amnesty international

Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ reikalauja iš kalėjimo paleisti 4 Rusijos opozicinės koalicijos „Kita Rusija“ narius, kurie esą yra įkalinti tik dėl savo politinių pažiūrų. Milicija šiuos opozicijos atstovus sulaikė vien dėl to, kad siekė neleisti jiems pasinaudoti savo pilietine teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę.

Liūdnai pagarsėjęs Gvantanamo kalėjimas, kuriame nepavydėtinomis sąlygomis laikomi terorizmu įtariami asmenys, naujojo JAV prezidento Baracko Obamos įsaku bus uždarytas vėliausiai po metų. Tačiau tai toli gražu nėra vienintelis kalėjimas, kurį humaniškumo sumetimais reikėtų uždaryti. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti į žiauriausias pasaulio įkalinimo įstaigas. La Sante (Prancūzija) Sąlygos.

Gazos ruože bent jau laikinai įsivyravo paliaubos, tačiau keturiolikametis Mahmoudas Mattaras niekada nebeišvys į jo gimtuosius namus Jabalijoje grįžusios ramybės. Berniukas, kuris neteko regėjimo ir patyrė daugybinius viso kūno nudegimus, be sąmonės guli Kairo priemiestyje esančioje šeicho Zayido ligoninėje. Berniukas nukentėjo sausio 6 dieną per Izraelio kariuomenės oro antskrydį. Berniukas niekada nebematys, o gydytojai teigia, kad to priežastis – Izraelio panaudotos baltojo fosforo bombos.

Tailando kariai, šalies pietuose kovojantys su sukilėliais, vykdo „sistematiškus“ kankinimus – taip pareiškė „Amnesty International“, rašo BBC. Kariai naudojo smurtą, siekdami įbauginti žmones ir taip priversti juos neberemti sukilėlių. Tailando kariuomenės vadas patvirtino, kad buvo išnaudojimo atvejų, tačiau pareiškė, jog kankinimai yra nepriimtini ir netoleruojami. Nuo 2004 metų dėl neramumų musulmoniškuose Tailando pietuose jau žuvo daugiau nei 3500 žmonių.

Tarptautinis Raudonasis Kryžius apkaltino Izraelį, kad šis nesilaiko įsipareigojimo padėti per konfliktą Gazos ruože sužeistiems civiliams. Kaip praneša BBC, Raudonojo Kryžiaus atstovai matė šokiruojantį vaizdą, kai Zeituno mieste subombarduotame name buvo rasta 12 lavonų bei 4 labai maži vaikai, kurie laukė prie nužudytų savo mamų. Vaikai net negalėjo pastovėti.

Žmogaus teisių aktyvistai Rusijoje teigia, kad naujame įstatymo projekte pasiūlytas išplėstas šnipinėjimo ir išdavystės apibrėžimas bloškia Rusiją atgal į tamsiausius stalinistinio režimo metus. Įstatymo projektas, kurį remia premjeras Vladimiras Putinas ir valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija, Dūmai buvo pateiktas praėjusią savaitę.

Trečiadienį daugiau nei 100 valstybių atstovai Norvegijos sostinėje Osle pasirašys susitarimą, pagal kurį bus uždraustos kasetinės bombos. Tačiau, kaip skelbia „Polskie radio“, Lenkija nusprendė nepasirašyti šį draudimą įtvirtinančios konvencijos. Pagal susitarimą bus uždrausta kasetinių bombų gamyba, naudojimas ir sandėliavimas. Be to, konvenciją pasirašysiančios šalys įsipareigos išvalyti teritorijas, kuriose dar yra likę jų numestų ir nesprogusių kasetinių bombų.

Kremliui ėmus skelbti, kad Vakarų spauda pagaliau suprato, kad rugpjūčio karo metu būtent Gruzija buvo agresorė, o ne auka, Tbilisis antradienį pareikalavo, jog būtų vykdomas nepriklausomas karo priežasčių tyrimas, skelbia „The Guardian“. Gruzijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Iraklis Alasania paragino Europos Sąjungą įvykdyti nuodugnų tarptautinį 5 dienas trukusio karo priežasčių tyrimą.

Rusijos, Gruzijos ir Pietų Osetijos pajėgos nesugebėjo rugpjūtį vykusio karo metu apsaugoti civilių gyventojų, o kartais specialiai pasirinkdavo juos savo taikiniais, skelbiama antradienį išplatintoje „Amnesty International“ ataskaitoje. Organizacija ragina pradėti nepriklausomą tyrimą, kurio metu būtų išaiškinti visi tarptautinės humanitarinės teisės bei žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos vykdė visų pusių kovotojai.

Plėšimai ir žmonių grobimai, vykdomi Gruzijos bei Pietų Osetijos de facto pasienyje, neleidžia daugiau nei 20 tūkst. žmonių grįžti į namus, žmogaus teises ginančios organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą cituoja „Laisvosios Europos radijas“. Teigiama, kad žmonės, baimindamiesi dėl savo likimo, nesiryžta grįžti į namus, kuriuos buvo priversti apleisti po to, kai rugpjūčio mėnesį prasidėjo Rusijos invazija į Gruzijos teritoriją.

Aukščiausiasis JAV teismas atsisakė įsikišti į kalinio Troy Daviso bylą, kurios vykdymas buvo sustabdytas dviem savaitėms. Teismo nusprendis suteikia laisvę Džordžijai įvykdyti mirties bausmę 39 metų T. Davisui, kuris tik po dviejų dešimtmečių pripažintas kaltu dėl policininko nužudymo prie greito maisto restorano. Egzekucijos data dar bus skelbiama. Aukščiausiasis teismas atsisakė atsižadėti savo nuosprendžio dėl T. Daviso, nors 7 iš 9 liudininkų savo parodymus atsiėmė.

Daugiau nei 40 valstybių atletai, dalyvausiantys Pekino olimpiadoje, pasirašė kreipimąsi į Kinijos vyriausybę su raginimu gerbti žmogaus teises bei religijos laisvę visoje šalyje, o ypač Tibete, skelbia „The Guardian“. Bene žymiausias kreipimąsi pasirašęs atletas yra pasaulio rekordininkas 110 metrų barjerinio bėgimo rungtyje Dayronas Roblesas iš Kubos. Jis, beje, yra vienas pagrindinių Kinijos atleto Liu Xiango konkurentų kovoje dėl aukso Pekine.

Pekino olimpiados išvakarėse JAV prezidentas George'as W. Bushas išreiškė „gilų susirūpinimą” dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, praneša BBC. „JAV mano, kad Kinijos žmonės yra nusipelnę pagrindinių laisvių. Tai yra kiekvieno žmogaus teisė“, - sakė G. W. Bushas Bankoke. Jis pagyrė Kinijos ekonomiką, tačiau pridūrė, kad tik pagarba žmogaus teisėms leistų išnaudoti visą jos potencialą.

Olimpiados politizavimas pažeidžia Olimpinę chartiją ir kenkia sportininkų interesams, teigia Kinijos ambasadorė Lietuvoje Jang Siuping (Yang Xiuping). Išskirtiniame interviu Eltai diplomatė suabejojo, ar Tibeto rėmėjai Lietuvoje žino tikrąją situaciją Tibete, ir sakė esanti tikra, kad Lietuvos Vyriausybė ir dauguma lietuvių nepritaria aktyvistams, siejantiems politiką su sportu. - Sportininkai dažnai vadinami savo šalių ambasadoriais, geriausiai pristatančiais šalį.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacques Rogge atletus perspėjo, kad bet kokie mėginimai daryti politinius pareiškimus ar reikšti savo protestą prieš Kiniją Olimpinių žaidynių metu bus griežtai pasmerkti.

Didžiosios Britanijos delegacijai, vykstančiai į Pekino olimpines žaidynes, dėl saugumo priežasčių buvo įsakyta nesinaudoti savo asmeniniais mobiliaisiais telefonais. Bijant, kad Kinijos pareigūnai klausysis telefono pokalbių, buvo nurodyta naudotis vienkartiniais mobiliaisiais telefonais, praneša „Telegraph“. Didžioji Britanija jau anksčiau buvo įspėjusi, kad Kinijos valdžia nesivaržys imtis įvairių veiksmų, kad tik išgautų jiems reikalingą informaciją.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės nariai skirtingai vertina šalies vadovo Valdo Adamkaus sprendimą nevykti į Pekino olimpiadą. Petrui Gražuliui sveikinant tokį prezidento žingsnį, Vytautas Čepas teigia, kad sprendimas yra neteisingas. Prezidentas Valdas Adamkus šiandien pareiškė nevažiuosiantis į Olimpiadą Pekine.

Olimpinės žaidynės tik blogina žmogaus teisių padėtį Kinijoje, rašo antradienio BBC. Pasak „Amnesty International“ vadovybės, būtent dėl Pekine vyksiančių Olimpinių žaidynių žmogaus teisių būklė šioje šalyje tik suprastėjo, o ne pagerėjo, kaip kad buvo tikimasi. Dienraščio teigimu, tą rodo faktas, kad tiek Kinijos aktyvistai, kovojantys už žmogaus teises, tiek žodžio laisvės reikalaujantys žurnalistai yra malšinami ir savavališkai įkalinami.

Rugpjūčio pabaigoje į Vilniaus rotušės aikštę turėtų atvykti Europos Sąjungos vilkikas „Už įvairovę, prieš diskriminaciją“, bet Europos Komisijos (EK) organizuojamas renginys gali ir neįvykti, mat Vilniaus meras Juozas Imbrasas priešinasi renginiui, kuriame ginamos ir gėjų teisės. Meras tvirtina, kad Lietuva yra katalikiška šalis, todėl gėjų viešas renginys lietuviams - nemalonus, pranešė TV3 Žinios.

Baltarusija Sudanui perdavė 12 Rusijoje gamintų naikintuvų MiG-29, skelbia „Lenta.ru“. Teigiama, kad naikintuvus Sudanas pirko iš Baltarusijos kompanijos, kurios pavadinimas neatskleidžiamas. Taipogi neatskleidžiama ir tai, ar Baltarusijos kompanija buvo tik pardavimo tarpininkas, ar pardavimo iniciatorius. Teigiama, kad tokiu atveju, jei naikintuvai ims vykdyti misijas Darfuro regione, tai Baltarusija gali būti pripažinta kalta dėl Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijos Nr.

Krymo pusiasalis pastaruoju metu kaitina jausmus Rusijos ir Ukrainos santykiuose. Tačiau ne mažesnės aistros kunkuliuoja ir pačiame Kryme, kur sugyvenimo modelių ieško ir kol kas neranda rusai, ukrainiečiai ir Krymo totoriai. Remiantis oficialia statistika, šiandien Kryme gyvena 58,3 proc. rusų, 24,3 proc. ukrainiečių ir 12,1 proc. Krymo totorių.

Naujoje žmogaus teises ginančios organizacijos „Amnesty International“ studijoje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl Ukrainoje sparčiai augančių rasistinių išpuolių skaičiaus. Teigiama, kad praėjusiais metais iš rasistinių paskatų buvo užpulti mažiausiai 60 žmonių, o šiais metais per išpuolius jau žuvo 4 žmonės. Teigiama, kad Vyriausybė nekreipia dėmesio į šią problemą, o rasistiniai išpuoliai teisėsaugos suvestinėse dažniausiai užfiksuojami tik kaip elementarus chuliganizmas.

Kinija paleido į laisvę 1157 asmenis, kurie dalyvavo kovo mėnesį Tibeto sostinėje Lhasoje kilusiuose neramumuose, pranešė „Xinhua“, remdamasi aukštu Tibeto pareigūnu. Minėtieji asmenys buvo sulaikyti dėl nedidelių nusižengimų, sakė Kinijos skirtas Tibeto vicegubernatorius Palma Trily (Palma Trilis) ir pridūrė, jog ketvirtadienį ir penktadienį buvo nubausti 12 neramumų dalyvių, dar 116 asmenų laukia teismo. Iš viso 1315 asmenų buvo sulaikyta arba patys pasidavė po riaušių.

Informacinę akciją Vilniuje penktadienį surengę Tibeto laisvės rėmėjai siekia Lietuvos visuomenei priminti, jog smurtas šiame regione tebesitęsia. Vilniuje surengtoje akcijoje pradėti rinkti parašai, raginantys prezidentą Valdą Adamkų nevykti į vasaros olimpinių rungtynių atidarymą Pekine.

Tai nėra nauja tiek pasaulio, tiek Lietuvos politikos istorijoje. Per pastaruosius aštuoniolika Nepriklausomybės metų tų klaidinančių manevrų taip pat buvo pakankamai. Jie pridengdavo įvairius sandorius, privatizacijos procesus ar pan. Paskutiniu metu keičiasi tik klaidinančių manevrų pobūdis. Manyčiau pasikeitimai susiję su naujuoju premjeru ir jo aplinka.

Lietuvoje praėjusiais metais nebuvo užtikrinama tinkama pagarba gėjų, lesbiečių bei transseksualų teisėms, teigia viena įtakingiausių nevyriausybinių pasaulio žmogaus teisių organizacijų "Amnesty International". Tokią išvadą organizacija daro, remdamasi pernai gegužę priimtu Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso sprendimu sostinės centre neleisti Vilniuje sustoti Europos Komisijos remiamam antidiskriminacijos vilkikui bei kitais nesusipratimais, kurie buvo susiję su netradicinės seksualinės orien...

Pasaulio valstybių lyderiai nevykdo savo įsipareigojimų kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, skelbia išplatinta organizacijos „Amnesty International“ ataskaita. Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai 81 valstybėje žmonės vis dar yra kankinami. Mažiausiai 54 šalyse piliečiai negali tikėtis nešališko teismo, o mažiausiai 77 valstybėse jiems nesuteikiama teisė į žodžio laisvę.

Prancūzijos olimpinio komiteto vadovas Henri Serandouras teigia neleisiąs savo šalies atletams Pekino olimpiadoje ant marškinėlių prisisiūti emblemą, kurioje būtų įrašyti žodžiai „už geresnį pasaulį“. Pasak „Moscow Times“, taip prancūzų atletai siekė išreikšti savo požiūrį į itin prastą žmogaus teisių padėtį komunistinėje Kinijoje. Komentuodamas tokį sprendimą, šuolininkas su kartimi Romainas Mesnilas pareiškė, kad taip pažeidžiamos pamatinės Olimpinių žaidynių vertybės bei dvasia.

Europos Sąjunga (ES) nori plėtoti bendradarbiavimą su Turkmėnija energetikos srityje, pranešė ketvirtadienį susivienijimo atstovai derybose su kolegomis iš Centrinės Azijos kolegomis. Briuselis Centrinę Aziją, kurioje yra ne vienas didžiulis naftos ir dujų telkinys, laiko pagrindiniu koziriu realizuojant savo ambicingus planus diversifikuoti energijos šaltinių tiekimus iš Rusijos, kurios daliai tenka ketvirtadalis ES sunaudojamų gamtinių dujų.

Žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja dėl, o ne nepaisant artėjančių Pekino olimpinių žaidynių, nes šalis siekia pademonstruoti vieningą frontą užgniauždama kitokias nuomones, antradienį paskelbė organizacija „Amnesty International“. Iki olimpiados atidarymo ceremonijos likus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, „Amnesty International“ perspėja, jog vis mažėta tikimybė, kad olimpiada pagerins Kinijoje padėtį dėl žmogaus teisių, ir paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir pasaulio lyd...

Žmogaus teises ginančios organizacijos apkaltino Zimbabvės prezidentą Robertą Mugabę persekiojant šalies opoziciją prieš šeštadienį vyksiančius rinkimus. Organizacija „Amnesty International“ teigia, kad Morgano Tsvangirai vadovaujamo „Judėjimo už demokratinius pokyčius“ nariai saugumo pajėgų buvo priversti nuplėšti savo rinkiminius plakatus ir po to juos sukramtyti bei nuryti.

Vašingtonas siekia, kad Tailande sulaikytas 41 metų Rusijos pilietis Viktoras Boutas, kuris laikomas vienu iš pagrindinių ginklų kontrabandininkų bei prekeivių, būtų išduotas JAV, skelbia BBC. V. Boutas buvo sulaikytas Tailando sostinėje Bankoke po kelis mėnesius trukusios operacijos. Jis siekė sudaryti sandorį su Kolumbijos partizanų grupuotės FARC (Revoliucinės karinės Kolumbijos pajėgos) nariu apsimetusiu JAV agentu.

Gazos Humanitarinė situacija yra blogiausia nuo 1967 metų, kai ši teritorija buvo okupuota Izraelio, teigia žmogaus teisių organizacijos. Kaip rašo BBC, tarp padėtį Gazoje kritikuojančių organizacijų yra tokios kaip „Amnesty International“ bei „Save the Children“. Jos tvirtina, kad Izraelio vykdoma blokada yra saugumo padėties neužtikrinanti nelegali kolektyvinė bausmė palestiniečiams. Izraelis savo veiksmus pateisina būtinybe sustabdyti raketų atakas iš Gazos.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ savo ataskaitoje paragino Rusiją nedelsiant imtis veiksmų ginant žodžio laisvę, skelbia BBC. Kremlių kritikavusių žurnalistų žmogžudystės, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių uždarymas bei policijos išpuoliai prieš opozicijos protestuotojus – visa tai tėra keli pavyzdžiai, puikiai iliustruojantys skęstantį žodžio laisvės laivą „suverenios demokratijos‘ šalyje.

Maskvos policija sulaikė 13 paauglių, kurie įtariami šeštadienį užpuolę jauną azerbaidžanietį. Šis išpuolis tėra tik vienas iš gausybės šiuo metu Rusijoje iš rasistinių paskatų vykdomų išpuolių. Kaip rašo „Russia Today“, per pastaruosius metus rasistinių išpuolių Rusijoje itin padaugėjo. „Amnesty International“ ksenofobijos augimą Rusijoje per pastaruosius keletą metų apibūdina kaip visiškai nekontroliuojamą.

Žinyne, skirtame Kanados diplomatams, JAV yra tarp valstybių, kur kaliniai gali būti kankinai ir užgauliojami. Žinyne rašoma, kad JAV kalėjimuose galimi tokie tardymo metodai, kaip išrengimas nuogai, akių užrišimas ir trukdymas miegoti, rašo CNN.Kanados Užsienio reikalų departamento penktadienį išleistame dokumente minimas JAV kalėjimas Gvantaname, Kuboje. Prie valstybių-kankintojų taip pat minimos Izraelis, Afganistanas, Kinija, Egiptas, Iranas, Saudo Arabija, Meksika ir Sirija.

Japonijos kaliniai nemėgsta nestilingų savo uniformų, mano, kad jų kameros yra per mažos, ir nori gauti skanesnį maistą, parodė vienas vyriausybės tyrimas.Apklausus kalinius, kurie išėjo iš kalėjimo per metus iki kovo mėnesio, paaiškėjo, kad beveik 70 proc. respondentų, kuriems teko viena kamera dalytis su kitais kaliniais, buvo mažai vietos. 44 proc. vienutėse kalinčių nuteistųjų taip pat sakė, kad jų kameros yra per mažos, teigė Teisingumo ministerija trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Nors beveik 30 proc. Estijos gyventojų kalba rusiškai, o rusų kalba nuolat girdėti parduotuvėse ir gatvėse, šalyje nepamatysi nei iškabų, nei reklaminių skelbimų, parašytų kirilica. Tai drakoniško Kalbos įstatymo pasekmė, rašydamas apie rusakalbių mažumos problemas Baltijos šalyse baisisi D. Britanijos dienraštis „Independent“. Nuo pakrante einančio kelio į šiaurę nuo Latvijos uosto Liepojos atsiveria nuostabus vaizdas į milžinišką stačiatikių cerkvę.

Libijos lyderis Muamaras al-Kadafis pirmadienį po pietų Paryžiuje susitiks su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Jo vizitas Prancūzijoje susilaukia kontraversiškos reakcijos, skelbia „Spiegel.de“.Libijos revoliucijos vadovas M. Al-Kadafis, praeityje ne kartą konfliktavęs su didžiosiomis Vakarų valstybėmis, visų pirma JAV, Prancūzijoje lankosi po 34 metų pertraukos. Jis neslepia siekiąs įsigyti naujos ginkluotės, branduolinių technologijų ir „Airbus“ lėktuvų.

4 iš 5 Didžiojoje Britanijoje gyvenusių ir Gvantanamo kalėjime įkalintų vyrų išeis  į laisvę. Įtariamųjų teroristų paleidimo reikalavo Didžioji Britanija, nors anksčiau tą daryti atsisakė, kadangi kaliniai nėra jos piliečiai, praneša BBC. Trys kaliniai sugrįš atgal į Didžiąją Britaniją, tuo tarpu ketvirtas bus išskraidintas į savo gimtinę - Saudo Arabiją. Didžiosios Britanijos atstovų teigimu, pirmiesiems bus suteiktas pabėgėlio statusas.

Rusijos opozicijos lyderis Garis Kasparovas ketvirtadienį po penkių dienų kalėjime buvo paleistas į laisvę, „RIA Novosti“ cituoja jo vadovaujamo „Jungtinio Pilietinio Fronto“ partijos narę.Į laisvę G. Kasparovas buvo paleistas šiek tiek anksčiau nei tikėtasi, teigė jo bendražygė. Kaip pranešama, opozicijos lyderis, ketinantis kandidatuoti 2008 m. kovo 2 d. numatytuose prezidento rinkimuose, laisvę išvydo pusvalandžiu anksčiau nei buvo suplanuota - 16:30 Maskvos laiku.

Tarpautinė žmogaus teisių apsaugos organizacija "Amnesty International" paragino savo narius susivienyti kovojant su Lietuvoje kylančia homofobijos banga. Nerimą organizacijai sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas neišduoti leidimų gėjų akcijai, išpuoliai per spalio mėnesį sostinėje vykusią gėjų ir lesbiečių metinę konferenciją bei šiuos įvykius lydėję homofobiški lietuvių politikų pasisakymai.

Libano vyriausybė turi labiau stengtis, kad pagerintų nepavydėtinas pabėgėlių stovyklose Libane apsistojusių palestiniečių gyvenimo sąlygas, žmogaus teises ginančios organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą cituoja „Haaretz“.Pasak „Amnesty International“ ataskaitos „Ištremti ir kenčiantys: Palestiniečių pabėgėliai Libane“, palestiniečiai Libano pabėgėlių stovyklose gyvena taip tarsi būtų antrarūšiai žmonės.

Mianmaro (buvusi Birma) valdančiajai chuntai lojalūs pareigūnai sulaikė tris rugsėjo mėnesį vykusių demonstracijų lyderius, pranešė BBC.Vienas iš sulaikytųjų – Htay Kywe, žinomas režimo priešininkas, pasižymėjęs jau per 1988 metų sukilimą, taip pat brutaliai numalšintą valdžios. Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teigimu, kiti du sulaikytieji yra Thin Thin Aye ir Aung Htoo.

Gambijos Basse mieste buvo sulaikyti du tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ darbuotojai bei vietinio laikraščio žurnalistas, pranešė BBC.Teigiama, jog žmogaus teisių gynimo organizacijos darbuotojai Gambijoje vykdė specialų tyrimą, apie kurį buvo informuotos ir valdžios institucijos. Nepaisant to, oficialiai jie yra apkaltinti šnipinėjimu.Gambijos vyriausybė dažnai susilaukia kaltininimų opozicijos veikėjų bei žurnalistų persekiojimu.

Kinijos aukščiausias teismas nurodė teisėjams skirti mažiau mirties bausmių, praneša "BBC".Pasak aukščiausiojo teismo, mirties bausmė turi būti skiriama "labai mažam skaičiui rimtų nusikaltėlių".Mirties bausmė neturėtų būti vykdoma ekonominių ar jausmingumo paveikyje įvykdytų nusikaltimų atvejais."Amnesty International" teigia, kad Kinija praėjusiais metais įvykdė du trečdalius visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių.

Pasak Irano teisėsaugininkų, už svetimoteriavimą vyras buvo mirtinai užmėtytas akmenimis. Tokia egzekucija atlikta pirmą kartą po penkerių metų, - rašo "BBC News". Jafaras Kianis buvo taip nuteistas Šiaurės Vakarų Qazvino provincijos kaime. Anot „Amnesty International“, Kianis ir moteris Mokarrameh Ebrahimi buvo apkaltinti svetimoteriavimu daugiau nei prieš dešimt metų. Žmogaus teisių grupė siekė, kad Ebrahimi būtų pasigailėta.

Nors pastaraisiais metais Turkijos teisėsaugos sistema gerėja, šalyje vis dar klesti „nebaudžiamumo kultūra“ – ši problema yra viena opiausių Turkijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje, rašo „BBC“.Pasak trečiadienį paskelbtos „Amnesty International“ (AI) ataskaitos, Turkijos valdžia ir teismai, kurie laikosi taip vadinamos „nulinės tolerancijos“ politikos, yra vis dar apatiški „absoliučiai neteisėtiems“ policijos darbo metodams - kankinimams ir kitai netinkamai veiklai.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje demokratinėms valstybėms priėmus lygių galimybių įstatymus bei ėmus siekti realios visuomeninės moteriškosios ir vyriškosios lyčių lygybės, vis dar atsiranda piliečių bei institucijų, kurios neigia įstatymų deklaruojamą lyčių lygybę.