Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba.
Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.
Tai yra sąskaitos atidarymas; el. bankininkystė, saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius, speciali programėlė ir pan.); neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas; neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu.
Taip pat mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele; ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas; grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Nuo kitų metų pradžios į privalomai teikiamas paslaugas bus įtraukti ir momentiniai mokėjimai.
Bankai ir kredito unijos privalo suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,52 euro per mėnesį (18,24 euro per metus), nepasiturintiems gyventojams – 0,76 euro per mėnesį (9,12 euro per metus).
Kaip informuoja LB, vartotojai gali laisvai pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
Nors pagrindinės sąskaitos krepšelio komisinis mokestis aktualus daugeliui gyventojų, LB nesutiko atskleisti, kokį jo dydį kitiems metams siūloma tvirtinti valdybai:
Taigi, bankų klientai bus tiesiog „pastatyti prieš faktą“ ir mokės tiek, kiek niekam nepranešę nuspręs 5 LB valdybos nariai.
„Šis klausimas bus nagrinėjamas rytojaus Lietuvos banko valdybos posėdyje. Kai sprendimas bus priimtas, paskelbsime. Laikomės pozicijos informuoti apie priimtus sprendimus“, – taip atsisakymą supažindinti su nutarimo projektu pakomentavo LB.
Laikinasis Lietuvos bankų asociacijos prezidentas situaciją dėl paslaugų krepšelio būsimos kainos pakomentavo taip:
„Manome, kad konkurencija yra palankiausia terpė moderniam verslui, o iš jos labiausiai išlošia vartotojai. Lietuvos bankų asociacijos nariai paslaugų kainodarą nustato individualiai, asociacija jos nenagrinėja ir nekomentuoja. Rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas nustato būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kainą. Atsižvelgdami į skirtingų gyventojų poreikius, bankai kuria ir jiems pritaikytus paslaugų planus – sprendimą, kurio rinkos dalyvio paslaugas rinktis, klientas gali priimti palyginęs skirtingų rinkos dalyvių pasiūlymus.“
Kaip skelbiama LB interneto svetainėje, skirtingi šalies bankai turi po kelis skirtingus paslaugų krepšelius.
„Citadelės“ banke pagrindinės sąskaitos krepšelis nieko nekainuoja moksleiviams (nuo 7 m. iki 16 arba 21 m.) ir studentams. Įprastinė kaina visiems gyventojams – 1,5 euro. Sulaukusiems 60 m. ir gaunantiems pašalpas – perpus pigiau. Pervedantiems į sąskaitą darbo užmokestį – 1,1 euro.
„Luminor“ banke nemokamas paslaugų krepšelis yra vaikams (iki 6 m.) ir jaunimui (iki 21 m.). Asmenims nuo 65 metų – 1,06 euro. Pagrindinė sąskaita – 1,52 euro (socialiai remtiniems – perpus pigiau. Norintiems daugiau paslaugų šis bankas taip pat siūlo planus už 2 arba 5,5 euro per mėnesį.
SEB bankas moksleiviams iki 18 m. pagrindinės sąskaitos krepšelį taip pat siūlo nemokamai. Studentams nuo 18 m. – už 0,5 euro per mėnesį, sulaukusiems pensinio amžiaus – 0,7 euro. Kitiems gyventojams priklausomai nuo pasirinktų paslaugų kiekio – nuo 1 iki 2,5 euro.
„Swedbank“ klientams nuo 7 m. iki 22 m. pagrindinės sąskaitos krepšelį taip pat siūlo nemokamai, pensininkams – po 0,7 euro. Kitiems gyventojams šis bankas siūlo planus, kurių kaina per mėnesį svyruoja nuo 0,9 iki 2,9 euro.
Šiaulių bankas „Jaunimo“ programos dalyviams taip pat paslaugą teikia nemokamai. Pensininkams ir gaunantiems darbo užmokestį į šio banko sąskaitą – po 0,7 euro per mėnesį. Kitiems klientams pasirinkusiems daugiau ar mažiau paslaugų – nuo 0,9 euro iki 3,2 euro.
LB duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį šalies bankų sektorius uždirbo 128 mln. eurų pelno – beveik trečdaliu mažiau negu per tą patį laikotarpį 2019 m.
Bankų veiklos pelnas mažėjo dėl išaugusių atidėjimų blogoms paskoloms. Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. eurų paskolų, arba 2,7 proc. paskolų portfelio.
Be to, bankai paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų.