atominė bomba

Įspūdinga Vladimiro Putino armijos griūtis Charkivo regione atgaivino nerimą, kad Rusija gali griebtis branduolinių ginklų. „Bijau, kad jų atsakas gali būti neprognozuojamas, – perspėjo buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller. – Jie gali pasitelkti ir masinio naikinimo ginklus.“ Kalbėdama su „BBC“ R. Gottemoeller sakė nejaučianti nerimo dėl galingų Rusijos tarpžemyninių balistinių raketų, kurios gali perskristi vandenynus ir suniokoti ištisus miestus.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduoliniai ginklai yra „akivaizdi ir esama krizė“, antradienį sakė Nagasakio meras, kalbėdamas per 77-ąsias atominės bombos numetimo ant šio Japonijos miesto metines. 1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Branduolinis ginklas yra siaubingos galios įrankis, kuris, patekęs į netinkamas rankas, galėtų sukelti tikrą katastrofą visai žmonijai. „Business Insider“ paaiškino, kokių žingsnių JAV vadovybei reiktų imtis, kad būtų aktyvuotas taktinės ginkluotės aparatas.  Pirmiausiai reiktų pažymėti, kad JAV prezidentas turi išskirtines teises priimti sprendimą paleisti branduolinę bombą.  Iš pradžių jis susitinka su aukščiausiais kariuomenės vadais.

Branduolinio užtaiso sprogimas nėra tai, apie ką norėtųsi nuolatos galvoti. Tačiau žinoti, kaip elgtis tokiu atveju turėtų visi. Tų, kurie pateks į branduolinio užtaiso sprogimo epicentrą, jau neišgelbės niekas. Tačiau likusiems gali padėti išvengti skaudžių pasekmių kelios paprastos taisyklės.

Socialinių tinklų žvaigždė Drewas Scanlonas kartu su specialistais tyrinėjo nebeveikiančią atominę bazę Ukrainoje. Jis žengė tamsiais tuneliais, ėjo siaurais koridoriais, pro vamzdžius, lindo pro itin storas duris ir išsiaiškino daugybę įdomių dalykų. Ukrainos atominė bazė yra nebenaudojama jau 17 metų, todėl dabar ten kartais vyksta turai bei ekskursijos. Paaiškėjo, kad bazėje yra mygtukas, aktyvuojantis atominius ginklus.

Pirmąją pasaulyje atominę bombą 1945-m. rugpjūčio 6-ąją JAV panaudojo ant Japonijos miesto Hirošimos. Per visa niokojantį sprogimą žuvo per 140 tūkst. žmonių, dar daugybė visam gyvenimui liko traumuoti. Po trijų dienų antroji atominė bomba krito ant kito Japonijos miesto Nagasakio. Tąkart žuvo dar per 40 tūkst. žmonių. Netrukus po išpuolių miestai ėmė garsėti kaip vėžinių susirgimų ir išsigimimų turinčių kūdikių židiniai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad KLDR paleista raketa nekėlė grėsmės Rusijai. Pasak šios šalies vadovo, apie įvykį jam pranešė gynybos ministras, o pats paleidimo faktas yra „nieko gero“. „Mums tiesiogiai šis raketos paleidimas grėsmės nekėlė. Tačiau tai, aišku, provokuoja konflikto vystymąsi, ir nieko tame gero nėra,“ – konstatavo Rusijos vadovas V. Putinas spaudos konferencijos apie savaitgalio vizitą Kinijoje metu.

Kas nutiktų, jei netoliese būtų numesta atominė bomba? Tikimybė, kad taip tikrai nutiks yra menka, tačiau žmonės šiuo klausimu visada buvo labai smalsūs.

Nekomercinė organizacija „National Security Archive“ (NSA) kartu su George'o Washingtono universitetu pirmą sykį istorijoje paviešino informaciją apie vietas, į kurias Vašingtonas buvo numatęs smogti atominėmis bombomis karo atveju su SSRS atveju. Ši informacija kartu su žemėlapiais yra prieinama organizacijos tinklapyje. Pats planas ir du jo priedai buvo sudaryti JAV strateginės aviacijos (SAC) ekspertų 1956-ais metais: kiekviename sąraše buvo daugiau nei po tūkstantį taikinių.

Nuo pat Nagasakio laikų „netgi pačiais sudėtingiausiais momentais, kaip Karibų krizės mestu, nė viena branduolinė raketa nebuvo panaudota, išskyrus bandymus“, – pasakoja „The Guardian“ Alexas Wellersteinas. Praėjus septyniasdešimčiai metų atėjo laikas ir vėl užduoti klausimą: ar tai gali vėl nutikti? Autorius pateikia penkis galimus atominio ginklo panaudojimo scenarijus.

 Nagasakyje sekmadienį buvo paminėtos Jungtinių Valstijų per Antrąjį pasaulinį karą įvykdyto antrojo atominio bombardavimo, pavertusio šį Japonijos miestą liepsnojančius pragaru, 70-osios metinės. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo. Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį paminėjo Antrąjį pasaulinį karą padėjusio užbaigti atominio bombardavimo Hirošimos mieste 70-ąsias metines, mūsų dienomis nesiliaujant ginčams, ar tas siaubingas sunaikinimas buvo pateisinamas. Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba akimirksniu pražudė Hirošimoje dešimtis tūkstančių gyvybių.

Nesvarbu, jaunas ar senas esate, yra daugybė dalykų, kurių dar nežinote. Tiesiog neįmanoma žinoti viską. Norime su jumis pasidalinti bent keliais neįtikėtinais ir mažai kam žinomais faktais. 1. Niekada nebandykite paštu siųsti viso pastato. Nuo 1916-ųjų tai buvo uždrausta JAV, po to, kai vienas gudruolis, norėdamas išvengti didelių pervežimo įkainių, persiuntė namo plytas per visą Jutos valstiją paštu.

1945 metų rugpjūčio 6 dieną pasaulį visiems laikams pakeitė ginklas, galintis akimirksniu nuo Žemės paviršiaus nušluoti miestus. Bėgant laikui atominis ginklas pateko į daugelio valstybių rankas. Ir pirmą kartą pasaulio istorijoje pasaulio pabaiga galėjo būti „iškviesta“ mygtuko paspaudimu.

1945 metų rugpjūčio 6 dieną pasaulį visiems laikams pakeitė ginklas, galintis akimirksniu nuo Žemės paviršiaus nušluoti miestus. Bėgant laikui atominis ginklas pateko į daugelio valstybių rankas. Pirmą kartą pasaulio istorijoje pasaulio pabaiga galėjo būti „iškviesta“ mygtuko paspaudimu. Siekiant žmones informuoti apie šią naują grėsmę žmonijai, buvo sukurtas pasaulio pabaigos laikrodis.

Filmas visada geriau pavaizduos sunkiai suvokiamus dalykus, nei bet kuri knyga, rašo listverse.com. Atspindėdama viską, nuo vaikų išnaudojimo iki branduolinio karo pasekmių, ši liūdnai pagarsėjusi dokumentika išties gali sukrėsti žiūrovą. 8. Aokigahara – Savižudžių miškas (2012) Fuji kalnuose esantis Aokigaharos miškas garsėja kaip itin populiari savižudžių vieta. Šioje dokumentikoje geologas atskleidžia žiūrovui esamų ar būsimų savižudžių paliekamus ženklus.

Atsižvelgus į tai, kiek rizikingų eksperimentų iki šiol išgyveno mūsų planeta, belieka stebėtis, kaip ji iki šiol yra nesunaikinta. Portalas mixstuff.ru pateikia penkis eksperimentus, kurie tikrai galėjo sunaikinti Žemę.           Kolos gręžinys Kolos gręžinys Rusijos Murmansko srityje yra giliausias pasaulio gręžinys. Sovietų mokslininkai inicijavo gręžimą 1970 metais, o jau 1989 metais pasiekė 12 262 metrų gylį.

