Jeigu neatsakingam vairuotojui nepavyksta susilaikyti nuo vairavimo išgėrus, jis turi dvi išeitis: susirasti artimą žmogų, kuris už jį laiduotų pinigais, arba būti pasirengęs lankyti mokamus perauklėjimo kursus. Tačiau Lietuvoje to dar nėra.
2007 metų lapkritį Aleksandrijoje girtas policijos pareigūnas Saulius Paulikas mirtinai suvažinėjo tris mažamečius. Atrodė, kad tokio masto tragedija gali įvykti ne dažniau kaip kartą per dešimtmetį.
Tačiau pernai spalio pabaigoje Šilutės rajone girtas vairuotojas vėl partrenkė keturis vaikus. Vienas iš jų žuvo, kiti buvo sužaloti. Galiausiai praėjusią savaitę Virbalyje klaikioje avarijoje žuvo net septyni žmonės, tarp jų - trys vaikai. Nelaimę sukėlė, kaip įtariama, Rimas Muraškovas - piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.
Teoriškai tą nelaimės vakarą jis galėjo ramiai praleisti namie. Galėjo, jeigu valstybė vairuoti prisigėrus linkusius asmenis, nelaukdama lemtingo jų nusikaltimo, siųstų į perauklėjimo kursus arba apribotų pilietines laisves. LŽ pašnekovai siūlo pluoštą priemonių, kuriomis kelių „erelius“ įmanoma sustabdyti dar jiems neįvykdžius žmogžudystės.
Gyvenimas po klevu su pagreičiu
Seimui įvedus svaigalų įsigijimo apribojimus ir sugriežtinus bausmes už vairavimą išgėrus, pernai alkoholio suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo vienu litru, įvyko mažiau pražūtingų avarijų keliuose. Tačiau valstybė išnaudojo dar ne visas priemones tokio plauko pažeidėjams kaip R.Muraškovas sutramdyti. „Įprotis išgėrusiam sėsti prie vairo prasidėjo kolūkių laikais. Šiandien jis tęsiamas su pagreičiu“, - LŽ sakė prozininkas Romualdas Granauskas.
Moksleiviams privaloma perskaityti šio autoriaus dar sovietmečiu parašytą apysaką „Gyvenimas po klevu“, kurioje turbūt pirmą kartą lietuvių literatūroje taip įtaigiai užfiksuotos skaudžios vairavimo išgėrus pasekmės. Šiandien gyvenimai po klevu liūdnai baigiasi mažne kiekviename miestelyje. „Kaip geria kaime! O jaunimas? Gyvenimas mažytis, todėl nėra ko varžytis - jis neturi moralinių principų ir atsakomybės jausmo. Šitokia lavina, kad visi tik pečiais gūžčioja; važinėjame tokiais greičiais, kad nespėjame laidoti žmonių. Seimas kažkokių priemonių ėmėsi, bet, matyt, jos nepakankamos - potencialius žmogžudžius reikia griežtai bausti dar prieš tai, kol jie ką nors užmuša“, - svarstė rašytojas.
Kad galimoms žmogžudystėms reikia užbėgti už akių, pritaria ir Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios klebonas Petras Merliūnas. „Aleksandrijos pamokos Lietuvai turėjo pakakti. Deja! Tai yra mirtinas, seniai pribrendęs dalykas“, - sakė jis.
Kelių karuose - paliaubos
„Jeigu iš R.Muraškovo pažymėjimą būtų atėmę pernai, o ne 2007 metais, ši kraupi avarija nebūtų įvykusi“, - įsitikinęs Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius. Tokios jo įžvalgos pagrindas - nuo 2008 metų pradžios įsigaliojusi gerokai griežtesnė nuobaudų už eismo pažeidimus skyrimo tvarka.
G.Aliksandravičius pateikia ir skaičių: pernai, palyginti su 2007 metais, girti vairuotojai padarė 40 proc. mažiau avarijų, jos nusinešė net trisdešimčia gyvybių mažiau. Tiesa, dėl vairavimo automobilį pavartojus alkoholio šalies kelius pernai vis dėlto paženklino 44 žmonių žūtys.
Iškalbingi ir kiti skaičiai: areštinėje turėjo apsilankyti daugiau kaip 2 tūkst. išgėrusių eismo taisyklių pažeidėjų, o teismo nuosprendžiu konfiskuota beveik 700 transporto priemonių.
