Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.
„Kad ir koks būtų derybų galutinis rezultatas, mes esame nugalėtojai“, – 30-metis Behrangas Alavi (Behrangas Alavis) sakė Vali Asro prospekte apie 1 val. vietos (23 val. 30 min. Lietuvos) laiku, aplink žmonėms triukšmingai linksminantis.
„Dabar galėsime gyventi normaliai, kaip visas likęs pasaulis“, – pridūrė jis, o žmonės pirštais demonstravo pergalės ženklą ir tradiciškai šoko, mojuodami baltomis nosinaitėmis.
Džiaugsmas prasiveržė po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) paskelbė, kad per derybas su Vakarų šalimis buvo susitarta dėl pagrindinių išsamios branduolinės programos parametrų, tikintis, kad galutinė sutartis bus suderinta iki birželio 30 dienos.
„Sprendiniai rasti. Esame pasiruošę nedelsiant pradėti darbą dėl (galutinės sutarties) dokumento projekto“, – jis parašė pirmoje per pastarąsias dienas savo „Twitter“ žinutėje. Nors tuo socialiniu tinklu Irane oficialiai draudžiama naudotis, „Twitter“ prieinamas milijonams iraniečių, naudojančių neteisėtas programas.
Vėliau ministras per tiesioginę televizijos transliaciją perskaitė pranešimą persų kalba, skelbdamas, kad buvo atvertas užbaigti 12 metų trukusią krizę ir atšaukti sankcijas, kurios smarkiai varžė Irano ekonomiką bei sukėlė sunkumų milijonams žmonių.
26 metų Fatemeh Hashemian (Fatemė Hašemian) sakė, kad susitarimas dėl branduolinės programos padėtų užsieniečiams vertinti Iraną palankesnėje šviesoje.
„Noriu, kad Iranas kasdien pasiektų tokią pažangą ir kad mūsų šaliai nebebūtų taikomos sankcijos, – pridūrė ji. – Tikiuosi, kad bus ištrintas klaidingas Irano įvaizdis. Ir kad mūsų ryšiai su pasauliu pagerės.“
Dar vienu ženklu, kad šis susitarimas gali įgyti istorinę reikšmę, buvo Irano valstybinės televizijos sprendimas tiesiogiai transliuoti JAV prezidento Baracko Obamos komentarus apie tą sutartį iš Baltųjų rūmų, jo žodžius verčiant į persų kalbą.
Kalbant B.Obamai, jauni iraniečiai darėsi asmenukes su prezidento atvaizdu fone ir skelbė tas nuotraukas „Twitter“ žinutėse.
Nors vilčių padaugėjo, kai kurie iraniečiai sakė nesitikintys, kad kas nors pasikeis, kol bus pasirašyta galutinė sutartis.
„Dar niekas nėra aišku, kol pamatysime, kaip tai veikia“, – sakė 39 metų inžinierius Reza Riahizadeh (Reza Riahizadė), kuris žiūrėjo televizijos transliaciją namuose su savo šeima.
„Jie gali išsisukti nuo sankcijų atšaukimo. To niekas nežino. Niekas nebus aišku, kol visa tai taps tikrove“, – pridūrė jis.
JAV ir ES atšauks sankcijas, kai JT patvirtins, kad Iranas laikosi sutarties dėl branduolinės programos
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga atšauks visas sankcijas, susijusias su Teherano branduoline programa, kai Jungtinių Tautų priežiūros agentūra patvirtins, kad Iranas laikosi visų susitarimo, turinčio apriboti jo branduolinę veiklą, sąlygų, ketvirtadienį nurodė ES ir Irano derybininkai.
„Europos Sąjunga nutrauks visų su branduoline (programa) susijusių ekonominių bei finansinių sankcijų vykdymą, taip pat Jungtinės valstijos nutrauks visų su branduoline (programa) susijusių ekonominių bei finansinių sankcijų taikymą – vienu metu, kai TATENA patvirtins, kad Iranas vykdo visus savo esminius įsipareigojimus dėl branduolinės (programos)“, – sakė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini, turėdama omenyje JT Tarptautinę branduolinės energetikos agentūrą.
Iranas ir galingosios šalys paklojo pamatą išsamiai sutarčiai dėl branduolinės programos
Iranas ir galingosios šalys ketvirtadienį, po aštuonias dienas Šveicarijoje vykusio derybų maratono, pasiekė politinį pagrindų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo bent dešimtmečiui.
Šis preliminarus susitarimas atveria kelią deryboms dėl tolesnės išsamios sutarties, kuri turi išsklaidyti Vakarų šalių nuogąstavimus, jog Iranas siekia pasigaminti atominių bombų. Mainais Vakarų šalys atšauktų ekonomines sankcijas, paskelbtas šiitiškai respublikai.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) savo pranešime pažymėjo, kad buvo pasiektas „geras susitarimas“ ir lygino jį su branduolinės ginkluotės mažinimo sutartimis, kurias jo pirmtakai buvo sudarę su Sovietų Sąjunga ir kurios „padarė mūsų pasaulis saugesnį“ per Šaltąjį karą.
