bankai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kritiškai vertina Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas, įpareigojančias bankus įrengti daugiau bankomatų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.

Užsimoję uždrausti grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus, seimūnai žada priversti Lietuvos bankus pristatyti daugiau bankomatų. Įvairių frakcijų nariai jau po metų reikalaus, kad daugumai gyventojų nuo namų bankomatas būtų ne toliau kaip už 5 kilometrų.  Juodupės kaime netoli sienos su Latvija gyventojai mėgsta grynuosius pinigus, tačiau bankomato nėra, artimiausias bankomatas tik už 16 kilometrų – Rokiškyje. Juodupiečiai skundžiasi, kad tai labai nepatogu.

Lietuvos banką (LB) norima įpareigoti griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus – taip siekiama, kad didėtų ne bankų koncentracija, o konkurencija.   Seime skinasi kelią tai numatančios Bankų įstatymo pataisos – parlamentarai antradienį po svarstymo joms pritarė: už balsavo 119, o vienas susilaikė.  Pataisos leistų LB tikrinti planuojamus bankų įsigijimo sandorius ir įvertinti rizikas, pritarti arba nepritarti jiems.

Lietuvos bankas (LB) pradeda tyrimą, kurio metu vertins, ar finansų įstaigų sugriežtintos pinigų plovimo prevencijos priemonės ir rizikos vengimo politika nemažina finansinių paslaugų prieinamumo tam tikroms vartotojų grupėms. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, numatoma siūlyti galimas pinigų plovimo prevencijos rizikos valdymo praktikos gerinimo priemones, kurios mažintų finansinės atskirties riziką, teigiama LB pranešime.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Karantinui daugumą miestiečių uždarius butuose, lietuviai kaip mat suskubo pirkti namus ir sodybas gamtos prieglobstyje už miesto ribų, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau jei neturite savų santaupų, sodybą ar namą nusipirkti bet kur gali būti keblu, mat bankai gali atsisakyti finansuoti būstus kai kuriuose mažesniuose miestuose ar atokesnėse gyvenvietėse.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujų „fintech“ įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai nėra taip optimistiškai nusiteikę ir ragina nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Per pandeminius 2020-uosius lietuviai kur kas daugiau laiko nei iki šiol praleido baruose – tiesa, ne įprastuose, o namų baruose.

Lietuvos bankų sektoriaus pelningumas pastaruosius trejus metus mažėja, tačiau išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), bankai taip pat turi rekordiškai daug laisvų lėšų, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas. „Padengimas likvidžiu turtu šiuo metu yra aštuonis kartus didesnis nei minimalus reikalavimas, kuris yra 100 procentų. Tai rekordiškai didelis rodiklis. (...) Bankų pelningumas mažėja paskutinius trejus metus, pernai jis sumažėjo 16,4 proc.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.

Su skaudžia draugo netektimi praėjusiais metais susitaikyti turėjusi moteris priversta varstyti Tauragės apylinkės teismo duris. Čia nagrinėta byla dėl mirusiojo palikimo – moters mažametė dukra pagal testamentą paveldėjo draugo butą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad velionis turi skolų bankui.

Rusijoje besislapstančio, bankrutavusio ir lietuvių milijonus nusinešusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo pirkinys – Sovietų Sąjungos povandeninio laivo denis. Kremliaus propagandistai sako, kad V. Romanovas jį išgelbėjo nuo sunaikinimo ir jam įsigyti išleido paskutines kapeikas – maždaug pusę milijono dolerių. 28 metrų ilgio ir 11 metrų aukščio milžiniško povandeninio laivo denis, kur buvo sumontuota jo valdymo įranga, stūkso Nikulskajos kaime Pamaskvėje.

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Seimo nariams pradėjus aiškintis apie galimus JAV institucijų tyrimus Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu, Lietuvos prokurorai teigia, kad tyrimų dėl Lietuvos bankų Jungtinių Valstijų teisėsauga šiuo metu neatlieka. „Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra informuota, kad tokių tyrimų, kuriuose būtų tiriama Lietuvoje veikiančių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veikla, nėra“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Lietuvos generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Valstijų institucijas, prašydama suteikti informaciją dėl galimų teisėsaugos tyrimų šalyje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.

Antradienį ryte pranešta, kad sutriko mobiliojo parašo, kuris naudojamas prisijungti prie bankų internetu ir daugeliui kitų reikmių, veikla. „Šiandien nuo 10.14 val. sutriko mobiliojo elektroninio parašo veikimas. Šią paslaugą teikiančios bendrovė „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad mobilusis elektroninis parašas būtų pasiekiami kuo greičiau“, – pranešė bendrovė.

