Pagrindinė mintis, kurią dėsto Charlie Gao: Rusija investuoja lėšas ir ruošiasi konfliktui tarp didžiųjų galios valstybių.
2019-ųjų liepą Rusija paskelbė apie stambų daugiafunkcinių penktosios kartos naikintuvų Su-57 įsigijimą. Kontraktas buvo sudarytas vos 76 naikintuvams iki 2028-ųjų, todėl kai kurie ekspertai pradėjo abejoti, ar šiuo atveju galima kalbėti apie masinę Su-57 gamybą, turint omenyje dar ir įvairius atidėjimus ar karinės programos pokyčius.
Vakariečių kuriami Su-57 konkurentai, tokie kaip F-35, jau dabar gaminami šimtais. Tačiau, Charlie Gao manymu, atsižvelgiant į šiuolaikinės karo pramonės galimybes ir rusų karo lėktuvų pirkimų istoriją, o taip pat prisiminus sovietinių Su-27 istoriją, darosi aišku, kad šis 76 naikintuvų įsigijimo kontraktas labai tikėtinai gali būti tik pirmuoju žingsniu ir jau netolimoje ateityje jų gamybos tempas gali reikšmingai išaugti.
Pagal daugelį parametrų Su-57 yra Su-27 tęsinys, to naikintuvo, kuris savo laiku buvo laikomas galinčiu efektyviai konkuruoti su geriausiais to meto priešininkų pavyzdžiais.
Tos technologijos, kuriomis yra aprūpintas Su-57 (galingi varikliai, puikūs manevringumo rodikliai, aukščiausios klasės avionika), kainuoja milžiniškus pinigus. Tokios išlaidos yra pateisinamos tik tuo atveju, jeigu bus taikomos kruopščiai sukurtame modelyje, kuris bus naudojamas dešimtmečiais. Sukurti Su-27 kūrėjams prireikė 15 metų (daugiausiai užtruko su korpuso tobulinimu). Su-57 inžinieriai taip pat susidūrė su panašaus pobūdžio problemomis, todėl projektas užtruko panašų laikotarpį.
Tačiau, kuomet Su-27 kūrimo procesas buvo užbaigtas, šių lėktuvų buvo pradėta gaminti po daugiau nei 60 vienetų per metus jau pirmaisiais jų gamybos metais. 90-ųjų pradžioje kariuomenė jau turėjo daugiau nei šimtą tokių modelių.
Dabartinės Rusijos planai gerokai skiriasi nuo sovietinių. Jeigu iki 2028-ųjų Su-57 tebus 76 vienetai, tai reiškia, kad po metus jų iš gamintojų angarų išriedės vos po 9.
Šiandieniniame pasaulyje Rusijos biudžetas gynybai yra santykinai didelis, tačiau net ir jis negali prilygti SSRS galimybėms. Tuomet Sovietų Sąjunga galėjo sau leisti įsigyti kelis šimtus Su-27 per kelis metus. Rusija sau to leisti negali. Amerikiečių F-35 masinė gamyba yra įmanoma tik dėl to, kad juos perka kitų šalių kariuomenės ir pačių JAV milžiniškų išlaidų šalies gynybai dėka.
Autorius taip pat pažymi, kad dabartiniai Rusijos karinės aviacijos gamybos tempai pasižymi atsargiu lankstumu. Jo teigimu, tokiai valstybei nedideli kontraktai rodo, kad Rusijos Gynybos ministerija pasilieka laisvę ateityje staiga padidinti kariuomenei reikalingų naikintuvų gamybos apimtis. Vietoje vieno didelio užsakymo – įprasta praktika Vakaruose ir, anksčiau, SSRS – yra renkamasi imti kelis mažesnius. Pasikeitus pačios Rusijos ekonominėms galimybėms ar karybos biudžetui, būtų galima gamybos pajėgumus perkelti savo poreikiams tenkinti.
Karui ruošiami gyventojai ir kariuomenė
Rusijos pasirengimo karui teorija pasižymi ir ne tokiomis sofistikuotomis analitikų įžvalgomis. Kremlius pastaruosius metus daug akcentavo savo karinį pasirengimą, pradedant grėsmingomis V. Putino „nenumušamų raketų“ skaidrėmis metinės kalbos metu, baigiant milžiniškomis pratybomis visoje šalyje ir gyventojų apmokymu veikti ekstremaliomis sąlygomis.
Maža to, neseniai buvo laikotarpis, kuomet visoje Rusijoje siautė „telefoniniai teroristai“, „užminavę“ šimtus mokyklų, prekybos centrų ir valstybinių įstaigų. Tuomet buvo vykdomos masinės evakuacijos, tikrinamas susijusių tarnybų darbas. Apkaltinti, aišku, buvo „ukrainiečių recidyvistai“, tačiau tuo pat metu viename Rusijos regionų buvo nutekinta ir pagalbos tarnybų veiklą koordinuojančių valdininkų pažyma, kurioje buvo išdėstyta tokio pobūdžio mokymų programa. Telefoniniai išpuoliai, kurių ilgą laiką tariamai niekas Rusijos teisėsaugoje negalėjo suvaldyti ir kurių metu buvo sutrikdyta šimtų įstaigų veikla, kaip staiga prasidėjo, taip ir baigėsi.
2016-aisiais Rusijoje buvo pradėtos didžiausios civilinės gynybos pratybos nuo sovietų laikų. Jose dalyvavo daugiau nei 40 milijonų žmonių. Kariuomenės pratybos, kuriose vienu metu dalyvauja ištisos karinės apygardos, taip pat nepalieka abejonių, kad ruošiamasi ne lokaliam konfliktui, o plataus masto karui.
Savo pasirengimą karui Rusija demonstruoja ir strateginės reikšmės ginkluotės dislokavimu. Prisidengiant tariamai grėsminga NATO plėtra naujausios kartos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 buvo dislokuotos Baltijos jūros regione, Kaliningrade. Vėliau, tariamai saugant Sirijos interesus, jos buvo dislokuotos ir Artimuosiuose Rytuose, karo nualintoje šalyje esančioje Rusijos karinėje bazėje. Šią savaitę buvo paskelbta, kad S-400 buvo dislokuoti ir Arkties regione.
