Nors beveik 30 proc. Estijos gyventojų kalba rusiškai, o rusų kalba nuolat girdėti parduotuvėse ir gatvėse, šalyje nepamatysi nei iškabų, nei reklaminių skelbimų, parašytų kirilica. Tai drakoniško Kalbos įstatymo pasekmė, rašydamas apie rusakalbių mažumos problemas Baltijos šalyse baisisi D. Britanijos dienraštis „Independent“.
Nuo pakrante einančio kelio į šiaurę nuo Latvijos uosto Liepojos atsiveria nuostabus vaizdas į milžinišką stačiatikių cerkvę. Jos paauksuoti kupolai nutvieksti prožektorių. Miesto pakraštyje stovinčią cerkvę supa sovietinių laikų statybos blokiniai namai. Dabar jie atrodo gerokai apleisti.
Tai Karosta – dar Rusijos caro režimo laikais, 1890-aisiais, įkurta karinė jūrų bazė, rašo „Independent“. Dar prieš 20 metų ja naudojosi sovietų kariuomenė. Karostą nuo Liepojos centro skiria laivybos kanalas. O jo krantus jungiantis pakeliamasis tiltas uždarytas jau daugiau nei metus – nuo to laiko, kai į jį audros metu įsirėžė Gruzijos tankeris. Vietiniai gyventojai dėl to priversti važinėti aplinkui, o tai keli papildomi kilometrai. Aplinkkelis dar labiau didina Karostos izoliaciją nuo likusios miesto dalies.
Oficialus Liepojos turistinis leidinukas „žavintį Karostos brutalumą“ bando pateikti kaip privalumą, lyriškai aprašinėdamas „saldų erškėčių kvapą, besibraunantį pro tvirtą ir šaltą spygliuotos vielos plieną“. Iš tikrųjų tai nyki ir niūri vieta, rašo „Independent“. Čia viešpatauja nedarbas ir narkomanija. Šeštadienio vakarą Karostos gatvės tamsios ir tuščios. Karostoje gyvena didžioji Liepojos rusakalbių dalis. Šie žmonės kažkada atvažiavo čionai, kad dirbtų karinėje jūrų bazėje. Dabar jie pasijuto išmesti ant kranto visam laikui pasitraukusios sovietų valdžios bangos.
Su šia problema, nors ir skirtingai, susiduria visos trys Baltijos šalys, tvirtina „Independent“. Daugeliui vietinių Baltijos šalių gyventojų rusakalbiai – nepageidautinas pusę amžiaus trukusios žiaurios okupacijos, trypusios jų kalbą ir kultūrą bei sunaikinusios ar išsiuntusios į GULAGą dešimtis tūkstančių jų tėvynainių, reliktas. Įtempti santykiai su Rusija dėl naftos ir dujų bei neseniai kilęs skandalas dėl Rusijos povandeninių laivų pasirodymo Estijos vandenyse neprisidėjo prie šios problemos sprendimo.
Tačiau kai kuriuose rusakalbių gyventojų sluoksniuose stiprėja didelis nepasitenkinimas. Kitą mėnesį Estijos sostinėje Taline prieš teismą stos keturi vyrai, kaltinami dalyvavę neramumuose, kuriuos praėjusį balandį išprovokavo vyriausybės planai perkelti sovietinių karių memorialą, pasakoja dienraštis. Visi keturi – prorusiško judėjimo „Nočnoj dozor“ nariai. Du iš jų iki teismo buvo paleisti iš areštinės advokatams pareiškus, kad jų klientai turi tik vadinamuosius „pilkuosius“ pasus, išduodamus šalyje gyvenantiems asmenims be pilietybės, todėl negalės pabėgti į užsienį.
Kai 1991 m. Estija atkūrė nepriklausomybę, pilietybė buvo suteikta tik tiems, kurių šeimos gyveno šalyje dar iki sovietinės okupacijos. Tuo tarpu atvykusieji į Estiją okupacijos metais turėjo įrodyti mokantys estų kalbą ir žinantys jos istoriją, kad gautų šalies pilietybę. Nepiliečiai neturi balso teisės, negali gauti ES pasų ar išvykti į užsienį. Tai iš esmės paverčia juos asmenimis be pilietybės. Tokia situacija sukėlė griežtą Jungtinių Tautų, Europos tarybos ir „Amnesty International“ kritiką, rašo „Independent“.
Nepaisant to, kad beveik 30 proc. šalies gyventojų kalba rusiškai, o rusų kalba nuolat girdėti parduotuvėse ir gatvėse, jos čia „nepamatysi“. Šalyje nėra nei iškabų, nei reklaminių skelbimų, parašytų kirilica. Tai drakoniško Kalbos įstatymo pasekmė, tvirtina dienraštis.
Nedarbas tarp rusų dvigubai didesnis, nei tarp estų. O Tartu universiteto tyrimas atskleidė, kad net darbą turintys rusai nuo 1989 m. gauna mažesnį atlyginimą, nei tose pačiose pareigose dirbantys Didžiausias atotrūkis buvo 2003 metais. Tada jis buvo pasiekęs 25 proc.
Rusakalbiai sudaro 58 proc. visų Estijos nuteistųjų ir apie 80 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV, rašo „Independent“. Jie dažniau serga respiracinėmis ligomis, tarp jų labiau paplitęs alkoholizmas ir narkomanija. 2004 m. „British Medical Journal“ paskelbtame pranešime teigiama, kad Estijos rusų savižudybių skaičius gerokai didesnis, nei estų ar Rusijoje gyvenančių rusų.
„Amnesty International“ perspėja, kad rusakalbiai Estijoje „neturi ištiso spektro ekonominių, visuomeninių ir kultūrinių teisių“. Pernai ši organizacija pasmerkė Estijos Valstybinę kalbos inspekciją, pasirinktinai vykdančią darbuotojų patikrinimus, kad nustatytų, ar šie moka valstybinę kalbą. Jei darbuotojas nekalba estiškai, jam gresia atleidimas. „Amnesty International“ šią valstybės instituciją pavadino „iš prigimties represine ir baudžiamąja“.
Iš darbo atleista Talino taksistė guodėsi „Amnesty International“ atstovams: „Žmogų gali atleisti ne už tai, kad jis blogai dirba arba kad juo skundžiasi keleiviai, o už tai, kad jis nepakankamai gerai moka estiškai. Aš neturiu darbo ir negaliu mokėti už estų kalbos kursus. Na ir kaip man gyventi?“
Latvijoje, kur rusakalbiai sudaro apie 30 proc. gyventojų, veikia panašūs įstatymai, rašo „Independent“. Todėl pusė rusakalbių gyventojų neturi Latvijos pilietybės. Šalies įstojimas į Europos Sąjungą buvo pažymėtas Rygoje surengtomis protesto eitynėmis, kuriose dalyvavo 20 tūkstančių žmonių. Jie protestavo prieš įstatymą, ribojantį rusų kalbos vartojimą švietimo srityje. Latvijos parlamento užsienio reikalų komisijos pirmininkas Aleksandras Kiršteinas nepiliečius pavadino „pilietiniais okupantais“ ir paragino išsiųsti juos į „istorinę tėvynę“.
Beje, yra ir viltingų signalų, pastebi „Independent“. Kai buvo atleistas visuomenėje populiarus antikorupcijos institucijos vadovas Aleksejus Loskutovas, kalbantis latviškai su rusišku akcentu, tūkstančiai latvių išėjo į gatves reikalaudami, kad vyriausybė grąžintų jį į buvusias pareigas. Šis incidentas prisidėjo prie neseniai įvykusio premjero Aigaro Kalvičio atsistatydinimo ir valdančiosios koalicijos griūties.
Lietuvoje, kurios santykiai su Rusija yra ramesni, padėtis ne tokia sudėtinga, tvirtina dienraštis. Po nepriklausomybės atgavimo pilietybė buvo suteikta kiekvienam Lietuvos gyventojui. Tarptautiniai stebėtojai Lietuvos tautinių mažumų įstatymą vadina liberaliausiu Baltijos šalyse. Daugelis jose gyvenančių žmonių tikisi, kad šie tautiniai nesutarimai kada nors išnyks. Pasak rusakalbių atstovų, visi jauni, ambicingi ir prisitaikyti galintys žmonės išmoko valstybinę kalbą ir pasuko asimiliacijos keliu, teigia dienraštis.
Šios teorijos problema iš esmės yra ta, kad ji „nurašo“ vyresnę rusų kartą į istorijos sąvartyną ir ignoruoja faktą, kad ne visas rusų jaunimas pasiruošęs atsisakyti savo kalbos ir kultūros paveldo. Iš keturių teisiamųjų „Nočnoj dozor“ byloje du – šiek tiek vyresni nei 30 metų, o vienam išvis tik 18. pasak dienraščio, malonesnį rusiškojo nacionalizmo veidą galima pamatyti visame regione aktyviai veikiančiose slaviškose kultūros asociacijose. Kaip bebūtų, pažangesniuose visų trijų Baltijos valstybių politiniuose sluoksniuose pradedama suprasti, kad šios didelės rusakalbių mažumos niekur nedings, rašo „Independent“.