„Šiandiena Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais pasiekė istorinį susitarimą su Iranu, kuris, jeigu bus visiškai įgyvendintas, užkirs jam kelią įgyti branduolinių ginklų“, – pareiškė B.Obama.
Susitarimo santraukoje sakoma, kad Iranas daugiau negu dviem trečdaliais sumažins urano sodrinimui naudojamų centrifugų skaičių, taip pat demontuos Arako sunkiojo vandens reaktorių, kuriame gali būti gaminamas plutonis ir leis tarptautiniams inspektoriams vykdyti nuodugnią jo branduolinės programos priežiūrą.
Derybų šalys susitarė, kad Iranas urano sodrinimą vykdys tik Netanzo branduoliniame komplekse ir kad Fordo kompleksas, esantis netoli Kumo miesto, bus paverstas branduolinės fizikos ir technologijų tyrimo centru.
„Šiandien atlikome lemiamą žingsnį; nustatėme parametrus“, – per spaudos konferenciją Šveicarijos mieste Lozanoje sakė Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
„Visų šalių politinis ryžtas, gera valia padarė tai įmanoma“, – pridūrė ji.
„Tai lemiamas sprendimas pakloti sutartą pamatą bendro išsamaus veiksmų plano galutiniam tekstui. Dabar galime rengti (galutinės sutarties) teksto projektą ir priedus“, – pabrėžė F.Mogherini, kuri atliko koordinatorės vaidmenį šešių galingųjų šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos) vardu.
Politinis pagrindų susitarimas, kuriam griežtai priešinosi JAV sąjungininkas Izraelis, numato, kad apribojimai Irano vykdomam urano sodrinimui galios 10 metų.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamasdas Džavadas Zarifas) perspėjo: „Dar reikės laiko, kad atsidurtume ten, kur norime būti.“
Vienas Vakarų šalių pareigūnas sakė, kad šalys susitarė, jog išsamioje sutartyje bus nustatyta, jog Iranas turės sumažinti didžiosios dalies savo turimų urano atsargų prisodrinimo laipsnį arba išgabenti tas atsargas į užsienį, o tolesniam sodrinimui galės naudoti tik 6 000 centrifugų vietoje dabar turimų 19 000.
„Nebus kitų urano sodrinimo objektų, išskyrus Netanzą, – sakė F.Mogherini. – Kadangi Iranas siekia kurti branduolines technologijas vien taikiems tikslams, jo galimybė sodrinti ir laikyti branduolines medžiagas bus apribotos. Tie apribojimai galios nustatytą laikotarpį.“
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) bus įpareigota prižiūrėti, kaip vykdomas šis susitarimas.
Šis susitarimas, pasiektas po aštuonias dienas trukusių intensyvių derybų, kurios buvo pratęstos, kai antradienio vidurnaktį sukako anksčiau nustatytas galutinis terminas, turėtų tapti pagrindu galutinei sutarčiai, kurią bus siekiama sudaryti iki birželio 30 dienos.
Vakarų šalys sako, kad smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas atominiams užtaisams gaminti ir kad jos nori užkirsti kelią tokiam scenarijui Irane. Tuo tarpu Teheranas teigia norintis vystyti tik taikią branduolinės energetikos programą.
Šios derybos buvo palankiausia galimybė užtikrinti Vašingtono ir Teherano diplomatinį suartėjimą po 1979 metų Irane įvykusios islamo revoliucijos, tačiau bet kokia potenciali sutartis yra skeptiškai vertinama konservatyviųjų jėgų abiejose šalyse. JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytose taip pat nusiteikę skeptiškai – ypač Izraelis ir Saudo Arabija.
Izraelio strateginių reikalų ministro Yuvalio Steinitzo (Juvalio Šteinico) pranešime, paskelbtame po to, kai buvo paskelbta apie Šveicarijoje pasiektą proveržį, sakoma: „Šypsenos Lozanoje yra atitrūkusios nuo prastos tikrovės, kurioje Iranas atsisako daryti kokių nors nuolaidų branduoliniu klausimu ir toliau grasina Izraeliui bei visoms kitoms šalims Artimiuosiuose Rytuose.“
„Mes tęsime savo pastangas aiškinti ir įtikinėti pasaulį, vildamiesi užkirsti kelią blogai (galutinei) sutarčiai“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M.J.Zarifas sakė, kad naujasis susitarimas nepadarys jokios įtakos kitiems Irano ir JAV santykių aspektams.
„Tai buvo mėginimas išspręsti branduolinį klausimą. ... Mūsų ir Jungtinių Valstijų požiūriai smarkiai nesutampa“, – perspėjo jis.
„Praeityje tarp mūsų atsirado abipusis nepasitikėjimas. ... Taigi, tikiuosi, kad drąsus (naujojo susitarimo) įgyvendinimas gali iš dalies atkurti pasitikėjimą. Bet visi turime palaukti ir pažiūrėti“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama
