antanas matulas

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Lietuvos reabilitacijos centrų bei sanatorijų darbuotojai sako, kad gyvena baimėje. Dalis seimūnų užsimojo šias įstaigas prijungti prie didžiųjų šalies ligoninių. Kurortų, kuriuose reabilitacijos centrų bei sanatorijų daugiausia, vadovai įsitikinę – reforma kurortus sužlugdys, o žmonės neteks darbo.  Tačiau tokios reformos iniciatoriai tikina, kad taip patogiau pacientams. Esą nebereikės patiems ieškotis sanatorijų, į jas nukreips ligoninės kuriose pacientas gydėsi.

Ketvirtadienį Seime vėl užvirė aistros dėl sveikatos įstaigų reformos. Ją priimti pavykus tik valdančiųjų ir keliais opozicijos balsais, nepalaikantieji pertvarkos grasino, kad Lietuvos medicinos sistema grįš į sovietinius laikus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad palaikant tokį projektą bus žengiama ne į priekį, o tik atgal.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Žinia apie garsiam šalies gydytojui Kęstučiui Strupui panaikintą chirurgo licenciją visuomenę ir medikų bendruomenę padalino į kelias stovyklas. Vieni teisina mediką, įtardami, kad taip tik siekiama susidoroti su tokiu profesionalu, kiti gi sveikina už principingą ministro laikyseną. Visgi dar kiti siūlo žiūrėti daug giliau ir kritikuoja politikų neveiksnumą iš pašaknų raunant įsisenėjusią kyšių problemą. Apie tai, kad prof.

Nors nuo šių metų jau pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainyno teikimo tvarka, pacientai vis tiek nepatenkinti. Jie teigia, kad iškritus daliai vaistų norėdami tęsti gydymą turės mokėti pilną kainą. Politikai ramina, kad tvarka jau pagerinta ir alternatyva palikta, o ruošiamais teisės aktais bandys spręsti ir dabar iškilusią problemą. Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, valstiečiui Aurelijui Verygai praėjusį pirmadienį nustatytas koronavirusas. Šią informaciją jis patvirtino naujienų portalui tv3.lt Parlamentaras teigia persirgęs lengvai, šiandien baigėsi jo saviizoliacijos laikotarpis. „Buvo truputį pakilusi temperatūra. Dariausi namie greitąjį testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Kai užsiregistravau PGR tyrimui, jau tądien nieko nebebuvo, gerai jaučiausi “, – pasakoja jis.

Seimo nariui Antanui Matului nustatytas koronavirusas.  Apie tai jis pranešė portalui tv3.lt.  Pasak politiko, jis jaučia bendrus naujosios koronaviruso omikron atmainos pažymius: kelias dienas laikėsi temperatūra, peršti gerklę, sloguoja. „Po trijų dienų praradau uoslę, skonį. Dabar jau antrą dieną nekarščiuoju, viskas tvarkoje, pasveiksiu“, – dalinosi jis. Liga A. Matului patvirtinta ketvirtadienį.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas įsivėlė į nepotizmo skandalą. Etikos sargai svarstys, ar Seimo narys nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai paprašė pertraukos svarstant ligoninių vadovų kadencijų įstatymo pataisas Seime. Kai kurie parlamentarai svarsto, kad Seimo narys pataisų vilkinimo ėmėsi dėl to, kad jo paties sūnus vadovauja vienai sostinės poliklinikai ir kadencijų vadovams įvedimas jam būtų nenaudingas.

Šią savaitę Seime – sujudimas. Kolegos pasigedo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Antano Matulo. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtina politikas, jis asmeniniais tikslais išvykęs į užsienį.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Skandalingais pasisakymais apie vakcinaciją ir LGBT klausimus išgarsėjęs brolis Paulius Vaineikis vėl audrina internautus. Šįkart dvasininkas skaitė pamokslą apie galimybių pasą. Jis teigia, kad žmonės, besinaudojantys galimybių pasu, esą rizikuoja netekti Viešpaties malonės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkerta, kad tokie pasisakymai yra penas skiepų priešininkams.

Daugkartiniai švirkštai, iš bjauraus kvapo atpažįstami sunkūs ligoniai, galvos dydžio augliai ir tinkamos įrangos gydymui trūkumas – visa tai yra sovietinių ligoninių Lietuvoje praeitis. Nepaisant to, kad anuomet Lietuva garsėjo Sovietų Sąjungoje savo medicinos specialistais, vargu, ar kas norėtų grįžti į sovietines ligonines. Daugiau apie tai, su kuo tada kasdien tekdavo susidurti ir medikams, ir pacientams, pasakoja buvęs medikas ir istorikas.

Gavai valstybės finansuojamą rezidentūros vietą – atidirbk kelis metus regione. Tokį siūlymą atgaivinusiems Seimo nariams jaunieji gydytojai turi aiškų atsakymą – visa tai skamba kaip pleistras ant labai didelės pūliuojančios žaizdos. Anot jų, šią problemą spręsti kompleksiškai, o ne eiti paliepimų ir prievartos keliu.

