Jaunimo tvirkinimu apkaltintas ir myriop nuteistas filosofas Sokratas taurę nuodų išgėrė prieš pustrečio tūkstantmečio. Ne mažiau tragiškai - mėšle - gyvenimą baigė ir nieko neklausęs, pats per save pasaulį tyręs Heraklitas. Ir vis dėlto dabartiniai Lietuvos filosofai šiuolaikiniame švietime labiausiai pasigenda sokratiškosios pedagogikos bei heraklitiško požiūrio į pasaulį.
Lemtinga netektis
"Informacija ir specializacija yra banginiai, ant kurių laikosi dabartinis pasaulis, - sako filosofas Arvydas Šliogeris. - Informacija virto stabu, specializacija apėmė visas sritis, o mūsų išganytojais tapo ekspertai ir kompiuteriai." Katastrofišku pagreičiu, pasak filosofo, šie procesai skverbiasi ir į švietimą, kurio idealu tampa informacijos prikimštas ekspertas. Ko žmogus netenka darydamasis informacijos maišu? Anot A.Šliogerio, jis visiškai praranda realaus gyvenimo patirtį ir 'kietą' sandorą su pačiais daiktais. Pavojingos praradimo pasekmės - šizofrenijos ir savotiškos informacinės narkomanijos apraiškos - ateityje taps dar ryškesnės. Ar praktinės patirties netektis nėra lemtinga? Į tai filosofas linkęs atsakyti teigiamai. "Siaura specializacija ir informacijos perteklius radikaliai slopina vidutinių gabumų žmonių laisvę ir kūrybiškumą, - mano A.Šliogeris. - Tai naikina sveiką žmogaus protą, kuris tik sandūroje su tikrove yra bet kokio kūrybiškumo pagrindas." Kaip nesaikingos vaistų dozės paveiktas organizmas praranda gebėjimą priešintis ligoms, taip ir informacijos perteklius užblokuoja žmogaus galias suvokti tikrovę.
Konkrečiausias sąjūdis
A.Šliogeris laikosi nuostatos, kad filosofija yra pats konkrečiausias sąjūdis pasaulyje: kasdien įsijungdami TV, mes renkamės techniškai realizuotą Platono idėjų pasaulį ir atmetame Heraklitą, kuris pirmenybę teikė ne įvairių tarpininkų perduotam, o tiesioginiam gyvenimo pažinimui. "Ne filosofija, kaip daug kas mano, yra arčiau poezijos, o mokslas, - tvirtina filosofas. - Eksperimentai kuria dirbtines ir laužo natūralias gyvenimo situacijas, tad mokslininkai, kaip ir poetai, su realybe elgiasi vienodai." Pasak A.Šliogerio, mūsų supratimas apie mokslą nuo XVI a. ne ką pasikeitė ir tebėra naivus: neva mokslininkas žiūri į pasaulį ir jį pažįsta. Taip nėra, nes mokslas jau seniai tapo pasaulio keitimo ir dirbtinių situacijų kūrimo priemone. "Tik pririšta prie 'kietos' patirties, apie realų gyvenimą mąstanti filosofija yra paskutinis sveiko proto prieglobstis, - teigia A.Šliogeris. - Tik ji - išsigelbėjimas nuo perdėtos specializacijos ir dezinformacija tampančio katastrofiško informacijos pertekliaus." Filosofo, kaip ir mokytojo, misija - ginti sveiką protą ir pačią elementariausią kasdienę pasaulio patirtį, nes tikroji informacija yra ne tai, ką žmogus perskaitė ar pamatė kompiuterio ekrane, o tai, ką jis pats patyrė.
Informuoti ir formuoti
"Dabarties žmogui stinga patirties, nes informacijos perteklius trukdo jam prisibrauti iki tikrovės", - A.Šliogeriui pritaria ir filosofas Tomas Sodeika. Jis - požiūrio, kad žinios dabar yra eksteriorizuotos žinotojo atžvilgiu, šalininkas. Kitaip tariant, žinios tapo išorinėmis, tinkančiomis darbinei individo veiklai, bet nieko bendra neturinčiomis su jo vertybinėmis nuostatomis. Tačiau filosofas atkreipia dėmesį, kad žodžiai informacija ir informavimas labai iškalbingi ir juose galima įžvelgti ne tik žinių perdavimo, bet ir formos suteikimo, formavimo prasmes. Jų buvimas greta T.Sodeikai teikia viltį, kad dar ne viskas prarasta ir į katastrofą panaši situacija, kurioje atsidūrė visas šiuolaikinis informacijos pertekęs pasaulis, gali būti pataisyta. Filosofas nesiūlo eiti stakles fabrikuose laužiusių luditų keliu ir naikinti šiuolaikines informacines sistemas. T.Sodeika kalba apie mokyklos ir mokytojo veiklą, kuri turėtų informavimą papildyti formaciniu sandu. "Tikrasis žinojimas nėra perteikiamas taip, kaip skleidžiama informacija, - sako filosofas. - Reikia šio to daugiau."
Kur pavojus - ten išganymas
T.Sodeika primena būdą, kuriuo Sokratas mokė jaunimą. "Jis neteikė informacijos, neskaitė paskaitų bei pranešimų ir nerašė knygų, - pasakoja filosofas. - Sokratas sugebėjo būti tarp jaunimo, kurio tvirkinimu ir buvo apkaltintas, šnekėtis su juo tam tikru ironišku būdu." Tai, pasak T.Sodeikos, ir buvo būdas, kuriuo jis mėgino pažadinti snūduriuojančią žmogaus dorybę, kad jis sau keltų ir bandytų atsakyti į svarbiausią klausimą - kaip dera gyventi. Sokratas atsiribojo nuo informacijos, bandė "išjungti monitorius" ir sukurti tam tikrą tuštumą, tamsą ir tylą, kurioje žmogus galėtų būti ir šį tą patirti. "Ar nėra taip, kad kur pavojus - ten ir išganymas? - klausia filosofas. - O gal dabartinė mūsų padėtis dar nėra tokia tragiška? Gal mokytojams tereikia būti budriems, informuojant atlikti dar ir formacinį judesį - atsargų, švelnų, sokratiškai ironišką, o kartais net rizikingą?"
Apie filosofijos vietą švietimo sistemoje kalbėta balandžio 30 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusioje konferencijoje "Lietuvos švietimas šiandien: teorijos ir praktikos".
"Dialogas"