antanas matulas

Seimo rinkimus teisėtais paskelbęs Konstitucinis teismas išgelbėjo Panevėžio rinkimų apylinkių ir apygardų komisijas ne tik nuo pakartotinio balsavimo biuletenių skaičiavimo, bet ir juose užrašytos tautosakos skaitymo. Vanojo komisijų narius Rinkimų komisijų nariams tenka prisiimti kaltę už mažas pensijas, didelį nedarbą, emigraciją, korupciją ir netgi už tai, kad prie Respublikinės Panevėžio ligoninės trūksta automobilių stovėjimo vietų.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Iš ligoninių turi dingti kyšiai ir nelegalios priemokos, o mokamų paslaugų kainas pacientams diktuos pačios ligoninės. Tokias sveikatos sistemos pataisas svarstys Seimas. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas savaitraščiui sakė, kad imtis veiksmų privertė gąsdinami tyrimo rezultatai: net 85 šalies gydymo įstaigose vyriausiųjų gydytojų įsakymais įtvirtinamos galimai neteisėtos priemokos. Patvirtinus pataisas medikai už pažeidimus atsakytų piniginėmis baudomis.

Šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema yra paini ir prieinama ne kiekvienam. Nukentėję nuo prastai ar atmestinai dirbančių medikų ligoniai ar jų artimieji savo interesus gina vis ryžtingiau. Tačiau praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo pateikimo datos iki teismo sprendimo trunka vidutiniškai 2–3, o kartais ir daugiau metų. Retas žmogus pajėgia nueiti ilgą kelią teisybės link.

Jau ne vienus metus kalbama apie tai, kad Lietuvos kurortai labai patrauklūs turistams iš užsienio, bet situaciją komplikuoja susisiekimo, vizų išdavimo ir sezoniškumo problemos. Mūsų šalį užsieniečiai vertina ne tik dėl puikių gamtos išteklių ar senų kurortinio gydymo tradicijų: į Lietuvą noriai vykstama spręsti rimtesnių sveikatos problemų, mat pagal teikiamų paslaugų kokybės ir kainos santykį gydymas Lietuvoje atsieina kur kas pigiau nei kitose ES šalyse. Laukiama 60 mlrd.

Gydymo įstaigos sumaniai naudojasi įstatymų spragomis, kad iš pacientų galėtų paimti priemokas už paslaugas. Taip teigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas. Šiuo metu kasa atlieka sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimą dėl galimai neteisėtų priemokų ėmimo.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta. Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti.

Seimas antradienį turėtų toliau pastraipsniui priiminėti Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymą,  tačiau po praėjusį ketvirtadienį vykusio posėdžio, kuriame parlamentarai sustojo po 10-ojo straipsnio, tolesnis paties įstatymo likimas ir juo labiau vadovavimasis juo praktikoje visuomenei turėtų kelti nemažai abejonių.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nemano, kad Seime šiuo metu svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas atvertų kelią tas procedūras atliekančioms institucijoms nepelnytai užsidirbti. Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turės sukurti visą grupę tvarkų ir metodikų, kurios aiškiai reglamentuos apmokėjimo tvarką. „Bus numatyta, kada ir kaip, kokiu būdu, be jokios abejonės ne visais šimtu procentų, visos įmanomos paslaugos bus apmokomos.

Ne saujomis ryti tabletes, o tiesiog nesirgti. Su tokiu lozungu kyla sąjūdis, nusitaikęs į sveikatos apsaugos sistemos perversmą. Naujojo sąjūdžio esmė – skatinti sveiką gyvenseną bei įteisinti natūraliąją mediciną. Sveikatos sąjūdžio entuziastai, mokslininkai, medikai teigia, kad šiandieninė cheminė medicina yra farmacininkų valdoma, nes vaistų versle sukasi milijardai litų.

Civiliniame kodekse siūloma uždrausti Lietuvoje medicinines lyties pakeitimo operacijas. Tokią Civilinio kodekso pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir šio komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.

