Žmogaus teisių aktyvistai Rusijoje teigia, kad naujame įstatymo projekte pasiūlytas išplėstas šnipinėjimo ir išdavystės apibrėžimas bloškia Rusiją atgal į tamsiausius stalinistinio režimo metus.
Įstatymo projektas, kurį remia premjeras Vladimiras Putinas ir valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija, Dūmai buvo pateiktas praėjusią savaitę.
Bendrame pareiškime žymiausi Rusijos žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad naujasis įstatymas savo dvasia labai primena Stalino ir Hitlerio laikais vykdytą politiką. Pagal naująjį projektą, kuris, beveik neabejojama, taps įstatymu, šnipinėjimu laikomas valstybės paslaptimi laikomos informacijos atskleidimas užsienio organizacijoms, įskaitant ir nevyriausybines organizacijas. Praėjusiais metais Rusijos valdžia itin aktyviai siekė susidoroti su šalyje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurias laiko priedanga užsienio šnipams veikti. Iki šiol nevyriausybinės organizacijos nebuvo laikomos užsienio institucijomis. Tačiau naujame įstatymo projekte šitą nuostatą siūloma pakeisti.
„Jau kabo kirvis“
Vieno iš žymiausių žmogaus teisių aktyvistų Levo Ponomariovo teigimu, toks įstatymų projektas visų pirma yra nukreiptas prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kurie itin dažnai bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis.
„Šį antrą įstatymų projektą pateikė Rusijos Federacijos vyriausybė – Vladimiro Putino ir „Vieningosios Rusijos“ vyriausybė.“ Normos įgalina persekioti šnipus ir visus, veikiančius prieš valstybines struktūras. Tačiau iš tikrųjų vietoje šnipinėjimo jie kalba apie opoziciją Rusijos valdančiajam elitui. Kirvis jau kabo virš kiekvieno asmens, kuris bendrauja su užsienio vyriausybėmis ar užsienio piliečiais“, – teigia L. Ponomariovas.
L. Ponomariovas bei kiti kreipimąsi pasirašę asmenys teigia, kad po daugiau kaip pusės amžiaus į Rusijos įstatymus grįžta „gąsdinančios formuluotės“.
Autoriai ragina Rusijos piliečius netylėti ir sustabdyti „naujuosius 1937-uosius“ – užuomina į Stalino vykdytų valymų įkarštį, per kurį valstybės priešais buvo paskelbti dešimtys tūkstančių žmonių.
Rusijos baudžiamasis kodeksas dabar numato, kad išdavyste yra laikoma veika, nukreipta prieš išorinį Rusijos saugumą. Dabar į įstatymą bus įtrauktas ir pavojaus kėlimas „konstitucinei tvarkai, suverenitetui ir teritoriniam integralumui“.
Kritikai teigia, kad tokiais papildymais visų pirma siekiama numarinti opozicijos protestus bei nepriklausomybės judėjimus Rusijos regionuose, ypač Šiaurės Kaukaze.
„Mes visi esame ekstremistai“
Ilgametė Maskvos Helsinkio grupės aktyvistė Liudmila Aleksejeva teigia, kad naujasis įstatymo projektas iš esmės leidžia bet kokią opoziciją valdžiai vertinti kaip išdavystę – nusikaltimą, už kurį galima susilaukti įkalinimo iki 20 metų bausmės. Aktyvistės teigimu, šis įstatymas gali būti naudojamas siekiant pažaboti liaudies nepasitenkinimą gilėjant ekonominei krizei.
„Maistas brangsta, brangsta komunalinės paslaugos. Kai, nepaisant gilėjančios ekonominės krizės, visa našta užkraunama ant eilinių piliečių pečių, nereikia būti genijumi, kad atspėtum, jog gali kilti tam tikrų neramumų. Mes visi esame ekstremistai, mes visi! Jei jūs esate žmogiška būtybė ir gebate palaikyti pokalbį, tai jūs iš karto esate ekstremistas, nes jūs galite pasakyti, kad „štai pabrango dujos“, ir jūs jau pagautas. Jūs jau veikiate prieš vyriausybę“, – teigia L. Aleksejeva.
Naujasis įstatymas Dūmai buvo pasiūlytas tą pačią dieną, kai deputatai trečiuoju svarstymu pritarė kitoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios panaikina prisiekusiųjų komisiją bylose, kuriose įtariamieji kaltinami terorizmu ar masinių neramumų kurstymu, o taip pat ir šnipinėjimu ar išdavyste. Teisiamuosius šiuo atveju teis teisėjų kolegija.
Rusija pastaruoju metu itin sparčiai naikina visus po Sovietų Sąjungos žlugimo įtvirtintus pilietinių laisvių institutus. Būdamas prezidentu, V. Putinas sugriežtino Kremliaus kontrolę tiek politinėje, tiek pilietinėje sferoje. Gilėjant ekonominei krizei, V. Putinas atrodo panūdo susidoroti su paskutinėmis dar likusiomis laisvėmis bei teisėmis.
Naujai siūlomi pakeitimai gali panaikinti ir paskutinę išeitį, kuri lieka su žmogaus teisių pažeidimais susidūrusioms aukoms – teisę kreiptis į Strasbūre įsikūrusį Žmogaus Teisių Teismą. Per pastaruosius keletą metų teismas paskelbė dešimtis Rusijai nepalankių verdiktų, ypač susijusių su įvykiais Šiaurės Kaukaze. Tačiau teismas glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis – „Amnesty International“ ar „Human Rights Watch“.
Jei piliečiams bus neleista toliau laisvai bendrauti su šiomis grupėmis, tai į Strasbūrą paduodamų ieškinių skaičius gali smarkiai sumažėti.
Naują išdavystės sąvoką apibrėžiantis įstatymas turi būti patvirtintas trijuose Dūmos svarstymuose, o po to jį svarstys Federacijos Taryba – aukštesnieji parlamento rūmai. Galiausiai lemiamą žodį pasirašydamas įstatymą tars prezidentas.
