J. Kerry vizitas vertinamas įvairiai
Per susitikimą su V. Putinu ir S. Lavrovu šalys apsvarstė įvairius Rusijos ir Amerikos santykių klausimus, situaciją Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, su Iranu susijusias problemas, taip pat aptarė Sirijos konflikto sprendimo būdus ir kitus globalius abiem šalims rūpimus klausimus.
Per susitikimą S. Lavrovas padovanojo J. Kerry marškinėlius su Pergalės šventės simbolika, bulvių ryšelį ir pomidorų. Pasak Rusijos diplomatų, padovanotos daržovės yra „tolimos giminaitės“ tų, kurias J. Kerry atvežė S. Lavrovui pernai.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šį svarbų vizitą J. Kerry surengė palankiausiu V. Putinui metu: rublio kursas atsigauna, o pats V. Putinas tebėra itin populiarus savo šalyje. Susitikimas vyko kaip tik tą dieną, kai Boriso Nemcovo bendražygis Ilja Jašinas paskelbė garsiąją B. Nemcovo ataskaitą, kurioje pateikiami Ukrainoje žuvusių Rusijos armijos karių skaičiai pagal pajėgų rūšis, dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, nurodomos kai kurių žuvusiųjų palaidojimo vietos ir t. t.
Taigi didžiausias tiek Vakarų, tiek Rusijos žiniasklaidos dėmesys buvo nukreiptas į vizitą, o ne į šios ataskaitos paviešinimą. Juokaujama, kad J. Kerry padarė didžiulę paslaugą V. Putinui.
O žinomas rusų politologas Stanislavas Belkovskis pareiškė, jog J. Kerry vizitas buvo paguoda V. Putinui, kad šis pasijustų geriau po Vakarų valstybių vadovų įskaudinimo: JAV prezidentas Barackas Obama, kaip ir kiti Vakarų valstybių vadovai, neatvyko į Rusijoje vykusias pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ųjų metinių iškilmes. Šį žingsnį daugelis vertina kaip JAV atsaką Maskvai dėl karinės invazijos Ukrainoje.
Pats S. Lavrovas derybas apibūdino žodžiu „nuostabios“, o Kremliaus atstovai pareiškė, kad pastebėjo „pirmus susikalbėjimo požymius“ tarp JAV ir Rusijos.
Nuomonių apie šį vizitą sklandė įvairių, netgi buvo teigiama, kad JAV diplomatija pasisuko 180 laipsniu kampu, mat iki šiol JAV pasisakė už naujų sankcijų Rusijai įvedimą ir ginklų tiekimą Ukrainai tuo atveju, jeigu Rusija negrąžins Ukrainai aneksuoto Krymo.
Po susitikimo su V. Putinu ir S. Lavrovu J. Kerry pareiškė, kad krizė Ukrainos rytuose turi būti įveikta tik politinių derybų keliu, o JAV ir ES paskelbtos sankcijos Rusijai bus panaikintos tik tada, kai bus įgyvendinti visi Minsko susitarimo punktai.
Kita vertus, JAV diplomatijos vadovo vizito negalima vertinti tik kaip JAV noro įsiteikti V. Putinui. Prieš susitikimą J. Kerry akcentavo, kad jo vizitas šiuo sudėtingu abiem šalims metu yra pastangos užmegzti politinį dialogą su Rusija, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų galima išspręsti kritinės padėties Ukrainoje problemas.
Tai, kad kalbėti su Rusijos Federacijos prezidentu V. Putinu atvyko ne JAV prezidentas, rodo aiškią B. Obamos poziciją Kremliaus vadovo atžvilgiu. Leidžiama suprasti, kad B. Obama nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos vadovu tol, kol realiai nebus sprendžiamos konflikto Ukrainoje problemos. O tai, kad Putinas susitiko su J. Kerry, rodo Rusijos suinteresuotumą neprarasti aukščiausio lygmens diplomatinių kontaktų su JAV.
Rusų finansininkas ir apžvalgininkas Slava Rabinovičius, remdamasis šaltiniu Federalinėje saugumo tarnyboje, ukrainiečių tinklalapyje obozrevatel.com parašė, kad „JAV diplomatijos vadovas J. Kerry perdavė prezidentui Vladimirui Putinui „paskutinį Amerikos įspėjimą“ prezidento Baracko Obamos, kuris asmeniškai nenori kalbėtis su Rusijos vadovu, pavedimu“. Pasak Rusijos ekonomisto, pasitarimo metu J. Kerry išliko kategoriškas: „tai štai, pone Putinai, užmirškite žodį „Mariupolis“. Jeigu įeisite ten – o ten bus kai kurie Amerikos kariai. Bus ataka prieš juos – bus precedentas: pirmą kartą per visą istoriją Rusijos kariai atakuos amerikiečius karius. [...] Mes suguldysime į karstus šimtą tūkstančių jūsų karių [...], įvesime griežčiausias sankcijas ir atjungsime nuo SWIFT“. Nelabai aišku, kiek patikimas yra tinklalapio obozrevatel.com šaltinis ir kiek jo išraiškingi žodžiai atitinka tiesą, tačiau visiškai tikėtina, kad J. Kerry atvežė V. Putinui rimtą įspėjimą apie galimas pasekmes, jei Rusija toliau eskaluos konfliktą Ukrainoje.