Dalis Lietuvos bankų metų pradžioje atnaujins paslaugų įkainius. Su grynaisiais pinigais susijusios operacijos kai kur brangs.  „Swedbank“ teigimu, įkainiai nuo vasario bus keičiami skatinant elektroninių paslaugų naudojimą, patraukliau pirkti internetu bei atlikti pinigų plovimo prevenciją. Nuo vasario paslaugų plano neturintiems privatiems klientams pinigų išsigryninimas „Swedbank“ bankomate bus apmokestintas 0,5 proc. (mažiausiai 0,5 euro) nuo išgryninamos sumos.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ šią savaitę pranešė, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Antradienį paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Kone kasdien policijai pranešant apie galimus sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje, bankai perspėja, kad sukčių strategijos kinta, todėl ir ateityje matysime vis naujus apgaudinėjimo būdus.   Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

Švedijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad, įsilaužus į vienos saugos bendrovės sistemas, buvo nutekinti detalūs bankų saugyklų aukštų planai ir informacija apie signalizacijos sistemas bei Švedijos institucijų naudojamas saugumo priemones. Kaip rašo laikraštis „Dagens Nyheter“, rugpjūčio mėnesį vienas ar keli programišiai iš saugumo grupės „Gunnebo“ pavogė 19 gigabaitų informacijos ir apie 38 000 rinkmenų.

Šalyje plintant virusu apkrėstiems suklastotiems elektroniniams laiškams, Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad visus gaunamus elektroninius pranešimus reikia vertinti itin apdairiai ir neskubėti atsidaryti prisegtų priedų. Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai interneto vartotojai sulaukia el. laiškų, atsiųstų įtikinamai suklastojus žinomų organizacijų arba privačių asmenų el. pašto adresus.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Mažindami veiklos išlaidas bankai skatina klientus dažniau naudotis paslaugomis internetu. Kitaip nei paprastas klientų skyrius, interneto bankas gali veikti visą parą be išeiginių. Tačiau pastaruoju metu klientai iš bankų gauna keistus pranešimus, kad šie naktį nedirba. Vilnietę Jolitą, kuri vieną vakarą kiek po 22 val.

Šią savaitę tarptautinės teisėsaugos operacijos metu, aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos, Estijos, Rumunijos pareigūnams ir Eurojustui, Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo virš 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių. Dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2021 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,45 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 euro per mėnesį, dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,52 ir 0,76 euro. Be to, pagrindinė mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga, praneša Lietuvos bankas.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Nutekėję slapti Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentai atskleidžia, kaip „JPMorgan Chase“, HSBC ir kiti pasauliniai finansų sektoriaus milžinai prisidėjo prie milžiniškų neaiškios kilmės pinigų kiekių judėjimo, pasitarnaudami korumpuotiems politikams ir nusikaltėliams.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Prisijungimui ir el. pasirašymui internete naudojantys programėlę „Smart-ID“ savo paskyras dėl saugumo reikalavimų privalo atnaujinti kas treji metai. Tokių naudotojų Lietuvoje šiemet bus dar 60 tūkst., o kitąmet – per 500 tūkst. Internetiniai sukčiai siekia pasinaudoti programėlės populiarumu ir apgaule išvilioti pinigus iš žmonių sąskaitų bankuose.

Lietuvoje vėl pradėjus augti užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, šalyje veikiantys komerciniai bankai pabrėžia, kad didžiąja dalimi atvejų klientams eiti į bankų klientų aptarnavimo centrus nėra poreikio – daugumą paslaugų jie gali gauti nuotoliniu būdu. „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius sako, kad bankas didžiąją dalį paslaugų gali suteikti nuotoliniu būdu ir atvejų, kuomet būtina apsilankyti padalinyje, yra nedaug.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Pandemijos metu bankų padaliniuose teikiamos tik būtiniausios paslaugos, kurių negalima suteikti nuotolinių būdu. Nors vykstant konsultacijoms telefonu ar vaizdo skambučiais, klientų srautas turėtų būti sumažėjęs, žmonės piktinasi, kad registracija apsilankymui banke tampa tikru iššūkiu.  Į tv3.lt portalą kreipėsi verslininkė, kuri apsilankymo banke jau laukia beveik mėnesį.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.