arvydas šliogeris

Penktadienį Lietuva atsisveikina su iškiliausiu pastarųjų kelių dešimtmečių filosofu. Mąstytojas laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Vienas žymiausių šiuolaikinės Lietuvos filosofų, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habil. dr. Marijus Arvydas Šliogeris mirė gruodžio 18 d. Atsisveikinti su juo penktadienį susirinko ne tik šeimos nariai, bet ir daug kolegų, studentų, žinomų meno ir kultūros žmonių.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Per praėjusią knygų mugę be džiaugsmingų nuolaidų ir knygų pardavimų bei renginių, kuriuos lankant kartais nebelikdavo laiko parūkyti ir dar dažniau – vietos patogiai įsitaisyti tarp publikos, pasisakė daug rimtų kalbėtojų, bet du žmonės, du profesoriai, net jeigu jiedu šnekėjo skirtingu metu ir skirtingose salėse, kažkodėl pavadintose penketu ir kitu skaičiumi po taško, taigi tiedu profesoriai nematomai ir nejučiomis buvo sujungti tos pačios nuotaikos, minties polėkio ir linijos, panašių įžvalg...

Kolekcionuoti galima kuo įvairiausius daiktus: nuo prabangiausių automobilių ar jachtų iki pašto ženkliukų ar iš svetur parsivežtų suvenyrų. O ar galima kolekcionuoti tokius daiktus, kurių nepaimsi ir nepačiupinėsi kada panorėjęs? Pasirodo, dar ir kaip galima, ir jie, vaizdų kolekcionieriai, tai daro.

Jau trečiąjį kartą nuskambėję „Respublikos“ nacionalinių vertybių“ rinkimai buvo puiki priežastis susirinkti į ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotą diskusiją ir pasikalbėti apie tai, kas šiais globalizacijos laikais dar laikoma vertybėmis, o ypač - nacionalinėmis vertybėmis.

Iškiliausias šių dienų lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatys dvi naujausias, dar 2009 m. pabaigoje išleistas knygas: fotografijų ir filosofinių tekstų albumą „Melancholijos archipelagai“ ir filosofo dienoraštį „Bulvės metafizika“.   Susitikimas su filosofu vyks vasario 20 d., šeštadienį, 12 val.

Ką tik knygynuose pasirodė vieno genialiausių, galbūt ir prieštaringiausių, šiuolaikinių lietuvių filosofų Arvydo Šliogerio tekstų ir vaizdų knyga (albumas) „Melancholijos archipelagai“. Filosofą sunku, tiesiog neįmanoma, įsprausti į vienos kurios filosofinės krypties, į kurio nors vieno žanro rėmus. Knyga iš ankstesniųjų filosofo knygų išsiskiria ir spalvingumu, nestandartiniu formatu, praturtintu autoriaus sukurtais fotovaizdais.

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) „Užrašų knygelių“ pirmajame tome spausdinami jaunystės 1935–1942 metų užrašai. Sąsiuviniuose Camus dėsto kilusias kūrybines mintis ir įspūdžius, reflektuoja amžininkų intelektinę bei meninę veiklą, žymisi savo mąstymo trajektorijas. Šiuose užrašuose galima apčiuopti rašytojo kūrybinio kelio ištakas, sekti kaip plėtojamos pirmųjų romanų temos, kaip skleidžiasi pagrindinių mąstytojo meninių ir filosofinių idėjų užuomazgos.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius filosofas Arvydas Šliogeris 65-uosius gyvenimo metus pažymėjo originalia fotografijų ir filosofinių esė knyga "Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai". "Važiavau žvejoti. Buvo rūkas. Pažvelgiau į dešinę ir apstulbau. Iššokau iš automobilio ir pradėjau fotografuoti kaip beprotis! - per knygos pristatymą juokėsi filosofas, pasakodamas apie naująją aistrą.

Spalio 28 d. Vilniuje restorane „Rene“ originaliausias lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris, tesėdamas rugsėjį per savo neeilinį gimtadienį skaitytojams duotą pažadą, žiniasklaidai pristatė knygą-albumą „Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai“. Knygoje – per pusšimtis kruopščiai atrinktų 2006 - 2008 metais filosofo darytų fotografijų, greta kurių – filosofinės esė. Pamatyti ir užfiksuoti vaizdai papildo parašytus tekstus, bet jokiu būdu nėra vien jų iliustracijos.

