Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Nijolė Ulinskienė įsitikinusi, kad daugiausia sunkumų dėl atlyginimų mokėjimo grynaisiais patirs mažų parduotuvėlių savininkai regionuose.
„Verslininkai turės grynųjų pinigų kasoje, tačiau jais negalės išmokėti darbuotojams atlyginimų. Jie turės važiuoti 50 km, kad galėtų pinigus įdėti į banko sąskaitą. Vėliau, kai atlyginimą išmokės, darbuotojai vėl važiuos 50 km išsiimti pinigų iš kortelės. Juk grynųjų reikia ir vaikams į mokyklą įdėti, ir ūkininkui už pieną ar kiaušinius sumokėti.
Juk kasoje esantys pinigai yra apskaitomi. Tad kokios gali būti kalbos apie šešėlį? Apskritai nesuprantu, kuo remiantis buvo nuspręsta atlyginimus mokėti tik grynaisiais“, – sakė smulkiųjų verslininkų atstovė.
Anot jos, valdžios sprendimai šiuo klausimu gerokai vėluoja.
„Juk jeigu pinigai bus kortelėse, žmonėms reikės bankomatų, tačiau juos numatyta įrengti vasarą, o atlyginimus mokėti banko pavedimu reikia jau nuo sausio. Tad ką daryti tiems žmonėms, laukti pusę metų, kol bankomatai bus arčiau namų?
Žinoma, galima nuvykti į rajono centrą ir ten iš bankomato išsiimti pinigų. Tačiau ne visi turi automobilius, o šiuo metu siaučiant COVID-19 virusui autobusais nelabai saugu keliauti“, – piktinosi N. Ulinskienė.
Trūksta bankomatų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba tikino, kad vežėjai laikysis įstatymo numatytos tvarkos. Tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad bankomatų žmonėms trūksta.
„Transporto sektoriaus dalyviai, kaip ir visi kiti verslai, laikosi Lietuvoje galiojančių įstatymų ir valstybės nustatytų taisyklių. Nuo sausio įsigaliojus reikalavimui darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir kitas su jo veikla susijusias išmokas, transporto įmonės šių reikalavimų laikosi – perveda atlyginimus į bankines korteles ir sąskaitas vairuotojams, net kai jie to nenori.
Tokiu būdu gavę atlyginimą, dienpinigius ir kitas išmokas tolimųjų reisų vairuotojai turi pasirūpinti patys jų išgryninimu ir ieškoti bankomatų, nepaisant to, kad jų Lietuvoje trūksta iki šiol. Nors buvo žadėta, kad iki įsigaliojant šiai naujovei Lietuvoje, ypač atokesniuose regionuose, bus išplėtota bankomatų infrastruktūra, deja, kol kas to nėra. Tad vairuotojai dėl to susiduria su dideliais sunkumais“, – sakė asociacijos atstovas.
Anot jo, iššūkių patiria, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys vairuotojai.
„Pavyzdžiui, neturėdami galimybės čia ir dabar išsigryninti pinigų, jie be grynųjų išvyksta į tolimas užsienio šalis, kur gabena krovinius. Tuomet yra priversti kelionėje, vairuodami sunkiasvorį vilkiką, ieškoti bankomatų. Tai apsunkina jiems darbą, gaišina laiką.
Svarbu paminėti tai, kad Centrinės ir Vidurio Azijos, Rytų Europos šalyse vis dar yra įprasti atsiskaitymai grynaisiais pinigais daugelyje vietų, o bankinė infrastruktūra neišvystyta ir veikia su trikdžiais. Be to, ir Prancūzijoje baudas galima mokėti tik grynaisiais, taip pat daugelyje ES šalių stovėjimo aikštelėse atsiskaitoma tik grynaisiais. Tad vykdomi į šiuos regionus vairuotojai patiria didelių sunkumų, neturėdami grynųjų, kai reikia atsiskaityti už degalus degalinėse, maistą, nakvynę ir kitas būtinąsias paslaugas“, – vardijo A. Burba.
Pasak jo, būtent taip nutiko ir sausio pradžioje Kazachstane įstrigusiems tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, kurie dėl kilusių neramumų šioje šalyje buvo priversti ten likti kone savaitę be ryšių, grynųjų pinigų ir negalėjo tenkinti net būtiniausių poreikių, pavyzdžiui, įsigyti maisto.
„Todėl, siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms kaip Kazachstane, kai sutrikus bankinėms sistemoms be grynųjų likę tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai negalėjo tenkinti būtiniausių poreikių ir įsigyti net maisto, vežėjai sausio pradžioje kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą prašydami inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais ne tik jūrininkams, bet ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, kai jie to prašo.
Nuo sausio įsigaliojusį reikalavimą šias išmokas mokėti tik bankiniais pavedimais prašoma atidėti bent vieneriems metams“, – teigė A. Burba.
Grynieji mažina skaidrumą, didina šešėlį
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad bankinė sistema Lietuvoje yra išvystyta ir atsidaryti sąskaitą nėra sunku.
„Įmonės tiesiog turi prie tokio valdžios sprendimo prisitaikyti. Ir nematau jokių techninių barjerų atsidaryti joms banke sąskaitas. Be to, juk ir darbuotojams patogiau gauti atlyginimą pavedimu, po to jie gali pavedimu susimokėti visus mokesčius.
Taip didinamas skaidrumas ir mažinama šešėlinė ekonomika. Juk Skandinavijos šalyse grynųjų pinigų beveik neliko, ten daugėja vietų, kur galima atsiskaityti tik banko kortele“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, šis sprendimas atneš naudos ne tik valstybei, bet ir verslui.
„Įmonėse dirbantiems užsieniečiams bus paprasčiau pinigus pervesti savo artimiesiems, tai padaryti bus galima gerokai greičiau nei gauti atlyginimą grynaisiais ir eiti į banką juos pervesti. Manau, tai net gali padėti įmonėms pritraukti naujų darbuotojų iš užsienio.
Be to, atlyginimo mokėjimas pavedimu rodo gerą įmonės reputaciją, juk jeigu pasiūlytų darbdavys mokėti algą grynaisiais tai atrodytų keista ir nesuprantama“, – sakė A. Izgorodinas.