Lietuvos politinėje padangėje užvirė peštynės. Valdantieji ir opozicionieriai  susirėmė dėl  100 eurų už skiepą pensininkui autorystės. Tiek vieni, tiek kiti įsitikinę, kad tai – idėjos pasisavinimas. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Penktadienį politikai ir ekspertai aiškinsis galimybę Klaipėdoje įsteigti universitetinę ligoninę. Seimo Sveikatos reikalų komitetas uostamiestyje rengia išvažiuojamąjį posėdį, kuriame dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto vadovybė, ekspertai. „Susipažinsime su ligoninių struktūra ir turėsime didelį posėdį Klaipėdos universitete.

Nors turintieji galimybių pasą ar jam prilyginamus dokumentus daug kur jau gali nusimesti kaukę, SAM atstovai atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Apie didesnes atsargumo priemones kalba tiek politikai, tiek specialistai. Ne gana to, kai kurie siūlo jau dabar apriboti didesnes šventes ir žmonių susibūrimus.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Seimas spręs, ar įpareigoti loterijų organizatorius nuo 2022 metų daugiau lėšų skirti paramai.  Seimui šią savaitę pateiktos dviejų įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) opozicijos atstovai pasipiktino, kad jų prašymu nebuvo sušauktas skubus posėdis dėl medikų atlyginimų, pirmininkas konservatorius Antanas Matulas sako tai buvus neįmanoma – posėdis bus ketvirtadienį.

Daugiau nei metus trunkanti Covid-19 pandemija stipriai smogė ne tik šalies ir pasaulio ekonomikai, tačiau ir žmonių fizinei bei psichologinei sveikatai. Vis dažniau kalbama apie tai, kad griežtos karantino priemonės išsisėmė ir laikas išmokti gyventi su virusu.  Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad ateis laikas, kai į koronavirusą žiūrėsime kaip į gripą, tačiau tam gali prireikti 2-3 metų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu, su kuriuo aptarė pandemijos plitimo dinamiką šalyje, jos scenarijus, vakcinavimo tempą ir Vyriausybės plane numatytų sveikatos sistemos stiprinimo pokyčių įgyvendinimo eigą. Šalies vadovas akcentavo, kad dabartinis koronaviruso užsikrėtimų rodiklis kelia susirūpinimą.

Sveikatos apsaugos ministras dėl savo priimamų sprendimų sulaukia nemažai kritikos. Jo pandemijos valdymo strategijas, sprendimų priėmimą kritikuoja jau ir savi. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad Arūnas Dulkys vėluoja priimti sprendimus.  Tokią mintį jis išreiškė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, kur jį kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Į vakcinaciją dedama daug vilčių, tačiau vakcinacijos procesas sulaukia ir daug kritikos.

Seimas nubalsavo, kad Lietuvoje reikėtų įvesti privalomą testavimą tam tikrų profesijų žmonėms ar verslams. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad sutikti testuotis privalės visi darbuotojai.  Diskusiją vedė žurnalistas Artūras Anūžis, joje taip pat dalyvavo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.

Norint tam tikrai veiklai ar verslui atsidaryti, visi darbuotojai privalės testuotis, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. O atsisakę testuotis privalės laukti, kol bus nutrauktas karantinas. Bet opozicijos atstovė Agnė Širinskienė, aiškindama naująjį privalomojo testavimo įstatymą, atskleidė, kad nesutikę testuotis ir laukiantieji karantino pabaigos darbuotojai negaus atlyginimo ar kompensacijų.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt” nagrinės šiuo metu itin aktualų klausimą – reikia skiepytis ar ne? Jei reikia, tai kokia vakcina? Studijos svečiai: gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Odontologų veiklos licencijavimą iš Odontologų rūmų perėmusi Akreditavimo tarnyba teigia aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai. „Reziumuodama tai, ką mes paveldėjome, labai drąsiai sakyčiau, kad Odontologų rūmai valstybės deleguotą funkciją – licencijavimą – vykdė neatsakingai ir labai formaliai“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti gyventojus, dažnas susidomėjo galimybe skiepą gauti privačiai. Nors kol kas skiepų nuo COVID-19 galima gauti tik iš valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, žmonės atakuoja ir privačias klinikas. Šios jau žvalgosi specialių šaldytuvų vakcinoms, tikisi greitu metu gauti ir pačių vakcinų. Skiepijimas nuo COVID-19, regis, visai netrukus įgaus pagreitį.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. Bet ar kovos su pandemija planas suveiks? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Seimo nariais Antanu Matulu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir toliau skelbia, kad vakcinų šalininku nebus. Šįkart politikas sako, kad nenori naudotis kai kuriomis akademinės medicinos paslaugomis, atsisako vaistų. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir toliau skelbia, kad vakcinų šalininku nebus.

Į Naujuosius metus žengėme su viltimi, kad šiemet galėsime grįžti prie normalaus gyvenimo – vaikščioti be apsauginių kaukių, keliauti be jokių suvaržymų, linksmintis naktiniuose klubuose, lankytis teatruose, apsikabinti artimuosius. Tačiau dabartiniai duomenų analitikų skaičiavimai sako, kad vakcinas gaminančios kompanijos nespės pagaminti reikiamo kiekio skiepų dozių, todėl visuotinis skiepijimas šiais metais praktiškai neįmanomas.

