Seimo Sveikatos reikalų komitetas uostamiestyje rengia išvažiuojamąjį posėdį, kuriame dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto vadovybė, ekspertai.
„Susipažinsime su ligoninių struktūra ir turėsime didelį posėdį Klaipėdos universitete. Bandysime aiškintis, kokia yra galimybė steigti Klaipėdos universiteto ligoninę“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot jo, iniciatyvą Klaipėdoje įkurti universitetinio lygio gydymo centrą parodė dalis uostamiesčio politikų ir tam regionui atstovaujantys parlamentarai.
„Tokių ketinimų buvo ir anksčiau, bet vis sulaukdavome Klaipėdos tarybos narių ir mero pasipriešinimo, dabar buvome maloniai nustebę ir kartu su ministerijos vadovybe susėdome ir matome galimybę trečią universitetinį centrą kurti“, – sakė A. Matulas.
Anot jo, dabar mieste veikiančios ligoninės yra per mažos tokio lygio centrui, todėl bus svarstoma jas jungti.
„Matome, kad būtų galima Klaipėdoje iš tų keturių ligoninių padaryti vieną stambesnį centrą apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę – tai savivaldybės ligoninė, kurios pavadinime tiesiog yra žodis „universitetinė“, Jūrininkų ligoninę“, – teigė A. Matulas.
Bet to, jo teigimu, reikės pakeisti įstatymą, kad Klaipėdos universitetas galėtų tapti universitetinės ligoninės dalininku.
„Šiandien įstatymas sako, kad steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija ir universitetas, kuris vykdo trijų pakopų gydytojų studijas. Klaipėdos universitetas nevykdo gydytojų studijų, vykdo slaugos specialistų“, – tvirtino Sveikatos reikalų komiteto vadovas.
Jis su grupe Seimo narių registravo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.
„Tokiu atveju Klaipėda atitiktų ir galėtų tapti tokio trečio Lietuvoje centro steigėju“, – sakė A. Matulas.
Tame pačiame projekte numatyta, kad Lietuvoje universiteto ligoninės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Matyčiau labai daug perspektyvų tam centrui. Jeigu Klaipėda įsijungia į tą tinklo pertvarkos planą, atsiranda galimybė didelėms investicijoms į infrastruktūrą, į įrangą, į kitus dalykus. Be abejonės, tokiu atveju laimėtų tiek Klaipėdos kraštas, tiek pacientai, jiems dėl daugelio paslaugų nereikėtų vyktį į Kauną, į Vilnių. Jie gautų kokybiškas, orias paslaugas vietoje“, – BNS sakė Seimo komiteto pirmininkas.
V. Grubliauskas: dėl ligoninių jungimo Klaipėdoje spręs miesto taryba
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako nesantis prieš siūlomą miesto ligoninių jungimą, tačiau dėl to turės spręsti ir visas alternatyvas įvertinti miesto savivaldybės taryba.
Jis taip sakė penktadienį uostamiestyje surengtame išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
„Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu – turbūt po savaitės, jeigu neklystu, apibendrinantis posėdis, bus galima turbūt komitete, po to galbūt ir taryboje vertinti alternatyvas, kuriuo keliu eiti – steigimas naujos ar reorganizacija. Visi variantai įmanomi. Miesto politikai turės apsispręsti, kuris variantas yra geriausias“, – teigė V. Grubliauskas.
Jis teigė nesantis prieš siūlomą reformą, tačiau ji turi būti aiški visiems.
„Labai nenorėčiau, kad būtų klaidinama, jog meras ar kai kurie tarybos nariai stabdo, priešinasi, nepritaria, bando, kaip čia pasakyt, – torpeduot šitą procesą, bet aš visada buvau ir liksiu tos pozicijos, kad prieš priimant vienus ar kitus sprendimus aš turiu matyti ir perspektyvą, numatyti, jausti, žinoti ir būti įsitikinus apie pasekmių, kurios kils, suvaldymą, scenarijų turėjimą ir atsakymų į visus klausimus“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Anot jo, reformos kontekste svarbu ir tai, kad būtų suteikta teisė Klaipėdos universitetui dalyvauti gydymo įstaigos valdyme.
„Iš tiesų, aš dar nemačiau jūsų užregistruoto projekto, kalbant apie Klaipėdos universiteto suteiktą teisę – pripažinti studijas deramo lygmens ir teisės suteikimo dalyvauti viešosios įstaigos valdyme, tačiau tikiuosi, kad jis netrukus ne tik pajudės svarstymo keliu, bet ir bus jam pritarta. Čia turbūt yra vienas iš esminių lūžio taškų, kalbant apie sisteminę pertvarką ir galimybes“, – teigė V. Grubliauskas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
