Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.
Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.
Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.
Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“
Lietuva atsilieka
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“
Pasak „Swedbank“ atstovės, vyrauja ne vienas mitas apie skaitmenines operacijas: bankininkų patirtis rodo, kad vyresni žmonės sugeba prisitaikyti prie technologinių naujovių ir jomis naudojasi taip pat aktyviai kaip ir jaunesni gyventojai. Taip pat, anot O. Bertašienės, jei kokia įmonė paskaičiuotų, kiek išleidžia grynųjų pinigų apskaitai ir administravimui, elektroninės priemonės pasirodytų kur kas pigesnės.
„Reikia nebijoti keistis ir viskas priklauso nuo to, kaip aktyviai visi įsitrauks į šį procesą, – sako „Swedbank“ atstovė. – Kiek tai skatins valstybė, kiek verslas diegs inovacijas ir plės infrastruktūrą, kiek visuomenė bus aktyvi ir nugalės baimes. Manau, ateityje populiarės įvairios mokėjimų technologijos.“
Ji pripažįsta, kad ekonomikos skaitmenizavimas turi ir grėsmių. Viena jų – asmens duomenų apsauga, tačiau, pasak O. Bertašienės, šiuo metu tokius duomenis valdančios organizacijos griežtai kontroliuojamos: „Paslaugų teikėjai turi daug investuoti norėdami užtikrinti saugumą, bet ir žmonės turi tuo domėtis. Bankai yra griežtai kontroliuojami, tad žmonėms nereikėtų nerimauti, nes mes matome bendrą statistiką ir tendencijas, žmonių elgseną. Tikroms klientų grupėms tuomet pasiūlomi labiau pritaikyti sprendimai.“
Išmoko panaudoti
Agentūros „Media House“ plėtros vadovas Artūras Olšauskas, paklaustas, ar iš tiesų pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad vis daugiau įmonių siekia rinkti ir panaudoti klientų duomenis įvairiais tikslais, nelinkęs dramatizuoti padėties: „Įmonės renka informaciją, kad galėtų daugiau parduoti arba suasmeninti reklamą. Duomenys apie klientus buvo renkami visuomet, tik pastaruoju metu jie tikslingiau panaudojami.“
Jis priduria, kad perkėlus pinigines operacijas į elektroninę erdvę nereikėtų tikėtis, jog rimtos įstaigos, pavyzdžiui, bankai, rinks daugiau informacijos apie klientus: „Jų veikla griežtai reglamentuota ir dar patys taiko vidinę kontrolę, nes neleidžia sau eksperimentuoti su asmeniniais klientų duomenimis. Bet koks negatyvus visuomenės dėmesys gali labai pakenkti. Bankai net ne visus savo klientus gali pasiekti elektroniniais laiškais, jei klientas kada nors sudarydamas sutartį nepažymėjo varnelės, jog nori gauti informaciją tokiu būdu.“
A. Olšauskas įsitikinęs, kad ekonomikos skaitmenizavimas neturėtų atskleisti klientų paslapčių, mat iš mokėjimo paslaugos teikėjo duomenys apie klientą nėra perduodami trečiosioms šalims.
Kontroliuoja griežtai
Kalbinama Asmens duomenų apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoja Rima Vaitkevičienė tvirtina, kad šiuo metu bankų sektorius turimus asmens duomenis tvarko pagirtinai, o ekonomikai žengiant į skaitmeninį amžių pataria patiems klientams labiau rūpintis savo duomenų apsauga.
„Turime gerą asmens duomenų apsaugos įstatymą, jis yra neutralus technologijų atžvilgiu, tad nesvarbu, kokios jos bus ateityje, – teigia Rima Vaitkevičienė. – O kuo daugiau paslaugų elektroninėje erdvėje, tuo žmonėms patogiau. Šiandien banke niekas neidentifikuotas negali gauti paslaugų ir slaptažodžiai nedalijami artimiesiems ar telefonu. Daugiausia problemų sau sukelia patys žmonės, nes neadekvačiai supranta tų duomenų svarbą. Juk svarbios ne tik kortelės ar bankiniai duomenys, bet ir visa kita informacija apie jį patį bei šeimos narius, kurią internete galima pasisavinti. Be to, žmogus turi teisę pats rinktis paslaugų teikėją, tad turėtų atkreipti dėmesį į jo patikimumą, nes taip sumažina riziką.“
Gerokai didesne problema ji vadina įmonių kaupiamus duomenis apie klientus, kurie vėliau būna panaudojami reklamos ir rinkodaros tikslais.
FAKTAI: Elektroniniai atsiskaitymai
Atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje sudaro 23 proc. ir gerokai atsilieka nuo šalių kaimynių
Apie 96 proc. atsiskaitymų Lietuvoje atliekama internetu. Šiuo atžvilgiu šalis lenkia ES vidurkį
Lietuvoje priimtas Elektroninių pinigų ir elektroninių įstaigų įstatymas. Tačiau, anot ekspertų e. pinigų teks palūkėti, nes tam reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą ir šviesti visuomenę