Nuo koronaviruso neva apsaugantis Viktoro Uspaskicho struktūrizuotas vanduo, regis, atsigręžė prieš jį patį. Viename Lietuvos miestelyje pasinaudota politiko vardu, skatinama pasiimti tariamai gydančio vandens. Neapsigauti jau prašo ne tik miestelio seniūnija, bet jau ir pats V. Uspaskichas. Dar praėjusią savaitę socialinius tinklus sudrebino europarlamentaro Viktoro Uspaskicho išreklamuotas struktūrizuotas vanduo.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Reikšmingo mirčių padidėjimo Lietuvoje dėl koronaviruso ir jo sukeltų padarinių kol kas nematyti, sako Higienos instituto atstovė. „Tiek mes, tiek Statistikos departamentas nesakome, kad mirčių padidėjimas būtų reikšmingas“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė.

Žmonės rekordiškai kreipiasi skubios pagalbos: dėl įsibėgėjančios vasaros vis sparčiau daugėja susitraumavusių žmonių, problemų kelia ir koronaviruso iššūkiai – daugiau nei įprasta pacientų pagalbos ieško ne savo poliklinikose, o skubios pagalbos skyriuje. Gydytojai ragina valdžią atkreipti dėmesį į vis dar galiojančias karantino rekomendacijas.

Ligoninių pildomos lavonmaišių atsargos, svarstymai įsigyti mobilias lavonines – nors pandemija slūgsta, pasirodo, Lietuva jos pradžioje galimai ruošėsi patiems juodžiausiems scenarijams. Tiesa, pati Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad specialaus kūno maišų rezervo pildymo nebuvo. Šiandien visuomenė gali labiau atsipūsti – karantinas atšauktas, o pandemija šalyje laikoma suvaldyta sėkmingai.

Penkis mėnesius trukusi Seimo pirmininko Pranckiečio nuvertimo iš posto epopėja Ramūnui Karbauskiui baigėsi šnipštu. Galutinis balsavimas galiausiai įvyko, tačiau Karbauskis gavo smūgį net ne iš opozicijos, o iš savų. Slaptame balsavime V. Pranckiečiui atstatydinti pritrūko 8-nių balsų, nors dalyvavo tik patys valdantieji ir jų gerokai daugiau nei reikia. R. Karbauskis jau pripažįsta, kad dabar nebežino, ar turi daugumą.

Seimo posėdis neapsiėjo be kuriozų. Antanas Matulas parlamentarų akivaizdoje pranešė, kad neseniai dalyvavo renginyje, kurio metu vietiniai jam įteikė vadinamąją „taikos duoną“. Pasak A. Matulo, jis buvo paprašytas perduoti ją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Užsitęsus ginčams dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo, parlamento koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę paleisti Seimą ir organizuoti priešlaikinius rinkimus. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai atmeta tokią galimybę. Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 85 parlamentarams.

Seimo daugumai ignoruojant teisines normas ir balsavimu priimant Seimo statuto neatitinkančius sprendimus, reikėtų pradėti rinkti parašus dėl parlamento paleidimo, teigia opozicijai priklausantis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. „(...) dauguma visiškai nesiskaito, balsuoja, kaip nori, yra kažkoks jovalas. Matyt, reikia pradėti galvoti apie tai, kad reikia rinkti parašus ir bandyti paleisti parlamentą.

Seimo etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nenusprendė, ar antradienį surengtas parlamento vadovybės posėdis buvo teisėtas. Klausimas pavestas nagrinėti išvadų rengėjams. Susirinkusi Seimo vadovybė antradienį nutarė sušaukti nenumatytą Seimo posėdį, per kurį nuspręsta V. Pranckiečio neatstatydinti iš Seimo pirmininko posto.

Seimas po pateikimo pritarė trijų parlamentarų parengtoms Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms, kurios, jei joms bus pritarta, numatys, su kuo pacientas automatiškai sutinka savanoriškai kreipdamasis į gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Seimui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių įstaigų pertvarką: turi nebelikti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), Lošimų priežiūros tarnybos, Radiacinės saugos centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro. „Pažiūrėjome, kas ką veikia, kurios funkcijos dubliuojasi, gal kai kurios nebeaktualios. (...) Šitomis pertvarkomis neatsisakoma nė vienos specialios veiklos funkcijos.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija antradienį išsirinko naują vadovą, juo tapo konservatorius Antanas Matulas. Jis pakeitė Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovę Ritą Tamašunienę, turėjusią pasitraukti iš šių pareigų, nes politikės partija liepą prisidėjo prie valdančiosios koalicijos. Seimo etikos sargų komisijos pirmininko vieta priklauso opozicijos atstovui.

Žalą gydymo įstaigų pacientams jau netrukus atlygins specialus fondas. Žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus. Tiesa, kai kurie parlamentarai tame įžvelgia piktnaudžiavimo grėsmę. Esą ne visi pacientai gali pagrįstai gauti išmokas, o gydymo įstaigos gali nemenkai nukentėti.

  Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys.