stanislavas belkovskis

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Vakarų šalių spec. tarnybos surinko įrodymus dėl Rusijos dalyvavimo bandyme įvykdyti valstybės perversmą Juodkalnijoje, praneša leidinys „Telegraph“, remiantis šaltiniais Didžiosios Britanijos valdžioje. „Telegraph“ pašnekovas pranešė, kad valstybės perversmas Juodkalnijoje, organizuotas su Rusijos piliečių pagalba, turėjo įvykti praėjusiųjų metų spalio 16-ąją. JAV ir Didžiosios Britanijos spec.

Rusijos valdininkams, net ir paties aukščiausio lygio, rekomenduojama susigrąžinti užsienyje besimokančius vaikus, praneša leidinys „Znak“. Leidinys pažymi, kad valdžios atstovams nesiūloma laukti, kol mokslai bus baigti, o atsivežti savo vaikus „dabar pat – pervedant juos į Rusijos aukštąsias mokyklas“. Į tėvynę taip pat turėtų grįžti ir deputatų bei valdininkų tėvai, jeigu vyresnioji karta dėl kažkokių priežasčių gyvena užsienyje.

Britų ir JAV žurnalistai pasidomėjo Rusijos prezidento ir jo artimųjų pajamomis ir, rodosi, nesirengia apsiriboti keliais paprastais klausimais Kremliui. Vakarų šalys Rusijos prezidento ryšius su verslo elitu laiko jo silpnąja vieta, į kurią ir turėtų smogti sankcijos, įvestos dėl pradėto karo Ukrainoje. „The Times“ pažymi, kad Vašingtono sankcijos, skirtingai nuo Europos, nutaikytos į V. Putino ir jo aplinkos senus draugus ir bendražygius.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

Dar 2011 metais apsuptas žiniasklaidos atstovų Vladimiras Putinas išniro iš tamsaus Juodosios jūros vandens rankoje laikydamas atrastas senoves lobio liekanas. Vėliau paaiškėjo, kad šis atradimas tebuvo viešųjų ryšių triukas. Jūroje jis neatrado jokio istorinio palikimo. Tačiau pats triukas pasiteisino. V. Putinas dar kartą pasirodė kaip neliečiamas Rusijos lyderis, kuris nesidrovi demonstruoti savo apnuogintą krūtinę, sugeba užmigdyti tigrą ir yra neįveikiamas dziudo kovotojas.

Šaltojo karo gūsis dvelktelėjo dar pernai, kai Rusija pakėlė į orą savo naikintuvus. Rusų tankams įvažiavus į Gruziją, apie šaltojo karo sugrįžimą prabilo visas pasaulis. Pernai pirmą kartą nuo sovietinių laikų rusų naikintuvai vėl pasirodė Vakarų zonoje, per plauką priartėjo prie Didžiosios Britanijos, praskrido pro Amerikos lėktuvnešį „Nimitz“ ir net pro vieną negyvenamą Japonijos salą.

Iš Rusijos prezidento posto besitraukiant Vladimirui Putinui ir į jį žengiant pirmajam vicepremjerui Dmitrijui Medvedevui, Kremliuje prasideda arši kova dėl galios ir pinigų, skelbia „Newsweek“. D. Medvedevas Rusijos prezidentu bus inauguruotas gegužės 7 dieną vyksiančių iškilmių metu.

Vladimiro Putino valdymo metai Rusijoje gali būti pavadinti naujos kartos oligarchų iškilimo metu. Naujieji milijardieriai bei milijonieriai gali džiaugtis savo neribotais turtais tol, kol nesikiša į politiką, skelbia „The Guardian“. V. Putino režimas negailestingai persekiojo ir siekė apsivalyti nuo Boriso Jelcino laikų oligarchų. Tačiau čia pat sužydėjo nauji oligarchai. Šiuo metu Rusijoje yra daugiau nei 100 žmonių, kurių turto vertė siekia daugiau nei 1 mlrd. dolerių.

Europa turi atsakyti į rimtą iššūkį – Vladimiro Putino pasitraukimą iš prezidento pareigų. Po Boriso Jelcino atsistatydinimo ir V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje susiformavo įtakingų, beveik be išimties niekieno nerinktų žmonių klanas.