JAV ir Rusija laikosi vieningo Ukrainos konflikto sprendimo kelio
Taigi, svarbiausias klausimas per J. Kerry, V. Putino ir S. Lavrovo susitikimą buvo Ukrainos konfliktas. Nors Rusija ir JAV nesutaria dėl konflikto ištakų, o JAV vis dar laiko Rusiją konflikto kaltininke, abi šalys, atrodo, yra nusiteikusios krizę Ukrainoje spręsti politinio dialogo keliu įgyvendinant Minsko susitarimus.
„Yra tam tikrų prieštaravimų ir skirtumų tarp Rusijos ir JAV dėl Ukrainos krizės ištakų ir jos dabartinės raidos vertinimų, tačiau abiejų šalių nuomonė dėl klausimo sprendimo vieninga – Ukrainos konfliktą reikia spręsti taikiais būdais, išsamiai ir visiškai įgyvendinant Minsko susitarimus“, – po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Lavrovas. Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad reikia pradėti visavertį dialogą Kijeve, Donecke ir Luhanske, deramai atsižvelgiant į šių teritorijų gyventojų nuomonę.
Po susitikimo su V. Putinu ir S. Lavrovu J. Kerry pareiškė, kad JAV ir ES paskelbtos sankcijos Rusijai bus panaikintos tada, kai bus įgyvendinti visi Minsko susitarimo punktai.
„Visų pirma iš Donecko srities turi būti išgabenta visa ginkluotė, sritis turi būti demilitarizuota ir stebima ESBO. Antra, privaloma Minsko politinių darbo grupių diskusija dėl rinkimų Donbase, kurie turi atitikti Ukrainos konstituciją. Ukraina privalo decentralizuoti regioną. Humanitarinė pagalba turi gauti didesnę judėjimo laisvę. Be abejo, norėtume, kad būtų paleisti politiniai kaliniai, įskaitant Nadią Savčenko. Visi kroviniai, įskaitant Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto krovinius bei humanitarinius krovinius, kurie keliauja į Ukrainą, privalo būti tikrinami “, – J. Kerry vardijo privalomas sąlygas po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje.
J. Kerry pabrėžė, kad visi paminėti sprendimai turėtų būti priimti greitai, jie turi būti realūs, nes tik realūs veiksmai duos Vakarams pasitikėjimo, jog Minsko susitarimai bus visiškai įgyvendinti ir konfliktas gali būti galutinai išspręstas taikiu keliu.
Po susitikimo Sočyje J. Kerry nuvyko į Turkiją, į NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Antalijoje.
NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime – griežta pozicija Rusijos atžvilgiu
Gegužės 13–14 dienomis Antalijoje, Turkijoje vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kur buvo tariamasi dėl papildomų saugumo priemonių rytinėse ir pietinėse Aljanso šalyse įgyvendinimo. Prieš susitikimą Antalijoje J. Kerry pareiškė, kad padėties rytų Ukrainoje sprendimas yra prioritetinis NATO klausimas.
Susitikime Antalijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė Rusijos atsakomybę dėl krizės rytų Ukrainoje: „[...] Rusija yra atsakinga už agresyvius veiksmus Ukrainoje, ji neteisėtai aneksavo Krymą ir destabilizavo situaciją rytų Ukrainoje. Pagrindinis NATO tikslas yra apginti ir apsaugoti visas sąjungininkes nuo grėsmių, todėl mes padidinome savo pajėgas rytiniame Aljanso flange [...] oro policijos pajėgas bei laivyną Baltijos ir Juodojoje jūrose, rengiame daugiau pratybų, nes privalome vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus [...] ir tai yra atsakas į tai, ką mes matome darant iš Rusijos pusės“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
J. Kerry Antalijoje papasakojo apie Sočyje su V. Putinu ir S. Lavrovu pasiektus susitarimus ir JAV poziciją Ukrainos konflikto klausimu. „Rusija, Ukraina ir separatistai privalo pasiekti paliaubas. Turime pamatyti skubų, realų ir visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą‘‘,– kalbėjo JAV diplomatijos vadovas.
Minsko susitarimų įgyvendinimo svarbą pabrėžė ir J. Stoltenbergas: „Mes raginame Rusiją nustoti teikti paramą separatistams, atitraukti savo pajėgas iš rytų Ukrainos. Veiksmai kalba geriau už žodžius, dabar yra laikas veikti, ir skubiai“.