Nejaugi 70 metų JAV branduolinės politikos yra paremti melu? Tokį klausimą amerikiečių leidinyje „Foreign Policy“ publikuojamame straipsnyje užduoda Wardas Wilsonas, knygos „Penki mitai apie branduolinius ginklus“ autorius. Atominių bombų panaudojimas prieš Japoniją ilgus metus yra audringų diskusijų objektas.

Hirošimoje rasta nuotrauka, kurioje matyti, kad po bombos sprogimo (1945 m. rugpjūčio 6d.) atsiradęs atominis debesis buvo pasidalinęs į aiškias viršutinę ir apatinę dalis. Pasak Hirošimos taikos memorialo muziejaus atstovų, nespalvota nuotraka buvo daryta apytiksliai iš 10 kilometrų atstumo nuo sprogimo epicentro, kur dabar yra Kaita miestas (Hirošimos prefektūra), praėjus apytiksliai 20-30 minučių po bombos detonavimo.

Jungtinės Valstijos Šaltojo karo metais planavo atomine bomba susprogdinti mėnulį ir taip pademonstruoti savo galybę, teigiama ataskaitose. Teigiama, kad Amerikos kariuomenės vadai sumanė slaptą projektą, pavadintą „Mėnulio tyrimo skrydžių studija“ arba „Projektas A119“, tikėdamiesi, kad sovietai išsigąs, pamatę branduolinį sprogimą iš Žemės.

Kinija pranešė ketinanti turistams atverti vietą, kurioje buvo detonuota pirmoji atominė bomba, remdamasi valstybine žiniasklaida skelbia BBC. Apie 960 tūkst. JAV dolerių bus skirta Sindziango regione Malano bazei įkurti, į kurią bus įleidžiami turistai, informavo naujienų agentūra „Xinhua“. Lankytojai galės apžiūrėti mokslininkų laboratorijas ir 300 metrų ilgio tunelį, kuris skirtas atakoms. Kinija pirmąją atominę bombą išbandė 1964 metais spalio 16 dieną.

1956 metais JAV branduolinės energijos komisija surengė du branduolinius sprogimus, kurių galia siekė 20 ir 30 kilotonų. Kartu buvo nuspręsta surengti ir dar vieną eksperimentą, pavadintą „Branduolinio sprogimo pasekmės gėrimams pramoninėje taroje“, siekiant išsiaiškinti, ar išgyvens gėrimai, buvę parduotuvėse, esančiose netoli sprogimo vietoje. Buteliai ir skardinės buvo tvarkingai sudėlioti skirtingu nuotoliu po visą sprogimo teritoriją. Kai kurie buvo užkasti, kitus tiesiog padėjo ant žemės.

Bruce'as Willisas ir atominė bomba nebūtų galėjusi apsaugoti Žemės nuo sunaikinimo, susidūrus su didžiuliu asteroidu, tvirtinama tyrime. Jame analizuojamas Michealo Bay 1998 metų filmo „Armagedonas“ mokslinis pagrįstumas. Filme B. Willisas, naftos gavybos ekspertas, planetą nuo sunaikinimo sugeba apsaugoti apskrisdamas Mėnulį, nusileisdamas asteroido, keliančio pavojų Žemei, paviršiuje ir jo centre susprogdindamas vandenilio bombą.

Atrodytų, atsakymą sužinoti paprasta: tereikia „Youtube“ pasiieškoti archyvinių branduolinių ginklų bandymo vaizdo įrašų. Deja, pasirodo, dažniausiai jų garso takelis būdavo įterpiamas vėliau, o ne filmavimo metu. Nors daugelis yra matę dokumentinius atominių bombų bandymų filmavimų kadrus, drąsiai galima tvirtinti, kad tikrąjį šių sprogimų garsą yra girdėję nebent patys šių bandymų stebėtojai, teigia ekspertai.