Iki Vladimiro Putino pasitraukimo iš prezidento posto liko vos keli mėnesiai, o Kremliuje auga vidinės klanų kovos dėl vietos po saule būsimojo įpėdinio Dmitrijaus Medvedevo pašonėje, praneša „The Guardian“.Slapti „caro“ turtai„The Guardian“ iš patikimų šaltinių sužinojo, kad V. Putinas disponuoja slaptu, niekur viešai nedeklaruotu 40 mlrd. dolerių turtu. Manoma, kad šis turtas saugiai ilsisi Šveicarijoje bei Lichtenšteine.

Buvusio KGB karininko straipsnyje reiškiamas susirūpinimas dėl vyriausybinius postus užimančių aukštų Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų grumtynių, rašo JAV dienraštis „Los Angeles Times“. Daug metų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pažįstamas buvęs KGB karininkas antradienį pareiškė, kad esamų ir buvusių specialiųjų tarnybų karininkų, užimančių įvairiais pareigas vyriausybėje, nesantaika Rusijoje gali sukelti politinį nestabilumą.

Prieš metus – dar buvo likęs geras laiko tarpas iki dabartinės „antigruziniškos kampanijos“ – Gruzijos konfliktų reguliavimo ministras Georgijus Chaindrava, diskutuodamas televizijoje su Rusijos Dūmos deputatu Viktoru Alksniu, leido sau kalbėti itin griežtai. „Šiandien Rusijoje – fašizmas. Jūs savo šalyje žudote žmones dėl priklausymo kuriai nors tautai, – kėlė balsą Gruzijos ministras. – Mes draugausime su demokratine Rusija, o ne su fašistine Rusija, kuriai jūs atstovaujate.

Pasaulio visuomenė lengviau atsiduso – Ukrainos žmonės aiškiai patvirtino savo vakarietišką kryptingumą. Pavyko jų bandymas laisvintis iš korumpuotos prezidento Leonido Kučmos valdžios, kurią įtvirtino sovietinė nomenklatūra. Tikėkimės, kad prezidento rinkimus niekam abejonių nekeliančia apie 10 proc. persvara laimėjęs Viktoras Juščenka sutelks žmones demokratinėms permainoms. Nepaisant gana įspūdingos pergalės (negalutiniais duomenimis 54 proc. — 43 proc.

Ukrainoje žlunga ne vien kažkoks Kremliaus atvirai paremtas kandidatas Viktoras Janukovičius. Ukrainoje žlunga valdomosios demokratijos sistema, kokią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų įdiegti pačioje Rusijoje ir jos įtakos sferose. Ukraina - jau antroji valdomosios demokratijos eksporto nesėkmė. Šįmet Kremliui nepavyko prastumti savo kandidato į prezidentus Abchazijoje (http://www.apn.

Rusijoje gerai žinomas ir dar geriau apmokamas (bent kaip pats teigia) politologas Stanislavas Belkovskis tapo populiarus ir Lietuvoje. Jo mintys apie prezidentinį skandalą yra įdomios ir vertos atidesnio žvilgsnio. Stanislavo Belkovskio žodžiai stebuklingai pildosi. Štai praeitų metų pavasarį parašė straipsnį apie tai, kad oligarchai rengia sąmokslą Rusijoje. Rezultatas - nepaklusnusis Michailas Chodorkovskis pateko už grotų, o likusieji oligarchai keliaklupsčiauja prieš Kremlių.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po naftos magnato Michailo Chodorkovskio arešto vertėtų savęs paklausti vienintelio dalyko: kaip tvirtai jis valdo padėtį? Pirmadienį, kai "Jukos" vadovas žingsniais matavo kalėjimo kamerą, V.Putinas pareiškė, kad jei Generalinė prokuratūra išdavė orderį suimti milijardierių, vadinasi, ne be pagrindo.

Grupė Rusijos politologų, susivienijusių į Nacionalinės strategijos tarybą (NST), ketina pateikti paklausimą šalies Konstituciniam Teismui, ar atitinka Konstitucijos normas įstatymai, kuriais remiantis vyko privatizacija Rusijoje, pranešė Tarybos vadovai.

Nacionalinės strategijos tarybos (NST) generalinis direktorius Stanislavas Belkovskis mano, kad Rusijos valdžios ir "Jukos" konfliktas kilo dėl to, kad oligarchų interesai nesutampa su valstybės interesais.