Pakeista apmokėjimo už kraują ir jo produktus tvarka mažas ligonines gali sužlugdyti, teigia Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anksčiau už ligoninių naudojamą kraują donorystės centrams mokėdavo ligonių kasos, o dabar pacientams reikiamą kraują turi pirkti pačios ligoninės. SAM aiškina, kad lėšų kraujui pirkti gydymo įstaigoms yra duodama, bet kai kurių paslaugų finansavimas išaugo iki 30 proc.
Tačiau, anot Seimo sveikatos reikalų komiteto, pakeista mokėjimo tvarka graži tik teoriškai, nes sumažėjus biudžetui paslaugų įkainiai apskritai yra sumažėję.
„Tai yra apsurdas ir gydymo įstaigoms padidėjo išlaidos. Vidutiniškai nedidelės gydymo įstaigos per mėnesį patiria apie 14–16 tūkst. LT nuostolių. Ministereija teoriškai priėmė gerą sprendimą, bet realiai lėšų kiekį sumažino. Kokia grėsmė? Įstaigos yra žlugdomos“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot Sveikatos reikalų komiteto, iš sumažėjusių biudžetų pirkti kraujo ypač sunku mažoms gydymo įstaigoms. Kai kurios jų esą gali atsidurti ant išnykimo ribos.
„Šitiems sunkiems ligoniams reikalinga labai daug medikamentų, o įkainis svyruoja nuo 300 iki 400 LT. Jeigu reikia perpilti kraują, už kurį mes vienam ligoniui sumokam beveik 1,4 tūkst. LT, gauname tik 300 LT“, – sako Kupiškio ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus.
Mažosios ligoninės tikina išgyventi bandančios atsisakydamos dalies paslaugų.
Kristina Garalevičiūtė
LTV naujienų tarnyba
