bankomatai

Vis daugiau gyventojų grynųjų pinigų kasdien nenaudoja. Tačiau sutrikus elektroniniams atsiskaitymams parduotuvėje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur galima mokėti kortele, galima atsidurti labai nepatogioje padėtyje. Ypač esant toliau nuo namų. Kai kurie specialistai pataria namie ar kitoje patikimoje vietoje turėti bent kiek grynųjų įvairiems nenumatytiems atvejams.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Latvijos parlamento (Saeimos) Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį prieš galutinį svarstymą pritarė Kredito įstaigų įstatymo pataisoms, kuriomis būtų uždrausta rusų kalba šalyje įrengtuose bankomatuose. Komitetas pritarė siūlymui, kad bankomatuose būtų naudojama latvių kalba (taip pat ir latgalių), taip pat galėtų būti naudojamos oficialios Europos Sąjungos valstybių narių bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių kalbos.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį SEB banke bus atliekami planiniai informacinių sistemų darbai, būtini norint užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą. Dėl šios priežasties laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, o iki 40 minučių nebus galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, naudotis bankomatais. Iš liepos 12 į 13 d. tarp 3.00 iki 4.00 val.

Siekdamas didinti savo paslaugų prieinamumą visiems klientams, „Swedbank“ vienas pirmųjų šalyje visus savo bankomatus visiškai pritaikė žmonėms su regėjimo negalia. Atnaujinus programinę įrangą nuo šiol visi „Swedbank“ bankomatai turi įgarsintą meniu, kurį galima pasirinkti perklausyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. „Norime, kad visi mūsų klientai galėtų patogiai ir saugiai naudotis mūsų teikiamomis paslaugomis, todėl nuolatos ieškome būdų, kaip jas pagerinti visiems banko klientams.

„Swedbank“ bankomatai netrukus veiks kitaip. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasinaudoti bekontakčiu identifikavimo būdu bankomate bus galima ir naudojant e. piniginę, esančią telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Su išmaniuoju įrenginiu iš bankomato bus galima tik išimti pinigų bei pasitikrinti sąskaitos likutį.

Naujovė „Swedbank“ bankomatuose. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Operacijų saugumą užtikrins tai, kad, pridėję kortelę prie bankomato, klientai ir toliau turės įvesti kortelės PIN kodą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.  „Turime, pirmiausia, ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – žurnalistams penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.

SEB bankas padidino įkainį už pinigų išgryninimą nuo 0,8 proc. iki 2 proc. Taigi, nuo balandžio 9 d. išsigryninę tūkstantį eurų SEB paslaugų planų neturintys klientai paklos 20 eurų, nors prieš savaitę būtų sumokėję 8 eurus.  SEB naudotojai nustebo daugiau nei perpus išaugus mokesčiui. Tuo tarpu, naujienų portalo tv3.lt kalbinta SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, jog informavo apie tai klientus sausio mėnesį.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

„Swedbank“ bankas ketvirtadienį pranešė apie laikinus trikdžius, todėl prisijungti prie išmaniosios programėlės ar atsiskaityti interneto banke daliai klientų galėjo nepavykti. Visgi vėliau bankas informavo, kad nesklandumai buvo pašalinti. „Swedbank“ atstovai po paskelbtos žinios apie galimus nesklandumus, susijusius su banko teikiamomis paslaugomis, kiek vėliau informavo savo klientus, kad visi techniniai nesklandumai buvo išspręsti.  „9:21 val.

Prie vieno didžiausių Airijos bankų „Bank of Ireland“ bankomatų nusidriekė didžiulės eilės. Žmonės skubėjo pasinaudoti programine klaida, leidusia išsiimti iki 1 tūkst. eurų, net jeigu jų nėra sąskaitoje.

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.

