką dar galima padaryti, nusprendė rizikuoti“. Tokiu būdu buvo sukurtas separatistinio judėjimo Ukrainos rytuose pagrindas, mano M. McFaulas.
„Įsitikinimas, kad, vengiant konflikto su Maskva, galima numaldyti Putino agresiją, (…) nepasitvirtino, – teigia straipsnio autoriai. – Praėjo du metai ir Krymas praktiškai pamirštas, separatistiniai judėjimai, už kurių stovi Rusija, kontroliuoja dvi Ukrainos sritis, o trapioms paliauboms tarp dviejų konfliktuojančių pusių gresia krachas“.
2014-ųjų pradžioje daugelis ukrainiečių sutiko, kad karinis atsakas Rusijai yra pernelyg rizikingas, tačiau dabar požiūris pasikeitė. Ukrainos kariuomenė visur kariauja su Rusija, o Putinas ir vėl grasina tolimesniu veržimusi, kad Vakarai, išsigandę, nustotų tiekti pagalbą (Ukrainai). Jeigu pagalba neateis, Putinas gali nuspręsti, kad ir dar stipresnio veržimosi metu jam už tai neteks susimokėti“, – konstatuoja savo straipsnyje Joshas Roginas ir Eli Lake.
