Informacinę akciją Vilniuje penktadienį surengę Tibeto laisvės rėmėjai siekia Lietuvos visuomenei priminti, jog smurtas šiame regione tebesitęsia. Vilniuje surengtoje akcijoje pradėti rinkti parašai, raginantys prezidentą Valdą Adamkų nevykti į vasaros olimpinių rungtynių atidarymą Pekine.
„Šia akcija siekiame atkreipti žmonių dėmesį į tuos įvykius, kurie iki šiol vyksta Tibete, kur Kinijos valdžia vykdė ir tebevykdo griežtą genocido politiką tibetiečių atžvilgiu“, - BNS penktadienį teigė Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinė grupės narys, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Vidūnas.
Anot jo, naują akstiną priminti apie negerėjančią situaciją regione davė šeštadienį Tibetą pasieksianti olimpinio deglo estafetė.
Pekino vasaros olimpiada vyks rugpjūčio 6-24 dienomis.
Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas jau paskelbė nedalyvausiantis Pekino olimpiados atidaryme. Kaip BNS penktadienį informavo prezidentūroje, ar į Pekiną vyks V.Adamkus, kol kas nenuspręsta.
„Nepaisant pasaulinių protestų, Kinija vis vien nusprendė, kad deglas būtų nešamas per Tibetą. Tokioje šviesoje norisi žmonėms priminti tuos įvykius ir atkreipti dėmesį, kad ir mes turime tą pačią istoriją, tad tibetiečių skausmas yra mūsų skausmas“, - kalbėjo V.Vidūnas.
Sostinės V.Kudirkos aikštėje įrengtoje palapinėje Tibeto laisvės rėmėjai taip pat kvietė pasirašyti po dviem kreipimaisis. Pirmajame Seimas, Vyriausybė ir prezidentas raginami oficialiai kreiptis į Kinijos vadovus dėl padėties Tibete, antrajame prezidentas Valdas Adamkus raginamas nevykti į olimpinių žaidynių atidarymą Pekine.
Parašus V.Kudirkos aikštėje ketinama rinkti iki penktadienio vakaro, vėliau akcija turėtų persikelti į internetą. Anot rengėjų, žmonės domisi palapinėje pateikiama informacija ir neraginami pasirašo. V.Vidūnas tikisi, kad akcija bus sėkminga, o valstybės vadovai atsižvelgs į visuomenės nuomonę.
„Visada tikiesi paties geriausio. Tikimės, kad į raginimus bus atsižvelgta, nors politika dabar labai pragmatiška. Daugeliu atvejų pamirštama savo šalies istorija, nekalbant jau apie tokią, atrodytų, tolimą šalį kaip Tibetas“. - sakė V.Vidūnas.
Masinės protesto akcijos prieš Tibetą okupavusią Kiniją kilo kovo mėnesį. Per jas neišvengta tibetiečių susirėmimų su Kinijos policija ir armijos daliniais, per kuriuos žuvo žmonių. Protestai Tibeto sostinėje Lhasoje virto riaušėmis, o paskui išpilto į kaimyninius Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Iki šiol nėra aiškios šių riaušių pasekmės - kinai teigia, kad riaušininkai nužudė 19 žmonių, tibetiečius palaikantys šaltiniai, kalba apie 100 žmonių, kuriuos nužudė Kinijos saugumo tarnybos.
Šią savaitę tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad daugiau nei tūkstantis žmonių, kurie prieš tris mėnesius buvo sulaikyti Tibete už demonstracijas prieš kinų valdžią, yra laikomi dingusiais be žinios.
Tibetiečių išeivius Kinija vadina separatistine jėga, kuriai vadovauja Tibeto dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama. Juos kinai kaltina dėl pastarojo meto neramumų Tibete ir gretimuose regionuose.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
