Iš tikrųjų, atominės bombos poveikis aplinkai priklauso nuo visos galybės kintamųjų: bombos galingumo, vietovės reljefo, apstatymo, aukščio, kuriame įvyksta sprogimas, paros laiko, orų ir taip toliau. Visi mano, kad atominės bombos griauna viską ir žmonės tiesiog ištirpsta nuo sprogimo metu paleistos energijos. Bet kaip viskas vyksta iš tikrųjų?
Praeitą savaitę „Youtube“ portale pasirodė gana išsamus vaizdo įrašas, kuriame pateikiami esminiai skaičiai. Jie yra paremti ne vienu įdomiu mokslininkų tyrimu ir pavieniais skaičiavimais, o aprašyme pateikiami šaltiniai. Todėl vaizdo įraše pateikiamą informaciją galima laikyti bent jau apytiksliai teisinga.
Pasirodo, net 35 % atominės bombos sprogimo energijos išskiriama karščio forma. Karščio banga ir šviesos blyksnis aplink sprogimo zoną esančias vietoves pasiekia dar prieš sprogimo bangą. Iš tikrųjų, susprogdinus net vienos megatonos atominę bombą žmonės 21 kilometro spinduliu laikinai apaktų nuo šviesos blyksnio – šis atstumas išauga iki 85 km, jei bomba numetama naktį.
Karštis žmones sužalotų labai dideliame plote – 11 km spinduliu žmonės patirtų pirmojo laipsnio, 10 km – antrojo laipsnio, o 8 km – trečiojo laipsnio nudegimus. Labiausiai nudegę žmonės greitai žūtų jau vien dėl šių sužeidimų, tačiau išgyventi jiems būtų sunku ir dėl kitų priežasčių.
Sprogimo banga sprogus vos vienos megatonos atominei bombai būtų neįtikėtinai stipri. 6 km spinduliu aplink sprogimo epicentrą vėjo greitis pasiektų 255 km/h. Nors daugelis žmonių yra pakankamai stiprūs, kad tokį slėgį išgyventų, daugybė vietovėje esančių žmonių žūtų dėl didžiuliu greičiu skrendančių nuolaužų ir griūvančių pastatų.
Galiausiai, sprogimą išgyvenusieji turėtų ištverti radiacijos pavojų. Sprogimo metu paskleistos radioaktyvios dulkės gali nukeliauti šimtus kilometrų. Net jei radiacijos dozė, kurią patirtų atokiau nuo sprogimo epicentro buvę žmonės, būtų nedidelė, jos pakaktų ilgalaikėms sveikatos problemoms sukurti. Tai yra, dalis DNR būtų pažeista, prasidėtų mutacijos, stipriai išaugtų vėžio rizika. Tiesa, tie, kuriems pavyktų pasislėpti bunkeriuose, galėtų išlįsti jau po poros savaičių, nes radioaktyvios dulkės per tiek laiko praranda didžiąją dalį savo pavojingos radiacijos.
Primename, kad tokį poveikį turėtų vos vienos megatonos galingumo atominė bomba. Valstybių arsenaluose yra galybė daug galingesnių atominių bombų, kurios sukeltų daug žiauresnes pasekmės. Pavyzdžiui, jei tarp Pakistano ir Indijos kiltų karas, kuriame būtų panaudota 100 nedidelių atominių bombų, Žemės klimatas atvėstų ir visame pasaulyje iškristų žymiai mažiau lietaus. Tai galėtų sutrikdyti žemdirbystę ir dėl bado mirtų galybė žmonių. Pakenkta būtų ir gamtai.
