atsiskaitymai

Kai kurie gyventojai, savo sąskaitose sukaupę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, norėtų dalį jų išsigryninti ir naudoti savo reikmėms, tačiau to padaryti negali. Kiekvienas bankas yra nustatęs limitą, kiek žmogus gali iš savo sąskaitos išsiimti pinigų. Jeigu limitas viršijamas, tenka papildomai sumokėti ir pateikti pasiaiškinimą, kur jis pinigus ketina išleisti. Viename iš socialinių tinklų kilo diskusija, kiek pinigų žmogus gali išsigryninti iš savo sąskaitos.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai  skundžiasi, jog bankai nepagrįstai riboja atsiskaitymus su kai kuriomis užsienio įmonėmis, kurioms nėra taikomos Vakarų sankcijos. Seimo nariai sako laukiantys Lietuvos banko išvados, problemą ketina aptarti ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.   Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, ypač stinga Lietuvos įmonių atsiskaitymai su partneriais iš kai kurių trečiųjų šalių.

Atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities yra nebe Vyriausybės atsakomybė – sprendimus dėl jų priima patys bankai, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.  „Atsiskaitymo klausimas jau yra, dovanokit, nebe Vyriausybės kompetencija, todėl kad jeigu finansinės institucijos nutaria neturėti komercinių santykių ir neaptarnauti tam tikrų operacijų, tai yra įmonių teisė tokius sprendimus priimti“, – antradienį LRT radijui sakė premjerė.

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3 tūkst. eurų atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio atsiskaitymus ir bet kokius kitus mokėjimus virš šios ribos siūloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.  Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį tam pritarė „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui balsuojant prieš.  Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti 5 tūkst. eurų ribą.

Teismas panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) nurodymą nedelsiant nutraukti Vilniaus universiteto (VU) studentų biometrinių duomenų tvarkymą, jis buvo įvestas siekiant užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu. Su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi VU, penktadienį pranešė teismas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras siūlo nustatyti baudas už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, taip pat krito ir apyvarta, tačiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad elektroninių mokėjimų dalis šiuo laikotarpiu turėjo išaugti. LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc. LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti  bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė iki 50 eurų padvigubinti atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Nuo liepos prekybos ir paslaugų vietose bei internete Lietuvos vartotojai jau galės atsiskaityti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią galimybę suteiks trijų didžiųjų šalies mobiliojo ryšio operatorių kuriamas momentinių mokėjimų produktas, pavadintas „MoQ“. Pasak jį vystančios bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovės, Lietuva taps viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur veiks mobiliųjų mokėjimų sistema.

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina posėdyje galutinai apsispręsti dėl siūlymo nuo 2018-ųjų riboti atsiskaitymus grynaisiais - jei Seimas pritars, grynaisiais bus leidžiama atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų. Seimui ketinant svarstyti įstatymų pataisas, Vyriausybė teigia, jog 3 tūkst. eurų ribą siūloma nustatyti atsižvelgus į bendrą Europos Sąjungos (ES) ir pasaulinę tendenciją riboti mokėjimus grynaisiais, taip siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Už brangesnį automobilį ar būstą iš kojinės ištrauktais grynaisiais lietuviai atsiskaityti negalės. Tokį ekonominio šešėlio naikinimo planą surezgė Vyriausybės kabinetas. Seimui siūloma riboti atsiskaitymus grynaisiais, jei suma viršija penkis tūkstančius eurų. Bankininkai jau trina rankomis, o gyventojai svarsto, kuris kaimynas tokiais pinigais švaistosi. Stambios kupiūros kojinėje ar, kad ir tokioje rankinėje – ne mitas. Lietuviai vis dar linkę brangesnius daiktus pirkti už grynus pinigus.

