Trečiadienį daugiau nei 100 valstybių atstovai Norvegijos sostinėje Osle pasirašys susitarimą, pagal kurį bus uždraustos kasetinės bombos. Tačiau, kaip skelbia „Polskie radio“, Lenkija nusprendė nepasirašyti šį draudimą įtvirtinančios konvencijos.
Pagal susitarimą bus uždrausta kasetinių bombų gamyba, naudojimas ir sandėliavimas. Be to, konvenciją pasirašysiančios šalys įsipareigos išvalyti teritorijas, kuriose dar yra likę jų numestų ir nesprogusių kasetinių bombų.
Susitarimas dėl kasetinių bombų uždraudimo buvo pasiektas gegužės mėnesį Airijos sostinėje Dubline vykusioje konferencijoje.
Lenkija, kuri pati gamina kasetines bombas, susitarimo pasirašyti neketina. Pakeisti savo nuomonės premjero Donaldo Tusko neįtikino nė gausybės nevyriausybinių organizacijų - „Amnesty International“, Raudonojo kryžiaus – raginimai.
Konvencijos dėl kasetinių bombų draudimo nežada pasirašyti ir JAV, Kinija, Rusija ir Izraelis, kuris kasetines bombas naudojo per karą Libane.
Kasetinės bombos buvo naudojamos per konfliktus Kambodžoje, Kosove, Afganistane bei Libane. Ši bomba susideda iš vieno didelio konteinerio, kuris krisdamas ore atsiveria ir kuo platesnėje teritorijoje išmėto daug mažesnių sprogstamųjų užtaisų, kurių dažniausiai būna apie 200. Šie sprogstamieji užtaisai yra gėrimų skardinės dydžio, tačiau juose pridėta metalo skeveldrų, kurios gali sužeisti ir už 25 metrų stovinčius žmones. JAV, Indija, Pakistanas bei Izraelis teigia, kad kasetinės bombos yra labai naudingas ginklas mūšio lauke. Tačiau šio ginklo naudojimo priešininkai argumentuoja, kad dažnai nutinka, jog užtaisai nesprogsta iš karto, o vėliau nuo jų itin kenčia į namus sugrįžę civiliai gyventojai.
Lenkijos Raudonasis kryžius teigia, kad per konfliktą Libane nuo kasetinių bombų žuvo arba buvo sunkiai sužeisti 200 civilių. Kasetines bombas tiek Irake, tiek Kosove naudojo ir JAV kariai. Lenkijos žiniasklaida teigia, kad šalies kariuomenė kasetines bombas naudojo kariaudama Afganistane, tačiau Lenkijos gynybos ministerija tai kategoriškai neigia.
Žmogaus teises ginančios organizacijos teigia, kad rugpjūčio mėnesį Gruzijoje vykusio karo metu kasetines bombas naudojo ir Rusijos, ir Gruzijos armijos.
Tarptautinės invalidų teisių gynimo organizacijos „Handicap International“ duomenimis, net 98 proc. kasetinių bombų aukų – civiliai gyventojai.
Iš Europos Sąjungos valstybių kasetinių bombų neatsisakys ir konvencijos nepasirašys šios šalys: Suomija, Lenkija, Latvija, Graikija, Kipras ir Rumunija. Tiesa, skelbiama, kad pačioje ES šiuo metu ruošiamas teisiškai įpareigojantis draudimas, kuris vis viena uždraus šalims narėms disponuoti kasetinėmis bombomis.
Šalys, turinčios kasetinių bombų. (Handicap-International medžiaga)