Gruodžio 24–26 dienomis nebus atliekami įprastiniai tarpbankiniai pavedimai, tačiau be apribojimų vyks momentiniai pavedimai, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tuo metu pavedimai tarp sąskaitų banko ar elektroninių pinigų įstaigos viduje, atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose ir internetu, mokėjimai už elektroninės prekybos sandorius, pinigų išsigryninimas bankomatuose, internetinės bankininkystės ir kitos paslaugos per šventes vyks įprastai.

Tikriausiai nė vienas žmogus nenorėtų likti be savo pinigų, ypač artėjant svarbiausioms metų šventėms. Šiuo metu dažnas galvoja apie dovanas artimiesiems ar draugams, galiausiai neatiduotas skolas. Tačiau, net ir turėdami pinigų sąskaitoje, kartais žmonės gali likti be jų, nes bankomatas tiesiog „suvalgo“ grynuosius. Bankas atsiprašo, kad savo klientą iš tikrųjų paliko be jo paties pinigų ir tikina, kad taip daro esą gana retai.

SEB banko atstovai perspėja klientus apie suaktyvėjusius telefoninius sukčius, kurie bando išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Kaip teigia bankas, sukčiai iš klientų bando išvilioti svarbius duomenis, todėl gyventojai turi neprarasti budrumo. „Sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta loterijų organizatoriais, išvilioja kortelių, prisijungimo prie banko, kitus duomenis.  Nespauskite įtartinų nuorodų ir neveskite savo duomenų. SEB bankas.

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojant ribojimams atsiskaityti grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, šalies komerciniai bankai teigia tam besiruošiantys.  Pasak Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.

Pinigų gaudykles devyniuose bankomatuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose įrengusiam ir per kelias dienas daugiau nei 1,8 tūkst. eurų grynųjų pinigų pagrobusiam vyrui prokuratūra prašo skirti arešto bausmę. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą dėl bylos, kurioje 33 metų Y. K. kaltinamas vagystėmis iš bankomatų, užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, antradienį pranešė prokuratūra.

Lietuvos miesteliuose, kur iki šiol nebuvo bankomatų, įrengta 100 naujų pinigų išgryninimo įrenginių. Juos anksčiau žadėta įrengti iki liepos, tačiau procesas užtruko ilgiau dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį.  250 tūkst.

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko neįgyvendintas – šiuo metu įrengti 72 įrenginiai, o iš jų veikia 61. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė teigia, kad bankomatų įrengimas užtruko dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį. „Bankomatui reikia 4G ryšio, o kai kuriose vietovėse tebuvo 3G ar 2G. Dėl to reikėjo storesnius laidus dėti.

Finansų sektoriui įgyvendinant memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, šalies miesteliuose įrengta jau daugiau kaip pusė suplanuotų bankomatas.lt tinklo bankomatų. Tose šalies vietovėse, kuriose jie atsiras netrukus, užtikrinamas papildomas grynųjų pinigų tiekimas į „Perlo“ terminalus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Planuojama šią vasarą šalyje įrengti 100 naujų bankomatų vietovėse, kuriose jų iki šiol nebuvo.

Algų mokėti grynaisiais nebegalima nuo Naujųjų, bet aiškėja, kad komerciniai bankai savo pažado dėl šimto naujų bankomatų laiku įvykdyti nesugebės. Atokesnėse gyvenvietėse visi jie turėjo atsirasti dar iki liepos, tačiau gali dar pusantro mėnesio vėluoti. Bankų atstovai teisinasi, esą jiems sutrukdė karas Ukrainoje – ilgiau užtruks bankomatus atsigabenti iš Kinijos.

Šimte Lietuvos vietovių, kur iki šiol nebuvo bankomatų, jie pradedami įrengti – pirmieji jau kitą savaitę pradės veikti Klausučiuose Jurbarko rajone, Išlauže Prienų rajone, Rūdiškėse Trakų rajone ir Gruzdžiuose Šiaulių rajone. Tačiau kai kuriose vietovėse bankomatai bus įrengti vėliau nei iki liepos pradžios.

Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai. Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio, praneša Lietuvos bankas. Sekmadienį, palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja. Šiandien (14 val. duomenimis) pinigų buvo išsigryninta apie 60 proc.

Jeigu jūsų banko kortelės PIN kodas yra 1234, jums kuo greičiau reikia jį pasikeisti. Tai paprasčiausias finansinis atsargumas. Pats populiariausias banko kortelių PIN kodas ir yra 1234. Iš kur tai žinoma? Įvairūs banko duomenys bėgant metams buvo ne kartą nulaužti ir paviešinti. Atskleidus duomenis paaiškėjo ir patys dažniausiai PIN kodai. Duomenų analitikas Nickas Berry sudarė lentelę, kurioje įvardijo dažniausiai pasitaikančius PIN kodus.

Gyventojai apgulė bankomatus – kai kur jau nuo ankstyvo ryto žmonės negalėjo išsigryninti pinigų. Lietuvos bankas žmones ramina ir tvirtina, kad bankomatai nuolatos pildomi. Vien per vakar dieną iš bankomatų tautiečiai išsigrynino dvigubai daugiau pinigų nei paprastai. Atsirado tokių degalinių, kuriose nebeliko nei benzino, nei dyzelino. Žmonės pradėjo pirkti daugiau ginklų ir šovinių. Žmonių eilės nuo ankstyvo ryto rikiuojasi prie bankomatų.

Kai kuriose vietovėse gerokai išaugus grynųjų pinigų paklausai ir siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą, aprūpinimas grynaisiais nuolat palaikomas, reaguodamas į žiniasklaidos ir visuomenės užklausas, informuoja Lietuvos bankas. Kaip jau pranešta, ketvirtadienį po pietų prie kai kurių bankomatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose vietose nutįso klientų eilės. Kai kuriuose bankomatuose grynieji pinigai buvo pasibaigę.

Nerimas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasiekė ir Lietuvos gyventojus. Ketvirtadienį po pietų prie bankomatų Vilniuje nusidriekė eilės, juose ėmė trūkti grynųjų pinigų. Lietuvos bankas pripažįsta, kad grynųjų paklausa išaugusi, tačiau ramina, kad tam yra pasiruošta. Portalo tv3.lt skaitytojai pastebėjo, kad ketvirtadienį kai kuriose sostinės vietose prie bankomatų išsirikiavo klientų eilės.

Nuo šių metų atlyginimus darbuotojams privaloma mokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau šia tvarka piktinasi smulkaus verslo atstovai ir vežėjai. Anot jų, valdžia priėmė įstatymą, tačiau bankomatais nepasirūpino, darbuotojai neturi galimybės tų pinigų išsiimti. Tuo metu ekonomistas pastebi, tik pavedimu mokėdami atlyginimus sumažinsime šalyje šešėlį.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymui, nurodančiam, kad visos gyventojų pajamos turi būti pervedamos į sąskaitas, kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai susidūrė su problema. Prireikus grynųjų pinigų – neturi kur jų išsigryninti. Lietuvoje bus pastatyta papildomai bankomatų, bet jie išdygs tik vasarą. Dabar žmonės verčiasi, kas kaip išmano. Ir kaimynų prašo iš miesto pinigų parvežti, ir kaimo parduotuvės apgultos. Iš terminalų galima išimti grynųjų, bet jų neretai tiesiog pritrūksta.

Mažesnių miestelių ir kaimų žmonėms skundžiantis negalint išsigryninti pinigų, nes aplink nėra bankomatų, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė sako kol kas nepastebinti, kad Darbo kodekso pataisa, įpareigojanti nuo sausio atlyginimus mokėti tik į darbuotojo sąskaitą, turėtų įtakos bankomatų apyvartai.     „Darbo kodekso išskirti negalime žiūrėdami į sausį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Eivilė Čipkutė.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.  „Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Nuo Naujųjų atlyginimą išmokėti grynais pinigais bus draudžiama. Už grynais mokamas algas darbdaviams grės baudos iki 1,5 tūkstančio eurų. Jei darbuotojas neturės mokėjimo sąskaitos, darbdavys jam negalės mokėti algos, tad turės ją kaupti ir laukti, kol žmogus atsidarys sąskaitą. Uždrausdami algas grynaisiais, valdantieji žada daugiau galimybių jas išsigryninti, tačiau naujų bankomatų dar teks palaukti. Šimtą naujų bankomatų regionuose Lietuvos bankas žada tik iki Joninių.

