atlyginimai lietuvoje

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje yra kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kai kuriose įmonėse darbuotojams išmokama ir 30 kartų didesnė alga. Kaip rodo naujausi „Sodros“ duomenys, spalio mėnesį Lietuvoje veikė bent 25 bendrovės, kuriose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp jų daugiausia buvo informacinių technologijų, transporto, biotechnologijų bendrovių.

Per pastaruosius merus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo apie 20 proc. Iš 30 populiariausių profesijų darbuotojų algos labiau padidėjo tik vienos grupės specialistams – t.y. suvirintojams. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų pirmuoju mėnesiu, padidėjo visų populiariausių profesijų atstovų vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų – 80,7 tūkst.

Praėjusį mėnesį daugelis darbuotojų gavo ne tik įprastines algas ir galbūt avansą už kitą mėnesį, bet ir papildomas premijas. Bent jau toks gali susidaryti įspūdis susipažinus su naujausiais oficialiais duomenimis apie įmonėse mokėtą darbo užmokestį. Trečiadienį „Sodra“ paskelbė, kad penkiaženkles ar dar didesnes sumas gavo 66 įmonių darbuotojai – jose už gruodį išmokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesniais mėnesiais tokių įmonių būta kur kas mažiau.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Lietuvos ekonomika kitais metais toliau augs. Tačiau infliacija, arba prekių ir paslaugų brangimas bus bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas.  Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis prognozavo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,3 proc., o šiemetinis augimas sudarys 2,5 proc.

Įprasta manyti, kad bene daugiausia Lietuvoje uždirba informacinių technologijų (IT) specialistai. Tačiau „Sodros“ skelbiami duomenys rodo ką kita. Iš tiesų mūsų šalyje didžiausias algas gauna finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 4424 eurus. Į rankas tai būtų maždaug 2676 eurai.

Kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc., tačiau niekur darbuotojų algos nė iš tolo nekilo taip sparčiai. Tiesa, kai kuriuose rajonuose per metus vidutinis darbo užmokestis į rankas pakilo ir 15 proc., o popieriuje – ir 19 proc. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis 6alyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1990 eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1644,3 euro.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Pernai daugiau nei 17 tūkst. užsienyje gyvenusių tautiečių grįžo į Lietuvą, rodo Statistikos departamento duomenys. Norintys reemigruoti dažnai nerimauja, ar jiems pavyks susirasti patikimą darbą bei sklandžiai įsilieti į šalies darbo rinką, tačiau sugrįžę įsitikina, kad puikias darbo sąlygas galima rasti ir tėvynėje. Nors apsisprendimą grįžti lemia įvairios priežastys, tačiau su įsidarbinimu Lietuvoje susijusias baimes jaučia daugelis.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo karas ir dėl jo buvo pritaikytos sankcijos daugeliui su Kremliumi susijusių bendrovių – tarp jų ir Lietuvoje. Nepaisant to, o galbūt kaip tik dėl to, kai kurios jų darbuotojams išmokėjo milžiniškas algas. Tai rodo „Sodros“ skelbiami duomenys apie už vasario mėnesį bendrovių mokėtų atlyginimų vidurkius. Jie rodo, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 41 įmonė, kurių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms, nuolat iškyla klausimas, kiek didės išmokos ir atlyginimai. Sprendžiant iš naujausių duomenų, skirtinguose šalies regionuose jie keičiasi nevienodai. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 322 eurai, skelbia Statistikos departamentas.

Atlyginimai Lietuvoje 2017 metais, įvertinus infliaciją, padidėjo vidutiniškai 4,7 proc., skelbia Tarptautinė darbo organizacija (ILO). Realusis darbo užmokestis Latvijoje pernai augo 4,8 proc., Estijoje – 2,8 procento. Labiausiai atlyginimai Europoje 2017-aisiais pakilo Ukrainoje (19,1 proc.), Rumunijoje (12,8 proc.), Bulgarijoje (10,5 proc.), Vengrijoje (10,3 proc.), o sumažėjo Graikijoje (3,5 proc.), Ispanijoje (1,8 proc.), Austrijoje (1,5 proc.

Bendra statistika rodo, kad atlyginimai auga daugumai lietuvių, tačiau „Sodra“ išskyrė, kad antrąjį metų ketvirtį, kai kurie gavo net mažiau nei tokiu pat metu prieš metus. „Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtina didinti, tačiau solidūs atlyginimai galimi tik reformavus viešąjį sektorių.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra nevienodas. Vieni atlyginimai ir kainos – Vilniuje, kitokie – regionuose. Tačiau ką mums sako statistika? Ar skelbiami atlyginimai gali nurodyti, kuri savivaldybė labiausiai pažengusi? „Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur.

Lietuvos statistikos departamentas atidžiai fiksuoja, kaip kas ketvirtį keičiasi atlyginimai Lietuvos rajonuose. Naujausiais duomenimis, didesniais atlyginimais nesidžiaugė tik Jonavos ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Duomenys atskleidė ir didėjantį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną.

Trys Seimo nariai iš valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos nariai – Vidmantas Žiemelis, Rytas Kupčinskas ir Vida Marija Čigirinjienė pateikė siūlymą pratęsti parlamentarų algų sumažinimo laikotarpį, prilyginant jį tam, kuriam sumažintos pensijos. „Pasiūlėme pratęsti šį laikotarpį. Seimas dvejiems metams sumažino pensijas ir kitas išmokas, tad tokiam pačiam laikotarpiui turi galioti ir Seimo narių atlyginimų sumažinimas.

Žurnalas „Naujoji komunikacija“ jau kuris laikas rengia lietuviško interneto „teismus“. Šį kartą teisėjai Vladimiras Lekečinskas, DIP projektų vadovas, Mykolas Stravinskas, projekto „Nepgroup.lt“ vadovas ir Darius Bagdžiūnas, interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ direktorius savo skvarbiais žvilgsniais vertins darbo paieškos portalus: „Cvmarket.lt“, „Cv.lt“ ir „Cvonline.lt“. www.cvmarket.