Lietuvos bankas (LB) siekia palengvinti ir padaryti visuomenei labiau prieinamus elektroninius mokėjimus. Centrinis bankas parengė Nacionalinę mokėjimų strategiją, kurios principai, anot LB specialistų, turėtų padidinti šalies konkurencingumą. „Lietuvoje dominuoja grynieji atsiskaitymai, kurie buvo ir išliks pagrindine atsiskaitymo priemone ilgus metus. Mūsų dėmesys sukoncentruotas į elektroninius mokėjimus, pasistengiant juos padaryti pigius, patogius ir prieinamus.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

 Daugiau kaip 800 įvairių prekyviečių ir paslaugų teikimo vietų Vilniuje ir kituose didmiesčiuose − tiek jų per vieną mėnesį pažymėjo pirkėjai specialioje programėlėje norėdami jose atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai galimybės už paslaugas ir pirkinius mokėti negrynaisiais pinigais pasigendama pašto skyriuose ir Gariūnų turgavietėje.

Lietuvoje sparčiai daugėja vietų, kur galima atsiskaityti mokėjimo kortele. Tai liudija SEB banko statistika – per pirmus septynis šių metų mėnesius prekybos vietose įrengta 22 proc. daugiau elektroninių kortelių skaitytuvų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo metu SEB bankas prekybos ir paslaugų vietose yra įrengęs beveik 15 tūkst. elektroninių kortelių skaitytuvų.

Vakar visiems bankrutavusio Ūkio banko pirmosios eilės kreditoriams buvo išmokėti 3 030 424 litai ir tokiu būdu bankroto administratorius visiškai atsiskaitė su 409 buvusiais banko darbuotojais. Tai tapo įmanoma, kai Kauno apygardos teismas rugpjūčio 1 dieną patvirtino bankroto administratoriaus pateiktąatsiskaitymo su pirmosios eilės kreditoriais planą ir atlikus privalomus procedūrinius veiksmus.

 Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėjo vartotojus apie šventiniu laikotarpiu pagausėjusį netikrų elektroninių parduotuvių skaičių. CERT-LT pastarosiomis dienomis gavo beveik 300 pranešimų apie tai, kad piktavaliai bando išvilioti vartotojų pinigus, virtualių pinigų sąskaitų ar mokėjimo kortelių duomenis, kurdami netikras elektronines parduotuves, sakoma padalinio pranešime.

Karolis Birgilas Valdantiesiems siekiant apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais kai suma viršija 10 tūkst. litų, laisvosios rinkos šalininkai skuba šiuos nuliūdinti, kad tai nepadės kovoti su šešėline ekonomika. Bent jau iš esmės. „Šalyse, kur elektroninių atsiskaitymų lygis yra didesnis, šešėlinė ekonomika veikia vangiau. Tai yra statistiškai teisinga, bet ryšio reikia ieškoti kitur.

Įvertinusi suinteresuotų institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų siūlymus, Finansų ministerija teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų. Taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už nustatytos tvarkos pažeidimą.

Universalią mokėjimų platformą Mokėjimai.lt administruojanti bendrovė „EVP International“ ir bendrovė „WoraPay“ sudarė partnerystės sutartį. Pagal ją Mokėjimai.lt sistemos naudotojai visuose restoranuose bei maitinimo įstaigose, kuriuose įdiegta „WoraPay“ sistema, galės atsiskaityti išmaniuoju telefonu tiesiai iš savo Mokėjimai.lt sąskaitos. „Jau seniai planavome leisti savo naudotojams atsiskaityti už prekes ir paslaugas fizinėse prekybos vietose.

Vyriausybė užsimojo jau nuo 2014 m. sausio 1 d. priversti šalies gyventojus ir įmones už stambesnius pirkinius ir paslaugas atsiskaityti tik per bankus. Jau rugsėjo 1-ąją Finansų ministerija Vyriausybei pateiks teisės aktų pataisas, kuriomis bus draudžiami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, jei sandorio suma viršys 10 tūkst. Lt. Ekonomikos ekspertai teigia, kad tai nesumažins šešėlio, o atvirkščiai – valstybė praras bet kokią galimybę kontroliuoti nelegalių atsiskaitymų srautus.

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius. „Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių.

Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Ant JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai.

Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – transporto verslo „variklis“. Deja, jis taip pat linkęs gesti – atsiskaitymai dėl pagrįstų ir nepagrįstų priežasčių neretai yra vilkinami. Vežėjų praktikoje gana dažnai pasitaiko, kuomet atsiskaitoma gerokai vėliau ir tik po ilgų raginimų arba… Atsimušė į sieną “bankrotas” Verslininkų bendradarbiavimo sutartys, kuriose įtvirtinama sąlyga, jog visus nesutarimus Sutarties Šalys ketina spręsti derybų keliu, kartais tampa beprasmėmis.

L.e.p. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pozityviai vertina paskirtojo Premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 5 tūkst. litų, tačiau ragina tokius sprendimus atidžiau aptarti su koalicijos partneriais, nes esą prieš kurį laiką jiems nepritarė frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti pirmąją elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti veiklą, susijusią su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu. Šiandien tokia licencija suteikta „EVP International“, UAB. Gavusi šią licenciją, bendrovė numato teikti paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, norintiems internetu nusipirkti ar parduoti tam tikras prekes ar paslaugas, naudojantis elektronine atsiskaitymų sistema.

Ekologiškais produktais prekiaujančios įmonės – tai paprastai ekonomikos sunkmečiu veiklą pradėjęs verslas, kuriam dažniausiai vadovauja moterys. Dauguma „žaliaisiais“ produktais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, tačiau pasižymi laiku vykdomais finansiniais įsipareigojimais, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Visose gyvenimo srityse dažniausiai per kuo trumpesnį laiką bandome pasiekti geriausius rezultatus. Tai rodo ir tobulėjantys žmonių finansų valdymo įpročiai. Vienas geriausių to įrodymų – vis populiarėjanti internetinė bankininkystė ir elektroniniai atsiskaitymai. Vis dėlto ne visi jaučiasi pakankamai informuoti apie tokį atsiskaitymo būdą ir jo teikiamus privalumus.

Studijuojant, dirbant ar turint prekybinių santykių užsienio šalyje susiduriama su klausimu, kaip vyksta finansiniai procesai. Jei tenka užsienyje atlikti  bankines operacijas, reikia apmąstyti ir įvertinti, kaip tai daryti yra geriausia ir patogiausia. Į klausimus apie finansinių procesų valdymą užsienyje atsako  Algirdas Bogdevičius, „Danske“ banko Lėšų valdymo skyriaus vadovas.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai. Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija.

Lietuvoje turime bene geriausias interneto magistrales pasaulyje, tačiau jomis vis dar važinėjame automobiliais „Lada“ bei uždirbti iš skaitmeninės erdvės vis dar neišmokome, antradienį konstatavo aljanso „Langas į ateitį“ dešimčio proga surengtos konferencijos „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ dalyviai. „Lietuva pagal interneto infrastruktūrą yra gal 3–4 pasaulyje – šalia tokių šalių, kaip Japonija ir Pietų Korėja. Vilnius ir Kaunas yra pirmi du miestai pagal interneto greitį Europoje.

Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinėms Tautoms įvedus ekonomines sankcijas Teheranui, Iranui teks rinktis barterinius mainus, leidžiančius atsiskaityti nafta, auksu ar nacionalinėmis valiutomis, praneša BBC. Pagal numatytas sankcijas, Irano bankų ir finansinių organizacijų sąskaitos, atidarytos ES šalyse arba JAV, turi būti įšaldytos, šalis negali už prekes ar paslaugas atsiskaityti doleriais ir eurais.

Bevielio duomenų perdavimo technologijos NFC (Near Field Communication) plėtra Lietuvoje įsibėgėja – studentai, turintys naujo pavyzdžio pažymėjimus su juose integruota NFC technologija gali naudotis daugiafunkcinės mokėjimo paslaugos „Tapsis“ teikiama galimybe vykdyti smulkius atsiskaitymus. Naujo pavyzdžio Lietuvos studento pažymėjimuose (LSP) įdiegta bevielio duomenų perdavimo technologija NFC, sakoma bendrovės „E-verslo klasteris“ pranešime.

2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra. Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai.

