Šaltojo karo gūsis dvelktelėjo dar pernai, kai Rusija pakėlė į orą savo naikintuvus. Rusų tankams įvažiavus į Gruziją, apie šaltojo karo sugrįžimą prabilo visas pasaulis.
Pernai pirmą kartą nuo sovietinių laikų rusų naikintuvai vėl pasirodė Vakarų zonoje, per plauką priartėjo prie Didžiosios Britanijos, praskrido pro Amerikos lėktuvnešį „Nimitz“ ir net pro vieną negyvenamą Japonijos salą. Tokijas skubiai pakėlė du tuzinus savo naikintuvų įsibrovėliams nuvyti, o Rusijos karinės aviacijos generolas majoras Pavelas Andropovas pareiškė: „Mūsų užduotis - parodyti: jei jau galime skraidyti toli, galime toli ir gabenti ginklus.“
Po invazijos į Gruziją 1,1 mln. kareivių turinti Rusijos armija vėl atsidūrė dėmesio centre. Jos laivynas manevruoja Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, o vasarį iš statyklos išplaukė pirmas naujosios kartos povandeninis laivas „Jurijus Dolgorukis“, galintis paleisti 16 atominių raketų ir neišnirti į paviršių 100 dienų.
Kremliaus užmojai didėja
Engelso miestas, kuriame gyvena 200 tūkst. žmonių, yra už 350 kilometrų nuo Samaros. Jo oro uoste dislokuota 37-osios strateginės oro laivyno armijos 22-oji bombonešių divizija, kurios paskirtis - branduolinio konflikto atveju nuskraidinti atomines bombas į priešo teritoriją. Karinės parengties pozicijoje laikomi 33 sunkieji bombonešiai: 18 keturmotorių propelerinių Tu-95, NATO žargonu vadinamų „lokiais“ ir galinčių nuskristi 15 tūkst. kilometrų, bei 15 turboreaktyvinių lėktuvų Tu-160. Tai 2000 kilometrų per valandą greičiu skraidanti tvirtovė, kuri pajėgi nešti 40 tonų bombų. Vos prieš dešimt metų Engelse nebuvo nė vieno lėktuvo, nes Borisas Jelcinas įsakė išardyti daugumą bombonešių. Dabar prie įvažiavimo į karinę bazę kabo plakatas, raginantis gyventojus didinti „rusiško ginklo šlovę“.
2007 metais Rusijos karinis biudžetas siekė 822 mlrd. rublių (82,2 mlrd. litų). Didėjant valstybės pajamoms, gaunamoms iš vis labiau brangstančios naftos, plečiasi ir Kremliaus bei jo generolų užmojai: iki 2015 metų Rusija nori turėti 50 strateginių bombonešių, pagaminti daug atominių „Topol-M“ raketų ir 8 „Bora“ klasės atominius povandeninius laivus. Kuriamas ir naujas balistinis ginklas „Bulava“ („Vėzdas“), o kitąmet pasirodys tankas T-95.
Rusijos karinis potencialas smarkiai padidėjo. JAV slaptosios karo tarnybos DIA vadovas generolas leitenantas Michaelas Maplesas mano, kad rusų karo pajėgų parengtis dabar „geriausia posovietiniais laikais“, o JAV gynybos ministras Robertas Gatesas Rusijos armijos modernizavimą vadina svarbiausia priežastimi, dėl kurios reikia šiuolaikinio atominio skydo.
Maskvos kariūnai pajuto, kad yra reikšmingi. Buvęs gynybos ministras Sergejus Ivanovas pareiškė: „Silpnų niekas nemėgsta, jų neklauso ir juos įžeidinėja, bet kai turėsime paritetą, su mumis bus kalbama visiškai kitaip.“
Ką reiškia Maskvos generalinio štabo vado kalbos apie „prevencinį branduolinio ginklo panaudojimą“, jei Lenkijoje ir Čekijoje JAV įrengs priešraketinį skydą, arba grasinimai imtis „karinių ir kitokių priemonių“ prieš Gruziją bei Ukrainą, jei šios įstos į NATO, ėmė aiškėti po invazijos į Gruziją - Rusija mėgina sugrąžinti į pasaulio sceną aštuntojo dešimtmečio konfrontaciją, nors ir neaišku, ar Kremlius tikrai tiki Vakarų keliama grėsme.
Paleista propagandos mašina
Privataus Maskvos nacionalinės strategijos instituto vadovas Stanislavas Belkovskis mano, kad Rusijos karinė galia dar nepasiekė sovietinių laikų lygio. „Tai propagandos, kuria Kremlius nori paerzinti visuomenę, dalis“, - sako S.Belkovskis. Jo instituto pateiktoje beveik 70 puslapių dosjė „Rusų armijos krizė ir žlugimas“ teigiama, jog visi rusų karo vadų pareiškimai - tik fantazija. Per pastaruosius 7 metus kariuomenė gavo 90 pasenusio modelio tankų, kuriuos gamina vienintelė dar veikianti tankų gamykla Urale, o apie žadėtąjį T-95 jau kalbama 15 metų. Vladimiro Putino vadovavimo laikotarpiu karinis oro laivynas gavo tik du naujus naikintuvus bombonešius Su-34, nors pernai kaip „naujiena“ pristatytas naikintuvas Su-35 iš tiesų pakilo į orą dar pirmaisiais Michailo Gorbačiovo valdymo metais, t. y. 1985-aisiais.
S.Belkovskio instituto pranešime sakoma, kad rusų konstruktoriai, kuriantys penktosios kartos naikintuvus, „nuo JAV atsilieka mažiausiai 20 metų“. Visoje šalyje tik 50 proc. lėktuvų ir sraigtasparnių parengti naudoti, o dėl prastos techninės priežiūros jau kitais metais Rusija stokos 4500 karinių mašinų.
Ne mažiau dramatiška padėtis ir dėl branduolinių ginklų. V.Putinui valdant 405 raketos ir 2498 branduolinės galvutės buvo nurašytos, pagamintos tik 27 naujos raketos - tai tris kartus mažiau nei Boriso Jelcino, keikto už paklusnumą Amerikai, prezidentavimo laikais. Seniai baigėsi 80 proc. mobiliųjų tarpžemyninių raketų naudojimo terminas. Naująsias „Topol-M“ S.Belkovskio ekspertai vadina „nulinės vertės pasipriešinimo“ ginklu, nes amerikiečiai žino jų dislokavimo vietas. Taigi 100 tonų kartu su transporteriu sveriantis šaudmuo gali būti sunaikintas centimetro tikslumu dar tik jį išridenant. Rusams sunkiai sekasi paleisti naują tarpžemyninę raketą „Bulava“, nors karinė vadovybė nori jomis apginkluoti atominius laivus. Tokių pat trūkumų nestokoja ir visiškai „nematoma“ raketa SS-X29, galinti nešti daug sprogstamųjų galvučių. Rusų branduolinio skydo branduolys - laivynas - iki šiol turi tik 12 laivų, apginkluotų balistinėmis raketomis.
S.Belkovskis šaiposi: „Dešimtąjį dešimtmetį mūsų iš Sovietų Sąjungos paveldėtas strateginio potencialo lygis buvo nepakitęs, bet nuo 2000-ųjų jis ritasi žemyn lavinos greičiu... Per 8-10 metų Rusijos karinės pajėgos nusmuks iki vidutinės Europos šalies lygio, net Turkija ar Japonija mus pralenks.“
Maskvoje S.Belkovskis labai nemėgstamas. Kai kas mano, kad instituto vadovas tarnauja keliems šeimininkams ir yra susijęs su Vakarų slaptosiomis tarnybomis. Tačiau nemažai rusų karo ekspertų jam pritaria.
„Prezidentaudamas V.Putinas kartodavo, kad JAV karinės išlaidos didesnės už Rusijos 25 kartus, - pasakoja Maskvos tarptautinio saugumo centro direktorius Aleksejus Arbatovas. - Amerikiečiai turi 1,5 mln. ginkluotų karių ir tokios kokybės kariuomenę, kokios mums reikėtų siekti, tačiau pinigų užtenka išlaikyti daugiausia 600 tūkst. žmonių kariuomenę. Rusijos kariniai biurokratai neleidžia jos pertvarkyti į mažą, bet kvalifikuotą armiją, nes jų moto: geriau blogesnė, užtat didelė.“
Aštuonerius V.Putino prezidentavimo metus trukęs džiūgavimas dėl rusų armijos prisikėlimo pelnė Kremliui tautos pagarbą, o korumpuotai Rusijos gynybos pramonei davė naujų užsakymų. Tačiau užsienio politikoje ši propagandos akcija atsisuko bumerangu: ja pasinaudojo JAV. George‘as W.Bushas kitų metų kariniam biudžetui pareikalavo 696 mlrd. dolerių.
Amerikos jūrų laivynas jau keleri metai modernizuoja savo povandeninius laivus ir apginkluoja juos tarpžemyninėmis raketomis „Trident-II“. Iki 2012 metų amerikiečiai ketina dabar aktyvias 5045 branduolines galvutes pakeisti naujomis - tai brangiausia akcija per pastaruosius 20 metų. Kai vasario mėnesį amerikiečiai raketa numušė nebekontroliuojamą žvalgybinį palydovą, ne tik Maskva suabejojo, ar JAV nepradėjo „Žvaigždžių karų“ programos.
Be to, amerikiečiai panoro turėti laisvas rankas: pasitraukė iš antibalistinių raketų sutarties, ribojančios apsaugos nuo raketų sistemų įrengimą. Kitais metais baigiasi sutartis „Start-1“, kuria nustatytas tam tikras branduolinių tolimojo nuotolio ginklų skaičius, o 2012-aisiais nustos galioti dar vienas rusų ir amerikiečių susitarimas dėl strateginio puolamojo potencialo mažinimo. Maskvos siūlymas pakeisti „Start-1“ kita sutartimi, iki šiol nesulaukė reakcijos, nes JAV vis labiau nepasitiki Rusija.
Rusai pateko į užburtą ratą: norėdami priversti amerikiečius mažinti ginkluotę, jie turi atrodyti rimti priešininkai. Tačiau Maskvos potencialas Vašingtonui didelio įspūdžio nedaro. 2012 metais abi galiūnės dar gali turėti 1700-2200 atominio ginklo galvučių, bet rusai žino, kad iki to laiko jų bunkeriuose liks daugiausia 1000 galimų naudoti galvučių.
Pasitikėjimo nebeliko
Tas, kuris jaučiasi pažeidžiamesnis, priešininko pažangą laiko provokacija. Todėl JAV planai Lenkijoje ir Čekijoje įrengti priešraketinį skydą sukėlė nepaprastą Maskvos įsiūtį, kaip ir NATO artėjimas prie Rusijos. Maskvos karo ekspertai puikiai supranta, kad amerikiečių raketos Lenkijoje negalės neutralizuoti nė vienos kylančios rusų tarpžemyninės raketos, bet Rusijos generalinis štabas tvirtina priešingai. A.Arbatovo nuomone, taip daroma dėl to, jog siekiama ko nors išpešti sau per būsimas ginkluotės kontrolės derybas.
Kodėl Rusija pasitraukia iš Konvencinės ginkluotės Europoje (KGE) sutarties, kuri turėtų stiprinti pasitikėjimą Senajame žemyne? Ypač dabar, kai Maskva nebegali išlaikyti tankų ir artilerijos kvotų, kurios numatytos sutartyje? Ogi todėl, kad rusai jaučiasi apgaudinėjami, nes NATO atsisako ratifikuoti „pakoreguotą“ KGE sutartį dėl vienos tik išmesti tinkamų Maskvos ginklų saugyklos Moldovoje.
Dabartinė padėtis absurdiška. NATO nėra linkusi parodyti Kremliui, kad Rusijos neketinama slopinti ar diskriminuoti, o Maskva nuo gruodžio neįsileidžia užsienio karinių inspektorių ir neinformuoja likusios Europos apie savo armijos judėjimą ir karines pratybas. Rusijos įsiveržimas į Gruziją G.W.Bushui, kuris tuo metu lankėsi Pekine, buvo didžiausia staigmena, bet dabar jau niekas neabejoja, kad Rusija taip norėjo parodyti savo galią ir galutinai sugadino santykius su NATO.
Maskvos nacionalinės strategijos instituto ekspertai mano, jog „prielaida, kad Rusijos svarbiausias galimas priešas yra NATO, gana abejotina“. Rusams daug svarbiau nenuleisti akių nuo Pekino: Kinijos ekspansija vyks daugiausia Rusijos link - tai rodo ne tik didžiosios kaimynės propaganda, bet ir karinė plėtra. „Stebina, kad mūsų vadovybė ignoruoja Kinijos pavojų. Sibiras didelis, tačiau ten gyvena mažai žmonių: 2 rusai viename kvadratiniame kilometre, o gretimose Kinijos provincijose - 103“, - primena S.Belkovskis.
Parengė Rima KRUPENKAITĖ
