Apie 8 km nuo sprogimo nutolusieji asmenys patirtų trečiojo laipsnio nudegimus, apie 90 km – laikiną apakimą, rašoma „Business Insider“.
Branduolinis sprogimas gali sukelti radioaktyvių dalelių ir dulkių debesis, kurie pasklis visur aplink. Radiacijos ilgalaikis poveikis savo mastu būtų daug baisesnis už paties sprogimo daromą žalą.
Ką reiktų ir ko nereiktų daryti:
Reiktų: atsigulti ant žemės veidu žemyn ir pasikišus po savimi rankas
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja šią pozą, kuri padės išsaugoti rankas ir veidą nuo sprogimo smūgio sukeltų pasekmių – nuolaužos gali sužaloti ar nudeginti jūsų odą. Kuomet praeis sprogimo sukeltos bangos, galima bandyti keltis ir ieškoti slėptuvės.
Nereiktų: spoksoti į sprogimą
Priklausomai nuo to, kaip arti atsidūrėte branduolinio sprogimo epicentro, gali būti neįmanoma išvengti šviesos apakinimo, jis gali atimti gebėjimą matyti 15-60 sekundžių. Tačiau tie, kurie atsidūrė toliau nuo bombos sprogimo, geriau užsidengtų akis.
1 megatonos bomba (tai būtų apie 80 kartų galingesnis užtaisas už Hirošimoje numestą „Little Boy“) gali laikinai apakinti žmones nutolusius už 8 kilometrų giedrą dieną ir net už 85 kilometrų naktį.
Reiktų: užsidengti veidą rankšluosčiu ar po ranka pasitaikiusiu drabužiu
Šalikas ar rankšluostis tiks uždengti jūsų nosį ir burną. Net jeigu branduolinės radiacijos dulkių kamuolys jūsų dar nepasiekė, sprogimo banga gali atnešti kitų kenksmingų medžiagų, kurias jūs galite įkvėpti, jeigu neturėsite jokios apsaugos.
Nereiktų: slėptis savo automobilyje
JAV tarnybos perspėja žmones nesirinkti savo automobilių kaip slėptuvės. Automobilių stiklai ir metalinis rėmas nėra pati patikimiausia apsauga branduolinės žiemos atveju. Iškart pulti važiuoti taip pat yra gana rizikinga, nes neaišku, į kurią pusę pasuks radiacija.
Yra viena išimtis šiuo atveju, kai jūsų automobilis stovi požeminiame garaže – automobilis gali užtikrinti papildomą apsaugos nuo išorės grėsmių sluoksnį.
Reiktų: Slėptis tvirtame pastate, kuriame būtų mažiau langų ir rūsys
Ekspertai perspėja, kad apsaugai nuo branduolinio išpuolio tinkamiausi yra plytiniai ar betoniniai pastatai. Idealiu atveju laikina saugykla turi būti be langų ir turi turėti rūsį, kuriame galima būtų pasislėpti.
Taip gali tikti mokyklos ar ofisų centrai. Jeigu aplink nėra jokių tvirtų pastatų, kuriuos pasiektumėte per 15 minučių, geriau susirasti bent kažkokią slėptuvę, negu stovėti atvirame lauke. Jeigu suvokiate, kad kažkur netoliese yra saugesnis pastatas, ekspertai siūlo palaukti bent valandą prieš einant ten. Potencialiai tuomet radiacija jau bus sumažėjusi apie 55 proc.
Nereiktų: Stovėti prie langų pastatų viduje
Jeigu jūsų slėptuvė – didelis pastatas, pasislėpkite kuo labiau patalpų viduryje, venkite apatinių ir viršutinių aukštų. Saugumo ekspertai perspėja saugoti langų, nes smūgio banga ir pabirę stiklai gali jus sužeisti.
Reiktų: išjungti pastatų šildytuvus ir oro kondicionierius
Jeigu jūsų pastate yra oro kondicionavimo ar šildymo sistemą, ją būtina išjungti. Šie įrenginiai ima orą iš lauko, branduolinio sprogimo atveju tai reikštų nuodingų medžiagų skleidimą patalpos viduje.
Nereiktų: pulti ieškoti šeimos narių
Tai yra sunkus įgyvendinti patarimas, tačiau rekomendacijos yra labai aiškios: likite patalpose mažiausiai 24 valandas po branduolinio sprogimo. Praėjus 48 valandoms 10 kilotonų atominės bombos sklaida sumažėja iki 1 proc. savo pirminės galios.
Nepaisant to, ekspertai supranta, kad visuomenės sveikatos gairės tokiu atveju gali prieštarauti natūraliems žmonių instinktams.
Reiktų: kuo greičiau pulti į dušą
Žmonės, kurie buvo lauke sprogimo metu turėtų kuo skubiau nusiprausti šiltu vandeniu ir atsargiai naudojant prausimosi priemones. Gremžiant odą gali būti pažeista nukentėjusi nuo radiacijos oda, kuri yra svarbus mūsų organizmo apsauginis sluoksnis. Negalint patekti į dušą, galima apsiprausti bent jau kriauklėje. Blogiausiu atveju – nusivalyti odą šlapiu medžiagos gabalu ar servetėlėmis. Svarbiausia pasirūpinti akimis, nosimi ir ausimis.
Jums taip pat reiktų kuo skubiau sutvarstyti jūsų turimus įpjovimus ar sužeidimus, kol nuspręsite, kaip elgtis toliau.
Nereiktų: naudotis kondicionieriumi po plaukų plovimo šampūnu
Šampūnas yra kritiškai svarbus ant odos patekus radiacijos dulkėms, tačiau ekspertai perspėja, kad žmonės jokiais būdais nenaudotų kondicionieriais.
Jų sudėtyje yra medžiagų, kurios gali radioaktyvias daleles „prilipinti“ prie jūsų plaukų. Techniškai kondicionierius atliktų klijų vaidmenį. Šiuo atveju taisyklės yra nuspėjamos – naudoti tik tas priemones, kurios yra būtinos. Įvairūs kremai veidui ir aliejukai gali palaukti.
Reiktų: sandariai paslėpti galimai užterštus drabužius
Drabužiai, kuriais vilkėjote sprogimo metu, gali būti užteršti radioaktyviomis dalelėmis, todėl juos būtina sudėti į plastikinį maišą ir paslėpti. Tą patį reiktų padaryti ir su tais drabužiais ar aksesuarais, kuriais jūs bandėte uždengti veidą ir atviras kūno dalis.
Nereiktų: valgyti nesandariai arba lauke laikytą maistą
Patarimas aiškus – valgyti galima tik tai, kas buvo laikoma sandariose pakuotėse. Taip pat galima maitintis šaldytuve buvusiu maistu, jeigu rasite į ką jį susidėti. Lėkštės, puodeliai, stalo įrankiai privalo būti prieš naudojimą nuplauti.
Reiktų: įsijungti radiją tolimesnėms instrukcijoms
Branduolinis sprogimas sukuria galingą fenomeną, vadinamą elektromagnetiniu impulsu, tai yra galingas energijos pliūpsnis, kuris gali sutrikdyti telefono, elektros energijos ir interneto tiekimą. Jis gali paveikti ir radijo bangų sklidimą, tačiau tai yra mažiau tikėtina.
Taigi, sprogimo atveju, gelbėjimo tarnybų, kariuomenės ar valdžios atstovų pranešimai bus pranešami radijo bangomis. Pagrindinė taisyklė: kol per radiją nėra paskelbta, kad jau saugu išeiti iš slėptuvių, geriau pasilikti viduje.