„Opiausia problema vis dar lieka tai, kad žmonės mato pažeidėjus, bet apie juos nepraneša. Tai nėra madinga, nes laikoma skundimu“, - sakė G.Aliksandravičius.
Ko gero, vienintelis vaisingas pavojų keliančio vairuotojo sutramdymas įvyko užpernai spalį. Tuomet dvidešimtmetė Samanta Krukaitė sulaikė sunkiai apgirtusį keliu vingiavusį mediką ir įdavė jį policijai.
112 ranka nenumoja
Psichiatras Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, mano, kad Lietuvoje trūks plyš reikia patogesnio būdo pranešti apie pažeidėjus. Jo teigimu, policijai derėtų plačiau skelbti telefonų numerius, kuriais paskambinus būtų galima pranešti apie įtartinai manevruojamą arba chuliganiškai valdomą automobilį.
„Man dažnai kyla toks noras, bet nežinau, kur kreiptis. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112, tuo metu nebus kam reaguoti, sustabdyti tokio vairuotojo“, - sakė A.Veryga. Kol kas kai kuriuose keliuose pastebėjus įtartinai vairuojamus automobilius, galima kreiptis į policininkus ilgaisiais numeriais.
LŽ išmėgino ir numerį 112. Pasirodo, veikia. Rašydami šią publikaciją matėme chuliganiško vairavimo atvejį: jaunuolių valdomas juodas „Audi“ (valstybiniai numeriai AOE 624), be priekinio posparnio, Vilniaus Paribio gatvėje įžūliai pėsčiųjų perėjoje aplenkė kitą automobilį ir nurūko apytikriai dvigubai didesniu greičiu, nei ten leidžiama.
Paskambinome numeriu 112 - atsiliepusi operatorė užsirašė automobilio duomenis ir dar paklausė, ar įtariama, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus. Galiausiai padėkojo už informaciją ir patikino, kad ji naudinga.
Beje, tas pats juodas automobilis triukšmingai birbdamas Paribio gatve praūžė ir tos pačios dienos vakarą. Ačiū Dievui, vairuotojas dar buvo gyvas.
Recidyvistai tegu vaikšto pėsčiomis
Parlamentaras psichologijos daktaras Gediminas Navaitis ypač pabrėžė, kad Virbalyje įvykusi avarija neatsitiktinė. „Ją sukėlė ne pirmą kartą šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo. Tai rodo, kad bausmės neturi tęstinio poveikio. Manyčiau, kad baudžiant pirmą kartą jos dar veikia, bet prasižengus antrą kartą, bausti reikėtų daug griežčiau - apriboti nusižengėlio laisves ir teises“, - sakė G.Navaitis. Jis taip pat siūlo, kad žiniasklaida įžūlius vairuotojus vadintų ne kelių „ereliais“, o „gaidžiais“.
“Galima daryti ir kitaip: po linksmybių bausti ir šeimininkus, kurie neblaivų sugėrovą išleido namo. Juk ne akmens amžiuje gyvename: galima naudoti ir atmintį turinčius alkotesterius, kad pareigūnai, paėmę kyšį, negalėtų sunaikinti duomenų. Tuomet duok nedavęs kyšį - tai nieko nebepakeistų. Manau, priemonių yra daugiau nei pakankamai“, - pridūrė A.Veryga.
G.Navaitis pateikia dar vieną galimą metodą recidyviems eismo nusikaltėliams tramdyti - reikalauti, kad už juos laiduotų artimieji. „Laiduotų ne šiaip, o pinigais. Tuomet toks žmogus būtų kontroliuojamas. Jei laiduotojo neatsirastų, tuomet, ką gi, vaikščiok pėsčiomis“, - mano G.Navaitis.
Netekai pažymėjimo - būsi auklėjamas
Kodėl nepritaikius pasaulyje jau patikrintų ir veiksmingų priemonių? Danijoje (priklausomai nuo padaryto pažeidimo) asmuo gali netekti automobilio ir vairuotojo pažymėjimo labai ilgam. Bet svarbiausia, kad kiekvienam, sugautam prie vairo su kvapeliu, yra privaloma išklausyti 10 val. trunkantį vadinamąjį „alkoholio ir eismo“ (A/E) kursą. Antraip vairuotojo pažymėjimas liks policijoje.
Kopenhagoje tokį kursą per mėnesį išklauso apie 50 pažeidėjų. Anot paskaitas rengiančio Kopenhagos suaugusiųjų mokymo centro specialisto Soreno Mielche, per septynerius programos gyvavimo metus sostinėje pasitaikė vos vienas asmuo, kuris buvo priverstas į kursus ateiti antrą kartą. „Viena efektyviausių priemonių - dalyvių vairavimas simuliatoriuje: iš pradžių blaiviam, paskui išgėrus. Tai išbandę jie patys mato, kaip kinta reakcijos greitis“, - sakė S.Mielche.
Be to, pažeidėjas už programą turi sumokėti 2 tūkst. kronų (apie tūkstantį litų).
Danijoje dėl vairavimo pavartojus alkoholio įvyksta ketvirtadalis avarijų. „Bet kad girtas policininkas būtų suvažinėjęs žmogų, to neteko girdėti“, - LŽ teigė šios šalies Alkoholio politikos koalicijos atstovas Johanas Jensenas.
Dvi lietuvio barbarybės
Kol neišspręstos karo keliuose problemos laukia mūsų šalies valdžios dėmesio, Vilniaus universiteto filosofijos profesorius Arvydas Šliogeris svarsto, kokios galėtų būti esminės ir giliausios Aleksandrijos bei Virbalio tragedijų priežastys. Filosofo manymu, jos glūdi barbariškoje lietuvio sieloje. „Mumyse likę daug barbariško prado ir įgimto chamiškumo. Tas laukinis lietuvio būdas, susietas su technika, tampa griaunantis“, - mano jis.
A.Šliogerio žodžiais, prie šio prigimtinio mentaliteto pridėjus žiniasklaidos transliuojamą barbarybę, gauname sprogstamąjį užtaisą. Pasak pašnekovo, kelių „gaidžiai“ ir yra šių dviejų barbarybės trajektorijų produktai. „Esame neatsparūs žiniasklaidos kultūrai, kurioje regime primityviausią smurto ir ištvirkavimo propagandą, į sceną kišamas padugnių vertybes. Šie padugnės yra vėlyvieji didmiesčių barbarai, kurių kultūra mandagia forma yra vadinama „masine“, nors iš tikrųjų tėra dugno kultūra. Taigi prie mumyse glūdinčio prigimtinio „miško“ barbariškumo pridėjus iš Vakarų sklindantį „didmiesčio“ barbariškumą susidaro sprogstamasis mišinys. Toks gali susprogdinti ne tik septynis žmones, bet ir visą civilizaciją“, - kalbėjo A.Šliogeris.
Jo vertinimu, prie chamiško lietuvio elgesio prisidėjo ir staigus istorijos virsmas, kai per pusę amžiaus nuo natūralios kaimo bendruomenės, dar pabuvę ir prievartinėje santvarkoje, perėjome į vakarietišką civilizaciją. „Pabandykime įsivaizduoti, koks baisus turėjo būti spaudimas lietuvio sieloje. Dideliu tempu atšuoliavęs šioks toks išsilaisvinimas - tarsi limonadas, plūste plūstantis į viršų atkimšus butelį. Buvome visiškai nepasirengę jį priimti, todėl ir neatsparūs“, - konstatavo A.Šliogeris.
Sutramdyti šią dvisluoksnę barbarybę gali būti nepaprastai sunku ir vakarietiškų metodų neužteks. „Bet turėkime vilties, kad tai yra laikina“, - tikisi filosofas.
Pernai, palygintis su 2007 metais, girti vairuotojai padarė 40 proc. mažiau avarijų.
Kai kurios nuobaudos už KET pažeidimus
Greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h
1000-1500 litų bauda ir 1-3 mėn. atimtos teisės arba 7 parų areštas su teisių atėmimu 6 mėnesiams
Pavojingos situacijos sukėlimas neblaivaus asmens
2000-3000 litų bauda su teisių atėmimu 2-3 metams
Chuliganiškas vairavimas neblaivaus, be teisių asmens
4000-5000 litų bauda ir konfiskuojamas automobilis
Vairuotojų, kurių stažas iki 2 metų, vairavimas nedaug išgėrus (nuo 0,2 iki 0,4 promilės)
800-1000 litų bauda
Vairavimas girtam
2000-3000 litų bauda
Vairavimas be teisių ir būnant neblaiviam, jau baustam už pažeidimus
Areštas iki mėnesio, automobilio konfiskavimas, teismas
Šaltinis: Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba
