Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos. Štai, ką pasakoja žmonės:
„Ilgiausiai tai pas kardiologą laukiu, va, antrą mėnesį. Turėčiau gruodžio 10-ą patekti, registravausi. Pavyzdžiui, „gastro“ čia išviso nėra: reiškia rado, kad yra pokyčiai negerai, bet registruokis kažkur važiuok vėl.“
„Telefonu užsiregistruoji, vaistus išsirašai ir viskas. Reikia, reikia, savaitę, dvi. Visaip būna, jeigu sveikata leidžia gali laukti, jeigu ne tai...“
„Pas akių spalio viduryje užsiregistravau, tai dabar tik gavau gruodžio pirmai. Pusantro mėnesio. Kam greičiau, tai nežinau, kaip čia prisiregistruoja. Pas šeimos tai mėnesį.“
Kėdainių ligoninės konsultacijų poliklinikoje žmonių, kurie vizito pas gydytoją laukė ne vieną savaitę, o kartais ir mėnesį, apstu. Ligoninės administracija puikiai situaciją žino, tačiau ne visais atvejais gali išspręsti žmonių problemas.
„Mūsų ligoninėje labai trūksta kardiologo, kadangi pacientų srautas yra ganėtinai didžiulis. Nors mes turime kardiologus du. Vieną dirbantį pilnu darbo krūviu, kur nuo pirmadienio iki penktadienio priima pacientus ir kitą dieną atvažiuojantį vienai dienai. Pas Kardiologą pas mus reikia laukti 2 mėnesius“, – sako Kėdainių ligoninės vadovė Edita Vaškevičienė.
O pacientų eilės prie gydytojų kabinetų tįsta dėl įvairių priežasčių.
„Atsiranda žmogiškieji faktoriai, kai gydytojas suserga, gali pasiimti nedarbingumą, ir vėlgi tos eilės dar labiau prasitęsia. Ar tai atostogų metas ir panašiai, nes gydytojai lygiai taip pat žmonės“, – teigia E. Vaškevičienė.
Ilgiausios eilės Lietuvoje pas hematologus. Daugiau nei 2 trečdaliai pacientų visose šalies ligoninės šių specialistų laukia ilgiau nei mėnesį. Ne ką geriau ir pas endodontologus, gastroenterologus, kardiologus, įvairių specialybių chirurgus, reumatologus.
„Vilkaviškio ligoninėje trūksta traumatologų, kardiologų, būtų gerai neurologai, gastroenterologai. Pas šias minėtas paklausias specialybes reikia laukti apie mėnesį laiko“, – tvirtina konsultacinės poliklinikos vedėja Diana Mykolaitytė.
Pasak medikų, eiles tiek pas specialistus, tiek pas šeimos gydytojus pavyktų sumažinti, jei medikų neslėgtų didžiulė biurokratinė našta.
„Dėl pakartotinių siuntimų specialistui. Tikrai atsiranda. Specialistas užsako tyrimus, sako, tau reikia naujo siuntimo, vėl grįžta pas mus, vėl ateina pacientas pas mane“, – pasakoja gydytoja Eglė Rapalavičienė.
„Siuntimų perrašinėjimai. Dėl to, kad pacientas nespėja per 60 dienų užsiregistruoti. Šiuo metu tikrai labai didelį mastą siuntimų perrašinėjimų, nes pacientai nespėja užsiregistruoti, nepriskambina į registratūrą“, – sako šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Medikai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu vardijo dešimtis problemų, ir jų sprendimo būdus, kurie sutrumpintų laukiančiųjų eiles.
„Kantrybė senka, nes priemonių, kurių imasi ministerija mažinti eiles jų yra ir nemažai yra, bet jų nepakanka, reikėtų greitesnių sprendimų“, – tvirtina Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas.
Parlamentarai žada, kad situacija artimiausiu metu pradės keistis.
„Kas labiausiai generuoja tas eiles – pertekliniai reikalavimai siuntimams, konsultacijoms. Priversim ministeriją tą daryti greičiau. Stringanti pastoviai elektroninė sistema, kuri atima didžiąją dalį medikų laiko“, – kalba A. Matulas.
Pasak Matulo, gydytojų laiką ėdančią, nuolat stringančią e-sveikatos sistemą reikės arba atnaujinti, arba iš esmės keisti.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministras, aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas nėra taip paprasta ir prašo pagalbos, nes ministerijoje trūksta rankų.
„Kviečiu ateikit, nuoširdžiai, be ironijos, ateikit dirbti į Sveikatos apsaugos ministeriją, ateikit dirbti į mūsų pavaldžias įstaigas, padėkit išspręsti tą lengvai padaromą dalyką. Tikrai nuoširdžiai, yra pilna etatų. Aš tikiu, kad mes tuos dalykus išjudinsim“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Tas pasakymas, kad ateikit dirbti į ministeriją. Jo darbas yra surinkti komandą, užtikrinti, kad ministerija dirbtų, funkcionuotų. Jam nepavyksta su tuo susitvarkyti“, – teigia buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Eiles prie gydytojų durų ilgina ir medikų nenoras dirbti smulkesnių miestų ligoninėse.
„Sunku prisikviesti į rajonines ligonines specialistus, kadangi negalim pasiūlyti gerų atlyginimų. Ir ar gyvenamosios vietos, ar pakankamo apmokėjimo už važiavimo išlaidas“, – kalba D. Mykolaitytė.
„Jau yra priimtas dėl rezidentų darbo. Rezidentai ne mažiau 30 procentų rezidentūros turės atlikti regionuose tam, kad įgyti didesnę patirtį“, – tvirtina A. Matulas.
Lietuvoje, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, trūksta 623 specialistų, iš kurių 508 gydytojai. Ligoninės dažniausiai ieško šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, neurologų.