65 metų jubiliejų švenčiantis filosofas, Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Šliogeris sako, kad dabar gyvenime jį labiausiai džiugina gamta. „Tai yra labai daug žmogaus gyvenime, jeigu gali nuvažiuoti į vietą ir pasakyti: štai čia yra rojus“, – interviu Lietuvos radijui teigė jis. Tokių rojų filosofas sakosi turįs septynis.

Rugsėjo 12 d. originaliausias ir iškiliausias šių dienų lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris švenčia 65-metį. Sukakties proga filosofas atskleidžia kitą savo talento pusę, pažadėdamas išskirtinę dovaną skaitytojams – spalio mėnesį pasirodysiančią žodžių ir vaizdų knygą-albumą „Melancholijos archipelagai“. „Ši knyga – kelio iš Dangaus į Žemę dokumentas. Įkyrėjęs Dangus privertė mane atsisukti į Žemę ir jos grožį.

„Didžiausias sovietų sistemos reliktas mūsų galvose ir elgsenoje yra per ilgą laiką susiformavę refleksai: slėptis, permesti atsakomybę kitam – tam, kuris gali, kuris padarys už mane. Tai formuoja labai pasyvią ir bailią visuomenę“, – sako vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jo nuomone, per 20 metų Lietuvoje neįvyko visuomenės struktūrinių pokyčių. Žmonės net ir sunkmečio nepriima kaip iššūkio, bet vėl tikisi, kad valdžia galiausiai viską išspręs ir nuties kelią iš krizės į šviesų rytojų.

Lietuvos dailės muziejus praneša, kad birželio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks fotografo Antano Sutkaus naujos knygos „Retrospektyva“ pristatymas.

Ką tik įgijome dar vieną prezidentą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. vasario 12 dienos dekretu pripažino partizanų vadą Joną Žemaitį valstybės vadovu nuo 1949 m. vasario 16 d. - Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo - iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Dekretas priimtas dar iškilmingų vakarykštės Kovo 11-osios kalbų fone. Kalbos ir iškilmės niekuo ypatingu nebepasižymėjo.

Jeigu neatsakingam vairuotojui nepavyksta susilaikyti nuo vairavimo išgėrus, jis turi dvi išeitis: susirasti artimą žmogų, kuris už jį laiduotų pinigais, arba būti pasirengęs lankyti mokamus perauklėjimo kursus. Tačiau Lietuvoje to dar nėra. 2007 metų lapkritį Aleksandrijoje girtas policijos pareigūnas Saulius Paulikas mirtinai suvažinėjo tris mažamečius. Atrodė, kad tokio masto tragedija gali įvykti ne dažniau kaip kartą per dešimtmetį.

Nuostata kaip drebantis nieko gero per gyvenimą neatlikusiojo balsas:  ką nors palikti po savęs. Ir jau nesvarbu, ką – bloga ar gera, svarbu – palikti. Visiškai priešingas samurajiškam, dzenbudistiškajam: gyvenimą praeiti taip, kad kuo mažiau pripėduotum. Ne, mūsų gyvenimo credo remiasi kažkokiais matininkams artimais instrumentais: įkalti stulpą. Apsitverti. Atsižymėti taip, kad ateities kartos iš tolo apeitų. Pastatyti dangoraižį, mauzoliejų, skulptūrą.

I Trumpai ir drūtai tariant, laikas savo esme yra ne kas kita kaip laikinumo manifestacija. Kita vertus, nesunku pastebėti ir tai, jog įprastas laiko skaičiavimas truputėlį pridengia taip suprantamą laiko esmę. Laikrodžio ciferblatas visados iliustruoja tą pačią paros ritmiką, kalendorius primena neatšaukiamą metų laikų ciklinę kaitą, kiekvienas atskirai žadėdami kažką panašaus į pasikartojamumo mechaniką be pradžios ir pabaigos.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Daktarų bijau lygiai tiek pat, kiek ir juos mėgstu, ir lankyti įstaigas, kuriose mirtis vilki baltus chalatus ir dėvi sterilias pirštinaites, man yra beveik tas pats, kaip kai kuriems piliečiams lankytis kazino arba viešnamiuose. Hipochondriko svajonė – pasaulis ligoninė, kuriame pagrindinė užduotis surasti savo gyvenimo ligą, puoselėti ir auginti ją, vystyti, tobulinti, rasti kuo subtilesnių niuansų, išplėtoti iki galingos metaforos, paversti altoriumi, stabu, absoliutu ir pramoga.