Svarstant sankcijų Rusijai klausimą Antalijoje buvo pabrėžta, kad jos yra būtinos siekiant užtikrinti taiką Ukrainoje. Jų bus laikomasi tol, kol nebus iki galo įgyvendinti Minsko susitarimai. Naujos sankcijos kol kas nebus taikomos.
Kremliaus propaganda dirba visu pajėgumu
Ne paslaptis, kad Kremliaus propaganda J. Kerry vizitą žaibiškai panaudojo savo naudai, pateikdama susitikimus kaip Rusijos pozicijos teisingumo įrodymą. Kremlius kaltę dėl šalies ekonomiką spaudžiančių sankcijų nori suversti Amerikai ir NATO, kurios visada stengėsi laikyti Rusiją „parklupdytą“.
Ir iš tiesų, kaip pabrėžia rusų sociologai, tokio antiamerikietiško nusiteikimo Rusijoje nebuvo net sovietmečiu. Kremlius aktyviai formuoja nuomonę, kad V. Putino dėka Rusija „keliasi nuo kelių“ ir vėl tampa viena svarbiausių pasaulio valstybių. Akcentuojama ir tai, kad būtent amerikiečiai atvyko pas V. Putiną, o šis juos, nusikaltusius dviejų šalių draugystei, atlaidžiai priėmė.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad JAV bendrovės vis dar nusiteikusios užsiimti verslu Rusijoje. „Boeing“, „Ford“, „Coca Cola“, „PepsiCo“, „Mars“, „Chevron“, „ConocoPhillips“ ir kitos bendrovės, investavusios čia daug lėšų, norėtų išlaikyti savo padėtį Rusijoje“, – pridūrė ministerijos atstovas. Antrindamas šiems pranešimams Kremliaus vadovas teigia, kad verslininkai – pragmatiški žmonės, štai kodėl jie nesitraukia iš Rusijos rinkos.
O Vakaruose vyrauja nuomonė, kad amerikiečių pareigūnų vizitai į Rusiją tik patvirtina, jog JAV jokiu būdu nenori kovoti su šia šalimi. Štai J. Kerry per vizitą Sočyje S. Lavrovui padovanojo portfelį, pilną pastarojo laikotarpio rusiškų laikraščių iškarpų su straipsniais, nukreiptais prieš Ameriką. Taigi, JAV taip parodė savo požiūrį į Kremliaus propagandą, tačiau kaip tik ši detalė buvo nutylėta Rusijos žiniasklaidos.
Ukrainai situacija nemaloniausia
Vis dėlto pačioje nepatogiausioje situacijoje po Putino ir Kerry derybų atsidūrė Ukraina. Ukrainos prezidentas P. Porošenka Kijevo armijos atstovams atvirai pareiškė, kad Donecko oro uostas būtinai bus sugrąžintas Ukrainai. Tokios drąsos priežastis galbūt buvo JAV pažadas reikalui esant būtinai apginti.
Tačiau įvyko netikėtumas – JAV pakeitė savo poziciją. JAV galutinai pritarė Europos ir Rusijos Minsko susitarimams, kurių sąlygas Maskva, Berlynas, Paryžius ir, žinoma, Ukraina tris mėnesius derino po paliaubų pasirašymo Minske. Didžiausios Europos šalys artimiausiu metu tikisi priimti principinius sprendimus dėl Ukrainos krizės. JAV galbūt pajuto grėsmę per stipriai išsišokti eskaluojant konfliktą, todėl nutarė pritarti taikiam konflikto sprendimui.
J. Kerry vizitas – nemaloni žinia Lietuvai
JAV valstybės sekretoriaus vizito išvakarėse Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas patvirtino Lietuvos parlamentaro Gabrieliaus Landsbergio ataskaitą apie ES ir Rusijos santykius. Rekomendacinėje ataskaitos dalyje pasiūlyta įvesti Rusijai naujas sankcijas ir pradėti NATO tiekti ginklus Ukrainai. Ginkluotė Kijevui būtų tiekiama tuo atveju, jei Maskva negrąžintų Krymo Ukrainai.
Iš Rusijos retorikos visiškai aišku, kad Krymo ji Ukrainai geruoju tikrai neatiduos. Kremlius supranta, jog dviejų milijonų Krymo gyventojų valios išreiškimas referendumu (nors jo teisėtumas tarptautiniu požiūriu labai abejotinas), kuriame jie pritarė Krymo prisijungimui prie Rusijos Federacijos, yra svarus argumentas. Taigi, jeigu V. Putinas pažabos savo apetitą ir vykdys Minsko susitarimus, panašu, kad Krymas ilgam laikui gali likti po Rusijos sparnu, o ši galės džiaugtis pasibaigusiomis sankcijomis ir šiltėjančiais santykiais su Vakarais.