Gydymo įstaigų vadovams kliūva už nepagrįstai didelius atlyginimus, eiliniai gydytojai vos suduria galą su galu, o gydytojai rezidentai patyliukais peikia vyresniuosius kolegas. Esama ir kitos grupės – pačios grėsmingiausios. Tos, kuri susikraus lagaminus ir piliečių sveikata rūpinsis kitose šalyse. Bijo kalbėti Mokymosi kokybe nepatenkinti jaunieji gydytojai skundžiasi prastomis darbo ir mokymosi sąlygomis.

Seimas, daugiausia konservatorių balsais, priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais reorganizuojamos alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės institucijos. Parlamentas jau yra priėmęs, o prezidentė pasirašiusi Sveikatos sistemos įstatymą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų, tačiau su tuo susijusių lydinčiųjų teisės aktų priėmimas buvo užstrigę.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas šiandien pareiškė, kad socialdemokratų parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Sveikatos draudimo įstatymo yra nesavalaikis, nereikalingas, galintis neigiamai atsiliepti visai sveikatos sistemai. Socialdemokratai siūlo Seimui kreiptis į KT prašant ištirti, ar kai kurios įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šis kreipimasis gali būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje kitą savaitę.

Pakeista apmokėjimo už kraują ir jo produktus tvarka mažas ligonines gali sužlugdyti, teigia Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anksčiau už ligoninių naudojamą kraują donorystės centrams mokėdavo ligonių kasos, o dabar pacientams reikiamą kraują turi pirkti pačios ligoninės. SAM aiškina, kad lėšų kraujui pirkti gydymo įstaigoms yra duodama, bet kai kurių paslaugų finansavimas išaugo iki 30 proc.

Etikos sargų akiratyje atsidūrė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas. Konservatorius įtariamas tapęs nesąžiningos farmacininkų konkurencinės kovos įrankiu, rašo "Lietuvos rytas". Ištirti A. Matulo veiksmus iš Seimo etikos sargų pareikalavo pigius vaistus į Lietuvą įvežanti bendrovė "Lex ano", kurią pastaruoju metu užgriuvo įvairios kontroliuojančios institucijos - purto ekonominius nusikaltimus tiriantys policininkai, Vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės mokesčių ir Darbo...

Tuo metu, kai sprendžiama, kas ir kaip toliau vadovaus sveikatos apsaugos sistemai, vieno svarbiausių žmonių, formuojančių sveikatos politiką valstybėje, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo Lietuvoje nėra. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, kuriai priklauso ir A.Matulas, seniūnas Jurgis Razma "Respublikai" teisinosi nežinantis, kur yra jo partijos kolega. "Didelė mūsų frakcija - 46 nariai. Kur aš ten kiekvieną žinosiu", - išsisukinėjo J.Razma.

Dėl naujos mokesčių tvarkos,  kūrėjai, neturintys pastovių pajamų priversti varstyti Darbo biržos duris, praneša LNK Žinios. Teatro režisierius Alvydas Vidžiūnas tarp spektaklių porą mėnesių nedirba. Tuo metu jis nemoka privalomųjų įmokų į Sodrą ir netenka sveikatos draudimo. Tam, jog nereikėtų mokėti už apsilankymą pas gydytoją vyras registruojasi Darbo biržoje. Jis tikino įstaigos koridoriuose sutikęs gausybę žmonių, kurie ten nebūtų registravęsi kitomis aplinkybėmis.

Į Artūrą Paulauską, Naujosios sąjungos pirmininką, su prašymu apginti nuo smurto Seimo rūmuose kreipėsi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierė Albina Kavaliauskaitė ir Lietuvos medikų koordinacinės tarybos narė Violeta Seiliuvienė. Rašte A.Paulauskui medikių atstovės teigia patyrusios psichologinį smurtą 2010 metų sausio 6 dieną vykusiame susitikime Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Policija ir medikai seniai maldauja, kad vėl būtų įsteigtos išblaivinimo įstaigos. Išgėrę piliečiai kelia daug rūpesčių tiek vieniems, tiek kitiems. Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato sulaikytųjų kambaryje mirė patrulių pristatytas išgėręs vyras. Jį pareigūnai atgabeno iš Stoties rajono ketvirtadienį 5.50 val. Policiją iškvietė stotyje budėjęs apsaugininkas. Labai girtas vyras, rankoje laikydamas butelį blaškėsi po gatvę, plūdo praeivius. Ramiai miegojo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ketina siūlyti atlyginimus sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatyti įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į įstaigos pajamas, darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius. Taip komiteto vadovas reagavo į žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie įspūdingas ligoninių vadovų algas.