Neseniai pasirodė naujausia vieno ryškiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų profesoriaus Arvydo Šliogerio knyga „Niekis ir esmas“, išleista leidyklos „Apostrofa“. Vilniaus universitete dėstantis filosofiją Arvydas Šliogeris yra išleidęs ne vieną knygą, po kurios pasirodymo kultūros visuomenėje kildavo karštos diskusijos. „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ buvo vienas pirmųjų darbų, kuriuo profesorius apsigynė habilituoto daktaro disertaciją.

Pastaruoju metu įvairiuose visuomenės sluoksniuose vis dažniau prabylama apie tai, kad Lietuvai pasiekus svarbiausius tikslus, tapus ES ir NATO dalimi, stinga tolesnės valstybės ateities vizijos. Sakoma, kad naujos vizijos nelabai gali pasiūlyti ne tik politikai, bet ir intelektualai, iš kurių visuomenė laukia idėjų. Kaip yra iš tikrųjų? „Akiračių“ 5-ajame numeryje Vytauto Rubavičiaus ir filosofo prof. Arvydo Šliogerio pastabos.

Šie metai ypač reikšmingi buvo žinomam mūsų menininkui dailininkui Mikalojui Povilui Vilučiui. Prasidėjo metai gražiu gyvenimo jubiliejumi, o baigiasi - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardo paskelbimu. Svarbiausia valstybės premija dailininkui paskirta už naujuosius šilkografijos ciklus, originalias ir estetiškai veiksmingas formas - ženklus, prasminių situacijų raiškumą. Dailininkas M. P. Vilutis yra laikomas unikalios technikos - šilkografijos pradininku Lietuvoje.

Jaunimo tvirkinimu apkaltintas ir myriop nuteistas filosofas Sokratas taurę nuodų išgėrė prieš pustrečio tūkstantmečio. Ne mažiau tragiškai - mėšle - gyvenimą baigė ir nieko neklausęs, pats per save pasaulį tyręs Heraklitas. Ir vis dėlto dabartiniai Lietuvos filosofai šiuolaikiniame švietime labiausiai pasigenda sokratiškosios pedagogikos bei heraklitiško požiūrio į pasaulį.

Kalbamės su “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju Rimvydu Valatka apie priekaištus, kurie sakomi didžiausiam dienraščiui, internetinę žiniasklaidą ir komentarų rašymo meną. “Geri komentarai visada yra bent truputį “šoumenizuoti”, - teigia skiltininkas.

Penktadienį (05.09) Vilniaus mokytojų namuose pristatoma knyga "Asmenybės" apie garsiausius šių dienų Lietuvos mokytojus, kultūros ir švietimo veikėjus. Švietimo savaitraščio "Dialogas" išleistą knygą sudaro įdomiausi pastarųjų metų savaitraščio numeriuose publikuoti straipsniai apie šalies mokytojus ir dėstytojus - ryškias kultūros ir švietimo asmenybes. Knyga dedikuojama švietimo reformos Lietuvoje pradininkei daktarei Meilei Lukšienei.

“Kultūros namų” laida apie intelektualus ketvirtadienio (04.17) vakarą. Ką jie veikia Lietuvoje - klausė apynaujis laidos vedėjas Leonidas Donskis. Rūstūs intelektualai susiginčijo. Vieni sakė, kad nereikia nieko veikti, kiti - atvirkščiai. Bet pikti buvo kaip širšės, teigė, kad iš jų tarpo kyla hitleriai ir leninai. O paguosdamas Arvydas Šliogeris paaiškino - nėra jų Lietuvoje. Kurie buvo, išmirė.