JAV Kongresas šeštadienį vieningai pritarė naujoms ekonominėms sankcijoms Rusijai ir letaliems ginklams Kijevui, nepaisydamas prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir griežtindamas Amerikos įstatymų leidėjų atsaką į Kremliaus remiamą separatizmą Ukrainoje.
Identiški Paramos Ukrainos laisvei akto tekstai ketvirtadienį buvo priimti ir Senate, ir Atstovų Rūmuose, bet dėl techninio klausimo Aktas buvo grąžintas į Senatą, kur buvo priimtas vienbalsiu sutikimu, prieš pat šeštadienį vėlai vakare paskelbtą Senato pertrauką.
Dabar B.Obama gali arba pasirašyti, arba vetuoti šią priemonę. Baltieji rūmai ketvirtadienį sakė, kad „nagrinėja tai“.
Šeštadienį, diena prieš Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) susitikimą, Maskva perspėjo, kad Rusija, „be abejo, negalės palikti to be atsako“.
Minimu įstatymo projektu leidžiama – bet teisiškai nereikalaujama – B.Obamai tiekti letalią ir neletalią karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, amuniciją ir kariškių valdomus sekimo bepiločius lėktuvus.
Vašingtonas remia Ukrainą jos konflikte su Rusija, bet B.Obama dar nėra patvirtinęs didžiausios Kijevo prašymo dėl ginklų dalies.
Neryžtingas JAV atsakas į Rusijos tęsiamą invaziją į Ukrainą gresia dar didesniu šio konflikto eskalavimu, perspėjo vienas įstatymo projekto autorių senatorius Bobas Corkeris (Bobas Korkeris).
Įstatymo projekto priėmimas Kongrese daro politinį spaudimą B.Obamai.
Ketvirtadienį prezidentas užsiminė, kad nepritaria vienašališkam ekonominiam spaudimui Maskvos atžvilgiu, ir sakė, kad jei Vašingtonas „dar labiau atitrūktų nuo Europos“ kalbant apie sankcijas, tai duotų „priešingus rezultatus“.
JAV prezidentas ketvirtadienį pareiškė abejojantis dėl Vašingtono galimybių skelbti tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, nes tai gali lemti Europos ir Amerikos pozicijų išsiskyrimą.
„Mintis, kad galime tiesiog vis labiau didinti sankcijas, o Putinas tuomet galiausiai persigalvos, yra skaičiavimo klaida“, – sakė B.Obama.
Pasak jo, V.Putiną priimti strateginį sprendimą priverstų tik suvokimas, jog Europa ir Jungtinės Valstijos nusiteikusios veikti išvien ilgą laiką.
„Jeigu jie pamatys, kad šioje koalicijoje nėra jokių įtrūkimų, galėtumėte pamatyti, kad jie sako, jog jų ekonomikai tenkanti kaina persveria jų gaunamą strateginę naudą“, – aiškino B.Obama.
Lapkričio mėnesį Pentagonas pristatė Ukrainai pirmąją iš 20-ies priešminosvaidžių radiolokacinių sistemų.
Dabartiniu įstatymu leidžiama Ukrainai per trejus metus skirti 350 mln. dolerių vertės ginklų, gynybos įrangos ir instruktažo.
Įstatymų leidėjai iš pradinio teksto pašalino svarbią sąlygą, kuria būtų buvęs žengtas retas žingsnis ir kuria Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai būtų buvęs suteiktas svarbios NATO nepriklausančios sąjungininkės statusas.
Senato padėjėjai sakė, jog ta sąlyga buvo pašalinta paskutinę minutę, kad būtų užtikrintas galutinis priėmimas.
Priemone smogiama Rusijos gynybos ir energetikos sektoriams, baudžiant tokias kompanijas kaip valstybinė ginklų eksporto monopolininkė „Rosoboroneksport“.
Ja B.Obamos reikalaujama įvesti sąlygines sankcijas gynybos sektoriui, jei Rusijos valstybės kontroliuojamos firmos parduos arba perduos karinę įrangą Sirijai arba dariniams Ukrainoje, Gruzijoje ar Moldovoje be tų šalių vyriausybių susitikimo.
Šia taisykle siekiama padėti sustabdyti ginklų srautą iš Rusijos į Rytų Ukrainą, kur, kaip teigia Vašingtonas ir Kijevas, Maskva kursto separatistinius neramumus.
B.Obamai taip pat suteikiami įgaliojimai bausti Rusijos dujų eksporto monopolininkę „Gazprom“, jeigu būtų nustatyta, kad ta valstybinė įmonė smarkiai riboja dujų tiekimą NATO šalims arba Aljanso partnerėms, tokioms kaip Ukraina, Gruzija bei Moldova.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