Uždraudus prekybą alumi kioskuose, šie bus priversti užsidaryti, o bedarbių gretas papildys ne tik juose dirbę žmonės, bet ir smulkieji aludariai, kurie į kioskus tiekė didžiąją dalį savos produkcijos. Valdžios vyrams nerūpi, kad sunkmečiu uždraudę prekybą alumi kioskuose jie po Naujųjų be darbo paliks ne vieną tūkstantį žmonių, kurie tuštins tą patį kiaurą ir praskolintą biudžetą.

Rengdamiesi lemiamam mūšiui dėl kitų metų biudžeto valdančiosios koalicijos partneriai sumanė pažaboti savo atstovų fantaziją - sutarta negailestingai sijoti individualius siūlymus atriekti pinigų įvairioms reikmėms. Tačiau suplanuoto valstybės iždo draskymas jau prasidėjo. "Rėčiu" turėtų tapti specialiai sudaryta šešių asmenų komisija, jau šią savaitę pradėsianti darbą. Seimo opozicija stebisi valdančiųjų veiksmais ir saviškių iniciatyvos varžyti neketina. Nurodyta nepiktnaudžiauti.

Parlamentarai po ilgų diskusijų pritarė dėl parlamentinei veiklai skirtų išlaidų sumažinimo. Seimo nariai, deklaruodami ketinimus taupyti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, siūlė jų visai atsisakyti, skirti tai veiklai 1 litą arba 1 centą. Tokie pasiūlymai buvo teikiami ketvirtadienį svarstant Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės inicijuotas Statuto pataisas, numatančias "karpyti" Seimo narių parlamentinei veiklai numatytas lėšas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba, šeštadienį vykusiame posėdyje svarsčiusi socialiai jautrius projektus, priėmė keletą nutarimų biudžeto, Nacionalinio susitarimo, sveikatos sistemos ir energetikos pertvarkos bei kitais klausimais. TS-LKD pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės parengtam Seimo statuto pataisų projektui, kuriuo siekiama mažinti parlamentines išlaidas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Medikų prieštaringai vertinama planuojama sveikatos sistemos pertvarka, anot ministro Algio Čapliko, atneš 270-330 mln. litų ekonominį efektą. "Planuojamas efektas, mes esame paskaičiavę, čia optimistinis variantas - nuo 270 iki 330 mln. litų, bet sutaupymas nėra pagrindinis tikslas", - antradienį sakė ministras po Seime vykusios diskusijos su gydymo įstaigų vadovais.

Kai kurie šalies miesteliai jau liko be šarvojimo salių, nes beveik trečdalis ritualines paslaugas teikusių įmonių uždarytos dėl liepą įsigaliojusių griežtų suvaržymų. Miestelių žmonės skundžiasi savo artimųjų laidotuvėms turintys skirti daugiau lėšų nei iki šiol. Politikai aiškina, kad taip einama į Europą. Daugeliui mūsų nesunku apsispręsti, kur šarvoti mirusį artimą žmogų. Tačiau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo naujosios nuostatos, įsigaliojusios dar liepą, šį pasirinkimą itin komplikavo.

Kaimo turizmo sodybose, turinčiose kulinarinio paveldo objekto statusą, ir toliau nebus galima užsiimti komercine vyndaryste - gaminti ir prekiauti natūraliu naminiu vynu, kurio stiprumas neviršytų 15 proc. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė atitinkamoms "tvarkiečio" Kęsto Komskio Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms: už svarstymą balsavo 10 Seimo narių, prieš - 26, o susilaikė 14 parlamentarų.

