LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc.
LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.
„Šie pokyčiai – dėl karantino sumažėjusio vartojimo pasekmė. Mūsų vertinimu, elektroninių mokėjimų dalis, vertinant visus atsiskaitymus, karantino laikotarpiu turėjo išaugti“, – BNS sakė M. Zalatorius.
„Karantino laikotarpis pastebimai pakoregavo šalies gyventojų ir verslo lūkesčius bei nuotaikas. Statistika rodo, kad daugelis su savo biudžetu elgėsi kiek įmanoma apdairiau, apsiribojo būtinosiomis išlaidomis ir atidėjo atsakingus finansinius žingsnius, pavyzdžiui, būsto ar kitokių paskolų gavimą“, – teigė jis.
Anot LBA, 2019 metais ir šių metų pradžioje atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir apyvarta nuosekliai augo. Karantinas rezultatus nežymiai pakoregavo – atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuktelėjo 0,2 proc. – tačiau apyvarta per metus išaugo 3 proc.
Pasak M. Zalatoriaus, ši statistika rodo, jog „negrynųjų pinigų populiarumas nuosaikiai auga“.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje kovo 16 dieną buvo įvestas karantinas. Jo nutarime Vyriausybė pateikė rekomendaciją gyventojams atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.
Kai kurie bankai karantino metu skelbė stebintys sumažėjusius operacijų skaičius bankomatuose.
Be to, Lietuvos bankai, ragindami klientus nenaudoti grynųjų pinigų, kovą nuo 25 iki 50 eurų padidino atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.
LBA duomenimis, mokėjimai iki 25 eurų sudaro apie 85 proc. visų atsiskaitymų bekontaktėmis kortelėmis, o iki 50 eurų – 95 proc.