Paspartinti gautinų sumų apyvartumą ir „išlaisvinti“ dalį lėšų, esančių pirkėjų skolose, galima peržiūrėjus lėšų surinkimo būdus. Aptarsime alternatyvius atsiskaitymo su jūsų įmone būdus, kurie gali padėti ir jums, ir jūsų klientams. Įvertinkite klientų pasitenkinimą Ieškant atsakymo, kaip pagreitinti klientų atsiskaitymus, siūlyčiau atkreipti dėmesį į prekių ar paslaugų kokybę – juk nepatenkinti klientai tikrai neskuba atsiskaityti.

Telekomunikacijų bendrovė TEO sudarys galimybę dviem savaitėmis vėliau atsiskaityti už paslaugas privatiems klientams, iki šiol mokėjusiems per savo sąskaitas banke „Snoras“. Iki šiol tiesioginiu debetu ar įprastais pavedimais per banką „Snorą“ atsiskaičiusiems klientams TEO dvi savaites - iki gruodžio 14 dienos - netaikys paslaugų teikimo ribojimo ar kitų priemonių. Iki lapkričio 16 dienos (imtinai) per banką „Snoras“ įvykdyti mokėjimai už TEO paslaugas laikomi atliktais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo Audito komiteto prašymu atlikusi Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, sako, kad jame yra ydingų kai kurių šio įstatymo nuostatų.

Rytoj „Saab“ profesinės sąjungos gali priimti sprendimą dėl dėl bankroto inicijavimo šiai kompanijai – rugsėjo pirmą dieną baigiasi visi terminai, kai „Saab“ turi panaikinti įsiskolinimus darbuotojams. „Saab“ ne vieną kartą vėlavo mokant algas kompanijos darbuotojams, todėl kompanijos profesinės sąjungos, panašu, praranda kantrybę. O profesinės sąjungos yra viena iš jėgų, kuri turi teisę inicijuoti įmonės bankrotą.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ pranešė tapusi pirmąja šalyje veikiančia mobiliojo ryšio bendrove, turinčia ribotos veiklos mokėjimo įstaigos licenciją. Licenciją, leidžiančią teikti tam tikras Mokėjimų įstatyme numatytas mokėjimo paslaugas, bendrovei „Omnitel“ ketvirtadienį vykusiame posėdyje suteikė Lietuvos banko valdyba.

Šiame virtualių valiutų ir NFC atsiskaitymams pritaikytų mobiliųjų telefonų amžiuje fiziniai pinigai, panašu, bent kurį laiką dar niekur nedings. Tai patvirtina ir olandų sprendimas paversti tradicines monetas savotiškais aukštųjų technologijų „žaisliukais“ - nuo birželio 22 dienos šioje valstybėje išleistos pirmosios proginės monetos su įterptu QR kodu.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis per paskutinius 7 metus Lietuvoje perkančių internetu padaugėjo daugiau nei 10 kartų. Šie skaičiai rodo, kad lietuviai pradeda vertinti apsipirkimo internetu patogumą, spartą ir didesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau savo nišą elektroninėje prekyboje atranda ir tapatybės vagys bei sukčiautojai.

Birželį pirmą kartą susirinkusi naujos kadencijos Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba svarstė Alytaus miesto savivaldybės siūlymą inicijuoti vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, nustatantį, kad išmokos tarybų nariams būtų fiksuoto dydžio, diferencijuotos atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių teritorijos dydį ir išmokamos neatsiskaitytinai.

Baltarusijos nacionalinis bankas leido atsiskaityti doleriais ir eurais už kurą degalinėse, viešbučių bei turizmo paslaugas, siekdamas padidinti valiutos įplaukas į šalį, kuri nuo kovo vidurio išgyvena gilią valiutų krizę, apie tai teigiama Nacionalinio banko laiške.Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc. devalvavo Baltarusijos rublį JAV dolerio atžvilgiu.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, daugiausiai – 5 proc. – vėlavimo atsiskaityti rizika išaugo tarp oro transporto bendrovių ir metų pabaigoje siekė 46 proc. Per atitinkamą laikotarpį minėtas rodiklis labiausiai sumažėjo tarp elektros, dujų, garo ir vandens tiekimo bendrovių.