Galimybė įteisinti kaimo turizmo sodybose naminės degtinės gaminimą ketvirtadienį padalino Seimą į dvi priešiškas stovyklas. Tokio įstatymo projekto iniciatoriai sulaukė kaltinimų dėl siekio pragirdyti kaimą ir paversti kaimo turizmo sodybas "samagono" varyklomis. Tačiau po pateikimo Seimas pritarė liberalo Audriaus Endzino parlamentarų grupės vardu pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymų pataisoms. Jose siūloma leisti ūkininkams kaimo turizmo sodybose gaminti alkoholinius gėrimus.

Sveikatos sistemos pertvarka rajono ligonines stumia į užribį, o kaimo gyventojus atitolina nuo medicinos pagalbos. Pagal dabartinius planus reformavus ligonines, ne vieno rajono gyventojams, patyrusiems traumas, insultus ar infarktus, tikriausiai teks blaškytis po kitus miestus. „Sunerimę ir gyventojai, ir gydytojai.

Taupymo vajus į dienos šviesą išvilko visos onkologinės pagalbos skaudulius. Gydytojai tvirtina, kad neapgalvotos medicinos reformos pasekmės ligoniams smogia skaudžiai. Apkarpytas finansavimas atitolina gydymo paslaugas nuo žmonių, o gydytojus verčia dėl to teisintis. Ilgose eilėse po kelis mėnesius laukti medikų pagalbos onkologiniams ligoniams yra gyvybės ir mirties klausimas. „Onkologiniam ligoniui svarbi kiekviena diena. Deja, ir jie patys delsia, ir ilgos eilės žudo.

Už įspėjamųjų signalų nerodymą siūloma taikyti administracinę atsakomybę - baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. Tokį Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Antanas Matulas. "Priėmus teikiamą projektą, būtų numatyta atsakomybė už šiuo metu ypač suaktyvėjusį vairavimo kultūros nebuvimą - įspėjamųjų signalų nerodymą", - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

„Norint mušti – pagalį visada „rasi“, – taip premjeras Andrius Kubilius reagavo į nuolatinę Vyriausybės kritiką. Viena vertus, sunku nesutikti su Ministru Pirmininku: tie, kurie klykia, kad tik Lietuvos valdžia kalta dėl krizės arba nelabai gaudosi, kas darosi pasaulyje, arba turi kitų, suktų užmačių.

Saulėlydžio komisijos narys, parlamentaras Kęstutis Masiulis stebisi, jog komisija ir vyriausybė Tabako ir Alkoholio tarnybą svarstė du kartus ir sutarė ją panaikinti, tačiau tarnyba gyvuoja toliau, praneša LNK „Žinios“. Pasak K. Masiulio, ekspertų ir vyriausybės nuomonė nesvarbi, nes atsiranda svarbesnių nuomonių. Saulėlydžio komisija Tabako ir alkoholio tarnybos darbus planavo išdalinti institucijoms, atliekančioms tokias pačias funkcijas, o pačią tarnybą panaikinti.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės biudžeto nepasiekė net 87 milijonai litų. Didžioji jų dalis nusėdo nelegalių alkoholio prekybininkų piniginėse. Pilstukas, naminė ir kiti alkoholiniai gėrimai – amžinos temos žiniasklaidai, nes šių gėrimų prisisiurbę lietuviai pridaro aibes kruvinų dalykų. O geria lietuviai daug ir viską.

Šiemet Lietuvoje rugsėjo 1-oji bus kitokia nei pastaruosius dvejus metus: šių metų pirmąją mokslo metų dieną viešojo maitinimo įmonės vėl galės prekiauti alkoholiniais gėrimais - Seimas tyliai atšaukė visuotinės blaivybės reikalavimą. Daugelis viešojo maitinimo įstaigų savininkų ir jiems alkoholinius gėrimus tiekiančių įmonių šį Seimo sprendimą pražiopsojo ir iki šiol nieko nežino apie jiems palankias naujienas. "Nežinome, ar pirmąją rudens dieną galėsime prekiauti alkoholiu.

Įgyvendinus sveikatos sistemos pertvarką, ne viena rajono ligoninė tikriausiai virs tik slaugos ar globos įstaiga, dar labiau nutolinančia medicinos pagalbą nuo kaimo žmonių.Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas tikina, kad Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenyse numatytos kryptys turėtų išgelbėti pinigus valgančią, bet neefektyviai veikiančią sistemą ir tarnauti žmonėms. Tačiau rajonų medikai nuogąstauja, kad po šios pertvarkos gydymo paslaugos gerokai nutols nuo kaimo žmonių.

Vaistų kainomis mūsų šalis jau lenkia kai kurias turtingas Europos valstybes. Tebelieka neaišku, kokių permainų tikėtis liepos mėnesį, kai vaistams bus galutinai panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Parengė veiksmų planą Kad vaistų rinkoje nėra tvarkos, aiškiai parodė situacija sausį, kai iki 14 proc. buvo padidintas PVM nekompensuojamiesiems vaistams, jie pabrango žymiai daugiau. Dėl netobulos sistemos pa-cientai neretai tampa tiek gydytojų, tiek vaistininkų įkaitais.

Iki šių metų pabaigos siūloma pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kompensuojamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė.

Gydytojai nuogąstauja, kad, nurėžus gydymo paslaugų finansavimą, bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pagrindai, žmonėms teks gerokai primokėti už gydymą. „Nevyniokime situacijos į vatą: jeigu valstybė negali sumokėti už gydymo paslaugas, tai teks padaryti patiems žmonėms“, – teigia medikai. Jie tvirtina, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 11 proc. sumažinus gydymo paslaugų finansavimą, bus teikiamas tik būtiniausias gydymas.

Nepritardami Vyriausybės sprendimui suvienodinti medicinos darbuotojų darbo ir atostogų laiką trečiadienį prie Seimo susirinko apie 300-400 piketuotojų. Jie teigia, kad pakeitimai su jais nebuvo derinti ir reikalauja sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio atsistatydinimo. Tuo metu, kai ministras iš tribūnos patikino, kad sprendimai buvo derinti, piketuotojai jį apšaukė melagiu.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) paskelbė tabako ir kontrolės politikos nominacijas. Jas naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje pristatė NTAKK prezidentas dr. Aurelijus Veryga.

Įkvėptas alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijų, kurios esą yra pasekmė sugriežtintų prekybos nuostatų ir akcizų padidinimo, Antanas Matulas užsimojo įvesti naujus ribojimus alkoholio prekybai bei vartojimui. Vienas jų - jokios prekybos alkoholiu po 22 valandos ne tik mažmeninės prekybos įmonėse, bet ir viešojo maitinimo įstaigose.

Seimo nariai vėl norėjo keisti Alkoholio kontrolės įstatymą. Nepraėjus nei pusei metų nuo draudimo prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val., dalis parlamentarų siūlė šį draudimą atšaukti, tačiau projektui po pateikimo nepritarta. Naujai siūlomoje įstatymo pataisoje buvo norima uždrausti prekiauti alkoholiniu naktį (nuo 22 val. iki 9 val. ) tik prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Dabar prekiauti alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val. draudžiama visur.

Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo, kad Lietuvoje nepakankamai gerai gydomi onkologiniai ligoniai. Valdžios atstovai su tuo sutikti nenori. Jie teigia, kad tokią išvadą padaręs kontrolierius Romas Valentukevičius pasielgė nekorektiškai. Seimo kontrolierius R.Valentukevičius baigė tyrimą dėl galimų piliečių teisių pažeidimų sveikatos apsaugos srityje. Jis atkreipė dėmesį, kad statistika gąsdinanti: kasdien vėžio diagnozę išgirsta apie 50 žmonių, o onkologinių ligonių yra per 70 tūkstančių.

Už visas nusikalstamas veikas farmacijos srityje siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tai numatantį Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

1940 metais Lietuvos kultūros elitas parvežė saulę iš Rytų. Dabar saulės Rytuose ieško medikų elitas. Septyni garsūs medikai šią savaitę grįžo iš Maskvos, kur dalijosi patirtimi su kolegomis.