Chemikai uraną pusiau juokais, pusiau rimtai vadina Mendelejevo lentelės baubu. Tačiau jei uranas – baubas, tai plutonis – periodinės lentelės Hanibalas Lekteris. Ne veltui jis tituluojamas pavojingiausiu pasaulyje cheminiu elementu. Ką ten kalbėti, jog plutonio neperpjaus joks metalo pjūklas. Mūsų organizmų, kaip ir bet kurie kiti gyvų organizmų, atsparumas plutoniui lygus apskritam nuliui. Tad juokai su plutoniu – menki.

Japonija nusėta žaizdomis, kurias paliko atominis žmonijos išrastas maras. Pirmoji ir sunkiausia pamoka tapo bomba, nušlavusi nuo žemės paviršiaus Hirosimos ir Nagasakio miestus. Tačiau istorija negailestingai sukasi ratu, grįžta atgal ir kitu pavidalu, tačiau ir vėl raižo tekančios saulės šalį, atverdama atominių elektrinių Pandoros skrynias. Tuo tarpu mažoje šalyje, beveik kitoje pasaulio pusėje, kurios gyventojų penkiskart tiek sutilptų Tokijuje, kur lyja lietūs, ši tema gyva.

JAV Kanzaso valstijos prerijose statoma „Pasaulio pabaigos slėptuvė“. Apleistoje raketų šachtoje kuriami prabangūs butai kartu su baseinu, kino teatru bei biblioteka, rašo dailymail.co.uk. Ši slėptuvė turėtų apsaugoti nuo visko: ekonominės griūties, saulės žybsnių, teroristų atakų ar pandemijos. Kol kas keturi pirkėjai jau sumokėjo apie 7 mln. JAV dolerių tam, kad turėtų kur pasislėpti priartėjus pasaulio pabaigai.

1961-ųjų spalio 30 d. virš Naujosios Žemės salos Arkties vandenyne buvo susprogdinta galingiausia žmonijos istorijoje pagaminta bomba. Beprecedentės galios sprogmuo kodiniu pavadinimu „Ivanas“ buvo daugiapakopė vandenilinė bomba, kurią, remdamiesi standartinėmis branduolinių ginklų gamybos technologijomis, sovietų inžinieriai sukonstravo vos per 15 savaičių.

„Aš tampu mirtimi, pasaulių griovėja“. Šią eilutę iš hinduizmo šventosios knygos „Bhagavad Gitos“  prisiminė atominės bombos tėvu pramintas JAV fizikas Robertas Oppenheimeris, 1945 m. stebėdamas pirmąjį branduolinį sprogimą „Trinity“ poligone Naujosios Meksikos valstijoje.

Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl būtinybės uždrausti naftos importą iš Irano, antradienį pareiškė ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris. Atsakydamas į klausimą, ar pasiektas sutarimas, G. Oettingeris atsakė: „Manau, kad taip“, bet nepranešė, nuo kada gali būti paskelbtas embargas. „Manau, kad naftos importo draudimas – svarbus instrumentas, bet mes turime integruoti į šią politiką visas kitas stambias šalis – JAV, žinoma, Rusiją.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas mano, jog Izraelis kelia grėsmę regiono šalims, kadangi jis turi atominę bombą. Turkijos vyriausybės vadovas tai pareiškė trečiadienį su vizitu lankydamasis Pietų Afrikos Respublikoje. Kaip praneša Anatolijos agentūra, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Izraelis toliau okupuoja Palestinos teritorijas ir vykdo valstybinio terorizmo politiką. Turkijos premjeras griežtai pasmerkė Izraelio veiksmus.

Pirmoji atominė bomba buvo susprogdinta 1945 metais, o iki 1999 m. visame pasaulyje buvo atlikti 2053 branduolinio ginklo bandymai. Visa jų chronologija ir geografija – šiame vaizdo siužete.

Hirosimos mieste Japonijoje šeštadienį minėtos 66-osios miesto subombardavimo metinės. Šiuo metu japonai kovoja su kita atomine nelaime, bandydami susitvarkyti po cunamio sukelto radiacijos nuotėkio iš Fukušimos branduolinės jėgainės, praneša „Associated Press“. Pirmasis pasaulyje atominės bomboms numetimas Hirosimoje 1945 m. rugpjūčio 6 d. paminėtas tylos minute. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui JAV numesta bomba sunaikino miestą ir pražudė net 14 tūkst. gyventojų.

Paviešinti slapti Jungtinių Valstijų diplomatiniai įrašai rodo, kad teroristinė grupuotė al–Qaeda aktyviai siekia gauti branduolinės medžiagos ir įdarbina piktadarius mokslininkus, siekdama sukurti radioaktyviąją bombą, skelbia „“The Telegraph“. Pirmaujanti pasaulio branduolinė agentūra privačiai perspėjo, kad pasaulis stovi ant „branduolinės rugsėjo 11–osios“ slenksčio.

Iranas, pasak kadenciją baigiančio Izraelio žvalgybos „Mossad“ vado, iki 2015 metų branduolinės bombos neturės. Šis laikas gali dar labiau nusitęsti, jei Vakarai išlaikys spaudimą, pareiškė Meiras Daganas parlamento komitetui. Kartu jis patarė šiuo metu nepulti Irano branduolinių objektų. Irano bombardavimas esą būtų tikslingas tik tada, jei jis užpultų Izraelį ar keltų tiesioginį pavojų. Izraelis ir Vakarai įtaria Teheraną kuriant branduolinį ginklą. Irano vadovybė tai neigia.

Vyriškis iš lėktuvo buvo išprašytas dėl tatuiruotės, rašo „news.com.au“. „Delta“ oro linijomis besiruošęs skristi vyras buvo apkaltintas „įtartinu elgesiu“, vienam iš jo bendrakeleivių pastebėjus tatuiruotę „Atom Bomb“ (atominė bomba) ant jo pirštų. Kuomet skrydžio palydovas paplekšnojo Adamui C. Pearsonui per petį, vyras akimirką pagalvojo, netikėtai gausiantis vietos pagerinimą. Tačiau vietoj to jo buvo paprašyta palikti lėktuvą bei atsakyti į keletą klausimų.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair), nors ir kritikuojamas už paramą JAV invazijai į Iraką, mano, kad karas su Iranu yra viena iš galimybių, informuoja „Press TV". T. Bleras kalbėdamas su televizijos „ABC News" žurnalistais sakė, kad jei būtų valdžioje, "jis nerizikuotų" leisti Iranui įsigyti branduolinį ginklą, ir pridūrė, kad ataka prieš Teheraną yra vienas iš galimų realių scenarijų. „Tai rimta problema. Aš nežinau, kaip tiksliai elgtis.

Irane šeštadienį pradedamas pristatyti kuras į prieštaringai vertinamą Bušero atominę. Paleidimo ceremonijoje dalyvauja Rusijos atstovai. Būtent rusų technologinė pagalba padėjo Iranui pastatyti pirmą tokią elektrinę šalyje. Irano viceprezidentas Ali Akbaras Salehi, kuris vadovauja Irano atominės energetikos organizacijai, savo ruožtu, pavadino šią dieną įsimintina ir istorine.

Šie archyviniai kadrai pasakoja apie JAV 1946 m. vykdytus branduolinio ginklo bandymus vandenyne. Jais siekta nustatyti, kaip priešininko laivyną gali paveikti dideliame gylyje detonuotas atominis užtaisas.

Japonijoje mirė 93 metų Cutomas Jamagučis, kuris buvo vienintelis žmogus, išgyvenęs branduolinės bombos sprogimus tiek Hirosimoje, tiek Nagasakyje. Skelbiama, kad senolį pakirto vėžys. 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, kai ant Hirosimos buvo numesta pirmoji atominė bomba, C. Jamagučis šiame mieste kaip tik viešėjo su komandiruote. Tuomet vyras dirbo laivų statybos kompanijoje. Per sprogimą vyras patyrė kairiosios kūno pusės nudegimus.