„Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur. Tiesa, tai atspindi ne ten gyvenančiųjų atlyginimus, o ten priregistruotų.
„Objektyvios priežastys: nemokamas įvažiavimas ir nemokamos ar subsidijuotos kelto paslaugos. Didelė motyvacija būtent ten registruoti gyvenamą vietą. Atitinkamai, ten ganėtinai brangus nekilnojamasis turtas, vadinasi žmonės ten įsigiję turtą gauna nemenkas pajamas. Bet tą vidurkį gal iškreipia tik keletas žmonių. Gal keliasdešimt aukšto lygio vadovų, kurie nori turėti privalumus. Registruotis Lietuvoje apribojimų labai nėra, kur nori gali registruotis, jei vaikai neina į darželį ar mokyklą“, – sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ten visą laiką buvo didžiausias atlyginimas, toliau rikiuojasi didžiųjų miestų savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Atitinkamai, 891,6 Eur, 746,1 Eur, 736,3 Eur.
Pagal pateikiamą statistiką galima ir išskirti, kur atlyginimų vidurkis visuomet buvo žemiausias. Tai Kalvarijos sav. (516,9 Eur), Šalčininkų r. sav. (529,6 Eur), Rietavo sav. (537,2 Eur), Pagėgių sav. (537,8 Eur), Skuodo r. sav. (539,6 Eur).
Ž. Mauricas: išvadas gali pasidaryti savivaldybės
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausia įvertina tai, kad daug geresnis rodiklis nei vidurkis būtų mediana, tuomet statistika būtų informatyvesnė, nepaisant darbuotojų skaičiaus ir Neringos fenomeno.
„Viršūnėlė pradingtų ir ta mediana daugiau mažiau pataikytų į tą žmogų, kuris gyvena ir dirba toje vietoje“, – prideda jis.
Visgi dabartiniai vidurkiai nėra bloga priemonė save pasitikrinti pačiai savivaldybei. Nors mediana parodytų tiksliau, jau dabar šie duomenys gali paskatinti konkurenciją.
„Nė viena nenori būti tarp tų, kurios gyventojai gauna mažiausią darbo užmokestį. Tai priežasčių, kodėl taip yra galimai pradės ieškoti ir išvadas pasidarys. Savivaldybės lygmenyje galima. Įmonės lygmenyje tai čia toks subjektyvus skelbimas, nes yra daug faktų iš pačios savivaldybės bei priklauso nuo geografinės teritorijos. Manau, kad tikslas rodyti atlyginimus geras ir nusistatyti atlyginimus teisingiems tikslams
Taip pat susiję su tuo, kiek savivaldybė įdeda į bendrą valstybės biudžetą, ypatingai socialinio draudimo. Tikrai gera statistika pasižiūrėti, kiek sumoka savivaldybėse, kiek gauna. Savivaldybei pačiai balansą pasiekti, kad nebūtų taip, jog gyvena tik iš Vilniaus ar Kauno, nes didžioji turi neigiamą balansą. Daug daugiau sumoka mokesčių savo piliečiams socialinio draudimo nei surenka“, – komentuoja ekonomistas.
N. Mačiulis: Neringos miestas nieko neparodo, kiti miestai – taip
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertindamas statistiką taip pat pabrėžia, kad Neringos skaičiai tikrosios gyventojų situacijos savivaldybėje neatspindi. Tiesa, kitų miestų rodiklius jau galima vertinti šiek tiek objektyviau.
„Vidutinis darbo užmokestis priklauso ir nuo to, kokio užsienio kapitalo įmonė yra toje savivaldybėje, kokie sektoriai dominuoja – jei aukštos pridėtinės vertės, tuomet yra didesni atlyginimai. Tai šiek tiek rodo situaciją.
Jei tame mieste yra daug mažų įmonių, kurios moka minimalų mėnesio atlyginimą, tai nutempia ir vidutinį darbo užmokestį žemyn. Nepaisant to, kad yra viena ar dvi įmonės, kurios moka labai aukštą atlyginimą. Tai bėda vidurkio, kai kalbame apie vidutinę gyvenimo trukmę, atlyginimus – apibendrintas rodiklis, kuris apie atskirus duomenis kažko nelabai pasako“, – konstatuoja ekonomistas.