Komerciniams bankams bei jiems atstovaujančiai Lietuvos bankų asociacijai (LBA) įgyvendinant šiemet su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, iki 2022-ųjų liepos šalyje planuojama pastatyti 100 naujų bankomatų.

Jau nuo sausio Lietuvoje įsigalios draudimas algas gauti grynais pinigais. Darbdaviai privalės jas pervesti į banko sąskaitas. Tačiau bankų žadėtų naujų bankomatų mažesniuose miesteliuose iki šiol nėra.  Šimtą naujų Lietuvos bankas žada tik po pusmečio. Tiesa, pats Lietuvos banko vadovas jau perspėja, kad dėl įrangos tiekimo trikdžių gali laiku ir neištesėti savo pažado.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas, rašoma pranešime spaudai. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų.

Per šiuos metus įvairiuose šalies miestuose pradės veikti 55 nauji bankomatai su jutikliniais ekranais. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos naujos kartos bankomatai sudarys apie 40 proc. „Swedbank“ bankomatų tinklo, kuris jungia daugiau nei 400 įrenginių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naudodamiesi naujo tipo bankomatais, gyventojai operacijas gali pasirinkti spustelėdami atitinkamus bankomato meniu punktus jo ekrane.

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.

Seimas linksta įpareigoti bankus Lietuvoje pristatyti daugiau bankomatų. Ir ypač regionuose, kur žmonėms jų labai trūksta ir norintiems grynų pinigų iki bankomato tenka važiuoti dešimtis kilometrų. O štai bankininkai jau gąsdina, esą už naujus bankomatus turės susimokėti klientai ir gali brangti bankų paslaugos. Marijampolės savivaldybėje Želsvoje gyvenanti Aldona pasiramstydama lazdele eina į vietinę parduotuvėlę, tačiau ne apsipirkti, o loterijos terminale išsiimti grynųjų pinigų.

Pinigų išsigryninimo vietų Lietuvoje kasmet mažėja, o vidutiniškai lietuviui iki bankomato vis dar reikia važiuoti apie 16 kilometrų, deklaruoja Lietuvos komercinių bankų asociacija. Kai kuriais skaičiavimais, tokių vietų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kaimyninėse šalyse ar Skandinavijoje. Šią problemą tikimasi greitu metu išspręsti, mat pastaruoju metu Seimas Lietuvoje siūlo praplėsti bankomatų tinklą, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiektų ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumu.

Lietuvoje bankams uždarant padalinius ir mažinant bankomatų, Seimas leidžiasi į svarstymus, ar įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, o 7 susilaikė. Toliau pakeitimus Seimas svarstys birželio 5 dieną.   Pataisos numato, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kritiškai vertina Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas, įpareigojančias bankus įrengti daugiau bankomatų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.

Seime – siūlymas šalyje plėsti bankomatų tinklą: taip siekiama regionuose gyvenantiems žmonėms sudaryti galimybę lengviau išsigryninti pinigų. Kylant diskusijoms, ar verta didinti grynųjų prieinamumą, nemaža dalis visuomenės tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms naudotis technologijomis nėra patogu, todėl mažinti grynųjų prieinamumą – neprotinga. O štai ekonomistai atšauna, kad skatinant grynuosius pinigus sudaroma galimybė klestėti šešėliniam verslui.

Jau netrukus Lietuvoje gali būti įvestas draudimas gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu pirkinio ar paslaugų suma viršys 10 tūkst. eurų sumą. Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, taip bus siekiama pažaboti šešėlinės ekonomikos mastą ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.