„Galų gale suformavome visą komisijos sudėtį, kol kas dar neturėjome susitikimo - derinome kandidatūras. Joje yra daug garbingų mūsų partnerių iš žydų bendruomenės pusės, net pasauliniu mastu. Sausio mėnesį, aš manau, pradėsime veikti“, - BNS tvirtino A.Mačiulis, Jis bus šios komisijos vadovas.
Vyriausybės kanceliarija BNS nurodė, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra informavusi, kokie klausimai komisijoje turėtų būti sprendžiami - atsižvelgiant į tai, į komisija bus deleguojami užsienio reikalų, vidaus reikalų, kultūros, švietimo ir mokslo bei teisingumo viceministrai, Kultūros paveldo departamento, Savivaldybių asociacijos atstovai. Taip pat komisijos sudėtyje bus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žydų bendruomenių atstovai, joje bus nagrinėjami istorinio ir kultūrinio žydų paveldo, holokausto ir jo įamžinimo, tolerancijos, švietimo klausimai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad kol kas iki galo nėra apsispręsta, ką į komisiją deleguos bendruomenė, tačiau svarstomos ir tarptautinių organizacijų atstovų kandidatūros, tarp jų - JAV Paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos narys bei Amerikos žydų jungtinio paskirstymo komiteto vicepirmininko vykdomasis pavaduotojas Herbertas Blockas (Herbertas Blokas).
„Bus nebūtinai bendruomenės tarybų ar valdybų nariai, bet tiesiog žmonės, kurie susiję su mokslu, su švietimu, paveldu iš Lietuvos pusės - mes prašome ir tarptautinių organizacijų žydų atstovų, kad jie dalyvautų tokioje komisijoje. Herbertas Blockas yra Baracko Obamos (JAV prezidento Barako Obamos) komisijos paveldui narys. Jis yra litvakas, mes glaudžiai bendradarbiaujame. (...) Mes labai prašysime, kad didžiausių tarptautinių žydų organizacijų atstovai dalyvautų šios komisijos darbe ne dėl to, kad jie atvyktų čia ir komanduotų, bet dėl to, kad jie geriausiai žino savo gyventojų lūkesčius“, - sakė ji.
F.Kukliansky nurodė, kad darbo grupė turėtų ieškoti sprendimų dėl žydų kapinių sutvarkymo, masinių žudynių vietų įamžinimo, taip pat dėl platesnio žydų istorinio ir kultūrinio paveldo pristatymo Lietuvos švietimo sistemoje. Komisija esą nagrinėtų ir „politines bei teisines galimybes dėl nusavintos privačios nuosavybės kompensavimo“.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovė teigė nesitikinti, kad darbo grupei bus suteiktos realios sprendimo galios, ji esą turėtų būti skirta daugiau diskusijoms.
„Aš nežinau, kokius įgaliojimus Vyriausybė suteiks tai komisijai, bet jokia valstybė, vyriausybė tam tikram tikslui sudarytai komisijai negali suteikti tokiai komisijai administracinių įgaliojimų. Aišku, kad tai yra derybų, konsultacijos pozicija. Man tai net labiau patinka, nes derybų būdu galima išspręsti net aštriausią klausimą protingai, be didelių triukšmų“, - sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Steigti darbo grupę nuspręsta rugsėjo pabaigoje, po Vyriausybės kanclerio A.Mačiulio susitikimo Vilniuje su Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktoriumi Andrew Bakeriu (Endriu Beikeriu).
A.Bakeris BNS yra apgailestavęs, kad Lietuvoje informacija apie žydus susijusi tik su holokaustu, o tarptautinė žydų bendruomenė pasigenda daugiau informacijos apie litvakų indėlį į Lietuvos istoriją ir įvairias gyvenimo sritis.
Istoriniuose šaltiniuose apie žydų kūrimąsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje užsimenama jau XIV amžiaus pabaigoje, dažniau žydų kvartalai miestuose imti skirti nuo XVI amžiaus pradžios, o XVII amžiaus vidurio tokia gyvenimo forma tapo visuotine.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Pagal 2011 metais priimtą Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti 128 mln. litų kompensaciją žydų bendruomenėms.
Šie pinigai turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
